tinkuojamo fasado varžos skačiavimas: kaip įvertinti šiluminę varžą, drėgmę ir mechanines savybes

Termoizoliacinės medžiagos ir gaminiai užima ypatingą vietą tarp statybinių medžiagų. Statyboje plačiai naudojamos termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata (akmens vata, stiklo vata), polistireninis putplastis (EPS), ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS), putų poliuretanas ir kitos medžiagos. Apšiltinant pastatus visų pirma reikia atkreipti dėmesį į reikalaujamą pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientą ir atitvarų drėgminės būsenos skaičiavimus.

Šilumos perdavimo koeficientas yra atvirkštinis dydis šiluminei varžai, todėl pastatų atitvarų reikalavimus patogu išreikšti šilumine varža, kv. m K/W. Šiluminė varža apskaičiuojama atitvaros sluoksnio storį dalijant iš to sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficiento. Atitvarų drėgminės būklės skaičiavimai dažniausiai atliekami pagal STR 2.05.01: 2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“. Drėgminės būklės įvertinimas būtinas nustatant vidinio paviršiaus temperatūrą, vientisą drėgmės kaupimą ir išgaravimą per metus.

Šiluminė varža ir U-koeficientas: kaip tai reiškia fasado projektą

Šiluminė varža R apskaičiuojama kaip storis dalintas iš šilumos laidumo koeficiento λds. Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus medžiagas už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro vidaus tinko šiluminė varža R=0,01, sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R=0,13, sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R=0,13. Įvertinant skirtingus sienų konstrukcinius sluoksnius ir apšiltinimo medžiagas, galima pasiekti A energinę klasę, kurią būtina įvykdyti siekiant finansinės paramos laikantis STR sąlygų.

Naujų ar renovuotų pastatų sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė nei 8,33 m2·K/W, kai kalbama apie A klasę. Pavyzdžiui, apšiltinimui pasirenkant EPS arba mineralinę vata, būtina įvertinti ne tik statybų kainą, bet ir šilumos taupymo potencialą bei statybinių medžiagų sąveiką su sistema. Į tą pačią reikšmę įeina ir langų bei kitų fasado elementų įtaka, todėl bendras įvertinimas turi apimti visus namo konstrukcinius segmentus.

• EPS (ekstruzinis polistirenas) turi skirtingus tankius ir varžą; plokštės storis yra svarbus veiksnys siekiant norimos R vertės.
• Lenkijos EPS-70, 15 cm storio versijos varža gali būti apie 3,75, o Lietuvoje gaminamo EPS-70 5 cm storio varža - apie 1,25 (lygina skirtingus gamintojus ir tankius).
• Nutylėtas faktorius - plokščių tankis didina varžą; naudojant formuotą polistiroolą galima pasiekti geresnį rezultatą.

Skaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, apskaičiuojami du pagrindiniai sienos elementai: mūras ir apšiltinimo medžiaga. Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai ir kiti fasado elementai. Tikslas - palyginti skirtingų medžiagų blokelius ir parodyti, kaip skiriasi jų šiluma bei kaip tai įtakoja bendrą sienos varžą, siekiant A klasės tikslų.

EPS pasirinkimas: praktiniai pavyzdžiai ir rekomendacijos

Apšiltinant naujų pastatų sienas 24 cm storio blokeliais, svarbu įvertinti, ar naudoti lenkišką EPS-70 ar lietuvišką, bei rinktis tinkamą storį. Lietuvoje gaminamo EPS-70 5 cm storio šiluminė varža yra apie 1,25; 15 cm storio EPS varža gali būti apie 3,75. Rinkoje taip pat siūlomi formuoti EPS-neo arba su kitomis fiikavimo savybėmis sprendimai. Didžiausia įtaka gaunama iš tankio ir plokštės briaunos formos (falcai mažina šilumos tiltelius).

Šilumos laidumo koeficiento λ (lambda) deklaruojamas deklaracijoje ir gali būti skirtingas priklausomai nuo gamintojo. Formuojant namo išorinius sluoksnius, rekomenduojama naudoti formuotas plokštes Šillfoam Thermo NEO (λ = 0,032 W/(m·K)) arba Šillfoam Thermo+ (λ = 0,030 W/(m·K)).

Šiltinimo sistemos montavimas ir fizikiniai procesai

Daugiausia šilumos nuostolių atsiranda per jungtis ir plokščių siūles. Kad to išvengtume, plokštės klijuojamos kruopščiai: plokštės perimetras padengiama klijais, vidurys - papildomais taškais, užtikrinant, kad plokščių paviršius bus vientisas. Ant plokštės klijai turi uždengti ne mažiau kaip 40 proc. ploto. Kai fasadai apšiltinami plytelėmis, klijų plotas turi būti ne mažiau kaip 60 proc., nes plytelės sukuria papildomą rovimo jėgą.

Siekiant išvengti šilumos tiltelių sandūrose, klijai neturi patekti į siūles. Kai klijai visiškai išdžiūsta, plokštės tvirtinamos smeigėmis, kurios tarnauja vidinės vėjo jėgai atlaikyti. Smeiges įgręžiamos tik išdžiūvus klijams (po 2-4 paromis). Jei apdailos tinkas - galvutės turi būti lygiąja plokščių paviršiumi, o virš armavimo tinklelio smeigių galvutės turi būti uždengtos tinku.

Dėl šiltinimo plokščių briaunų su falcais kyla mažesnis šilumos tiltelių pavojus. Netinkamai klijuojant plokštes, šiltinimo sistema gali staigiai lankstytis ir atsirasti įtrūkimų. Dažniausios klaidos yra netvarkinga plokščių išdėstymo seka ir tarpai, per kuriuos išsunkama šiluma.

Kokios klaidos dažniausiai pasitaiko ir kaip jų išvengti

Dažnos klaidos - netvarkingas plokščių klijavimas prie sienos, tarpai tarp plokščių, prasta sienų paruošimo kokybė. Prieš darbus būtina užtikrinti, kad sienos būtų švarios ir sausos, o laikui ritėjant - šiltinimo pagrindas neperšaltų. Temperatūra klijavimo metu turi būti ne žemesnė nei +5°C, o esant žemesnei temperatūrai - naudoti specialius klijus ir mišinius. Optimaliai naudoti vieno gaminto šiltinimo sistemą, kad užtikrinti komponentų tarpusavio suderinamumą.

Pagal ES finansavimo programas, renovacijos gali būti finansuojamos siekiant B ar aukštesnės energinės klasės. Maksimali parama gali būti iki 14 500 Eur, o suma už 1 kv. m naudingo ploto - 75 Eur. Kad pasiektumėte B klasę, būtina sumažinti šilumos suvartojimą bent 40 proc. Pagrindiniai renovacijos veiksmų pasirinkimai: stogo šiltinimas, grindų šiltinimas, sienų ir cokolio šiltinimas, šilumos įrenginių diegimas ir pan.

Kas svarbiausia renkantis šiltinimo sistemą

Renkantis tinkuotą fasadą, būtina pasirūpinti integruota ETICS sistema (External Thermal Insulation Composite System). Sistemą sudaro termoizoliacinė medžiaga, klijai ir tvirtinimo elementai, armavimo mišinys su tinkleliu bei galutinis tinkas. Svarbiausia - naudoti sistemą su sertifikatu ir suderintais komponentais. Priešingai, atskirų medžiagų derinimas gali lemti sandarinimo ir ilgaamžiškumo problemas.

Prieš pasirinkdami, įvertinkite šias savybes: ilgaamžiškumas, atsparumas aplinkai, įtempiai ir deformacijos, tinko spalvos įtaka įtempio lygiui, garų laidumo kryptis ir galutinis estetiškumas. Pasak ekspertų, skaitmeniniai tyrimai rodo, kad renovacijos ekonominis naudingumas gali skirtis priklausomai nuo taikomų priemonių ir jų suderinamumo.

Rekomendacijos iš praktiko profesijų

Nauji sprendimai, kurių tiekėjai siūlo: EuroPanels turi energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi; šie sprendimai leidžia sumažinti vėlesnes priežiūros išlaidas. Jei planuojate modernizaciją, būtina įvertinti U koeficiento pokyčius ir suplanuoti papildomo apšiltinimo darbus, kurie gali būti skirti sienoms ar stogui.

Šilumos nuostolių pagrindai: sienų sandara ir garų prasiskverbimas

Pastato sienos turi didžiausią dalį - apie 40 procentų - šilumos nuostolių. Todėl svarbu pasirinkti šiltinimo medžiagą, kuri būtų tinkamai derinama su mortar, tinku ir fasado apdaila. Tinkuotą fasadą sudaro kelios plėtojamosios dalys, todėl būtina rinktis technologijų ekspertų pasiūlytas sistemas su aiškiai apibrėžtomis sąveikos taisyklėmis. Garų sulaikymo plėvelė (garso izoliacija) yra svarbus elementas, nes ji apsaugo nuo kondensato susidarymo viduje, o tinko neturėtų būti tamsi spalva dėl didesnių įtempių.

Jeigu namas modernizuojamas, dažnai atliekama išorės sienų apšiltinimo rekonstrukcija, o tuo pačiu metu galima apšiltinti ir vidines sienas. Tokiu atveju svarbu atsakingai numatyti rasos taško vietą, kad drėgmė nesikauptų ir nebūtų pelėsių. Papildomai, esant galimybei, galima atlikti langų keitimą, grindų šiltinimą ar net rekuperacijos įrengimą, kas leidžia pasiekti didesnį energijos taupymą.

tags: #tinkuojamo #fasado #varzos #skaiciavimas