Sudėtinis tinkas iš kalkių ir portlandcemenčio skiedinio: platus taikymas, privalumai ir taisyklės naudoti

Sudėtinis tinkas iš kalkių ir portlandcemenčio skiedinio yra universali apdailos medžiaga. Jį galima naudoti ir pastatų išorėje, ir viduje, skirtingo drėgminio režimo bei paskirties patalpose. Kaip rodo patirtis, sudėtinio tinko skiedinys gerai sukimba su silikatinių bei keraminių plytų mūru, betoniniais, akytbetonio ar keramzito blokeliais, betonu. Išbandę kelių rūšių polimerinius, drėgmei nelaidžius tinko skiedinius, mūsų klimato sąlygomis prisimename universalų sudėtinį kalkių ir portlandcemenčio skiedinį.

Istorija ir praktinės priežastys rinktis sudėtinius tinkus

Pasirodė, kad itin stiprus, vandens nesugeriantis ir visiškai nelaidus polimerinis tinko skiedinys nėra ilgaamžis - jis greitai supleišėja, atšoka nuo pagrindo, nutrupa jo fragmentai. Drėgmė į sieną patenka ne tik iš išorės. XIX a. pabaigoje, ėmus gaminti daugiau portlandcemenčio ir sumažėjus jo kainai, tinkuotojai ėmė žavėtis tvirtu ir greitai kietėjančiu cementiniu skiediniu. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad cementinis tinkas yra pernelyg tankus, linkęs pleišėti ir mažai laidus vandens garams. Dėl to po juo kaupiasi drėgmė, o tokiu skiediniu ištinkuotose patalpose nemalonu būti. Tačiau besiplečiančioms statyboms reikėjo greičiau kietėjančio, tvirtesnio ir atsparaus drėgmei tinko už iki tol naudotąjį iš kalkių ir smėlio skiedinio. Taip buvo surastas kompromisas - sudėtinis tinko skiedinys su kalkėmis ir portlandcemenčiu.

Sudėtiniu skiediniu būtų galima vadinti ir kalkių-gipso, molio-cemento skiedinius. Molis į cementinį skiedinį seniau būdavo dedamas siekiant padidinti jo plastiškumą, tačiau dabar tam naudojami efektyvesni cheminiai priedai. Todėl „egzotišką” molio-cemento skiedinį statybininkai jau užmiršo, o kalkių-gipso sudėtiniu skiediniu dažniausiai tinkuojami vidiniai atitvarų paviršiai iš medienos. Gipsas į tinko skiedinį maišomas, kad šis geriau sukibtų su pagrindu ir greičiau sukietėtų. Gipso kiekis tokiame skiedinyje yra labai nedidelis. Pavyzdžiui, tinkuojant mūro sieną, gipso priedo kiekis kalkių ir smėlio skiedinyje būna iki 0,1-0,15 proc. tūrio, o kai tenka tinkuoti medienos paviršių - iki 0,7 proc. tūrio.

Kokią funkciją atlieka rišamosios medžiagos ir kaip keičia tinko savybes

Abi rišamosios medžiagos (kalkės ir portlandcementis) sudėtiniame skiedinyje atlieka skirtingas funkcijas. Portlandcementis lemia skiedinio rišlumą ir pradžioje, ir ilgalaikį stiprumą. Kalkės lemia tinko plastiškumą, todėl patogu glaistyti ir lengva purkšti mechanizuotu būdu. Ši rišamoji medžiaga padidina ir sudėtinio tinko skiedinio lipnumą, laikui bėgant sulaiko vandenį ir padeda užsigydyti smulkiems plyšeliams. Keičiant kalkių kiekį sudėtiniame skiedinyje, keičiamas ir jo tankis (porėtumas).

Vieną pagrindinių taisyklių laikytis būtina parenkant tinko sluoksnių komponentus: paruošiamojo sluoksnio stiprumas negali būti didesnis už pagrindo stiprumą. Tai ypač svarbu, kai tinkuojamas ne itin stiprus pagrindas, pavyzdžiui, lengvi akytbetonio blokeliai. Idealu, jeigu yra panašaus dydžio pagrindo bei tinko sluoksnio drėgminės ir temperatūrinės deformacijos. Dėl panašių priežasčių sudėtinio ar kalkinio tinko remontui bei atnaujinimui nedera naudoti itin stipraus ir mažai deformatyvaus cementinio skiedinio.

Tinkavimo sluoksnių struktūra, storis ir praktiniai patarimai

Tinko sluoksnių kiekis priklauso nuo jo kokybės. Paprastasis tinkas vidaus, visuomeninių patalpų ir kitų pastatų užnešomas vienu ar dvejais skiedinio sluoksniais. Pagerintu tinku tinkuojamos gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpos - tokio tinko sluoksnis gali būti 15-20 mm. Jei sienos ne itin lygios, gali tekti įrengti tris skiedinio sluoksnius, nors dažnai užtenka dvejų ar vieno. Tinko sluoksnio storis priklauso nuo sienos lygumo ir apdailos būdo. Paprastasis tinkas po glaistymo dažnai dažomas ar klijuojamas tapetais, o dekoratyvinio išorės ar vidaus tinklelio sluoksnis gali būti 18-22 mm storio. Dar geriau, jei išorinės pastato sienos tinkuojamos trisluoksniu sudėtiniu tinku. Kiekvienas sluoksnis atlieka svarias funkcijas, o šiuolaikiniai tinko meistrai dažnai kuria plonesnius sluoksnius, siekdami sumažinti darbo sąnaudas.

Universalios sudėtinio skiedinio sudėties nėra. Dažnai paruošiamajam tinko sluoksniui parenkamas rupesnis, o dengiamajam - smulkesnis smėlis. Viena iš pagrindinių fasadinio tinko funkcijų - apsauga nuo nepalankių klimato veiksnių: kritulių, šalčio, saulės spindulių, temperatūros kaitos ir pan. Jei sudėtinio tinko skiedinio sudėtis tinkama, sluoksnių tankis gerai parinktas, šis tinkas tarnaus ne mažiau 50-80 metų. Norint, kad tinkas „kvėpuotų”, svarbu didinti jo laidumą vandens garams iš išorės kryptimi. Tai galima pasiekti didinant kalkių kiekį skiedinyje. Be to, tinko sluoksnis su didesniu kalkių kiekiu bus atsparesnis pleišėjimui.Kartais į išlyginamąjį ir dekoratyvinį tinką įdedamas plonas 3-6 mm ilgio polipropileninis pluoštas.

Ištraukimo drėgmės ir išorės drėgmės valdymas

Dėl ypatingos smulkių kapiliarų struktūros sudėtinis tinkas iš mūro „ištraukia” drėgmę. Todėl tokiu tinku padengtas mūras džiūna greičiau nei cementinis tinkas. Šia savybe naudojamasi tinkuojant pastatų išorę - toks tinkas veikia kaip „siurblys”, šalinantis drėgmę ir druskų tirpalu iš mūro. Tačiau tam apatinis (paruošiamasis) tinko sluoksnis turi būti pakankamai porėtas. Taip pat svarbu pasirinkti tinko skiedinį su tinkamomis smėlio ir rišamųjų medžiagų proporcijomis, kad poros nespakotų ir užsipildytų laikui bėgant.

Kalkinis skiedinys gaminamas iš smėlio, kalkių ir cemento (gal būti be cemento). Tinka tinkuoti mineralinių medžiagų paviršius ir viduje bei išorėje, pvz., plytas, betoną. Gipsinis tinkas gaminamas iš gipso ir stingimą lėtinančių priedų. Gipsinį tinką galima naudoti tik viduje bei ant sausų paviršių, kuriose nesikaupia drėgmė. Sluoksnio storis paprastai 5-10 mm; gali būti rankinis ar mašininis. Dekoratyviniai tinkai gali būti naudojami tiek vidaus, tiek išorės sienoms, skirtingų chemijų sudėtys (akriliniai, silikoniniai, silikatiniai, mineraliniai, silikonatiniai-silikoniniai).

Tinkų taikymas praktikoje: paruošimas, mišinių parinkimas ir dengimas

Prieš sienų dažymą, klijavimą tapetais ar plytelėmis, būtina užtikrinti, kad sienų paviršius būtų lygus, švarus ir sausas. Tinklui tinkamas išdžiūvimas priklauso nuo to, koks tvirtas pagrindas ir kokia yra sienos būsena. Tinko skiedinys dažnai pasirenkamas atsižvelgiant į langelius: cemento ir kalkių mišinių rinkiniai turi iki 1 mm grūdelių dydį. Pagrindas turi būti sausas, tvirtas ir be įtrūkimų. Pašalinkite netvirtus sluoksnius, dulkes, purvą ir kitus sukibimą mažinančius nešvarumus. Lygius paviršius geriau sušvelninti įtrūkimus, o paviršiaus džiovinimo laikas priklauso nuo klimato sąlygų. Įmaišymo metu laikykite skiedinį šaltose ir sausoje vietoje, o galutinį mišinį palikite 3 minutėms, tuomet dar kartą sumaišykite. Techniniai duomenys nustatomi esant +23 ±2 °C temperatūrai ir 50 ±5 % santykinei oro drėgmei.

Nereikia pamiršti ir ekologinės pusės: tai mineralinė medžiaga, kuri reguliuoja patalpų mikroklimatą, neturinti kenksmingų lakių ir gebanti sugerti drėgmę iš perteklių ir atiduoti ją esant jos trūkumui.

Sudėtinis tinkas: iš kur kilęs, ką jungia, kokios medžiagos ir jų vaidmuo

Dažyti, klijuoti plyteles ar daryti kitą apdailą galima ant abiejų tinkų tipų. Cementinis tinkas tinkamas tiek vidaus, tiek lauko darbams, atsparus drėgmei ir šalčiui, tačiau sunkiai dengiamas ir reikalauja kruopštaus paviršiaus paruošimo; gali skilinėti dėl netinkamo pagrindo arba pernelyg sparčios džiūvimo. Vidaus vonios gali naudoti visus tinko skiedinius, o dekoratyviniai tinkai suteikia papildomą estetinę vertę ir apsaugą nuo atmosferos poveikio.

Gipsinis tinkas pasižymi universalumu, tvirtumu, elastingumu, greitu džiūvimu ir lygiu paviršiumi be didelių glaistymo darbų. Tačiau pagrindinis trūkumas - neigiamas atsakas į drėgmę, todėl reikalingi specialūs drėgmei atsparūs cementiniai tinko skiediniai drėgnoms erdvėms. Dekoratyviniai tinkai gali būti milteliniai ar skysti, priklausomai nuo norimos išvaizdos ir aplinkos sąlygų.

Paruošiamasis tinko sluoksnis dažnai turi būti plonesnis nei dengiamasis, o tinko sluoksnių storis priklauso nuo sienų lygumo ir paviršiaus apdailos būdo. Jei sienos yra lygaus paviršiaus, tinkle galima išsiversti su 10-15 mm storio tinku; dekoratyvinio fasado ar visuomeninių patalpų viduje - 18-22 mm. Puikus sprendimas - išorinės sienos tri-sluoksnis sudėtinis tinkas. Žinoma, taip pat gali būti naudingi dviejų sluoksnių ar vieno sluoksnio sprendimai, jei paviršiai daromi su tinku arba dekoratyviniu sluoksniu.

tags: #tinkavimo #skiedinys #breaks