Naudojant termo izoliacinius tinkus, gaunami besiūliai izoliacijos sluoksniai, kurie lengvai prisitaiko prie visų geometrinių pagrindo formų. Termo izoliacinis tinkas užtikrina vienodą paviršiaus temperatūrą ir, naudojant aukštos kokybės NHL5 kalkes pagal EN 459-1, labai šarminę aplinką. Tinkuotos sienos lieka atviros difuzijai, todėl natūralus drėgmės balansas susidaro net ir po energetinio atnaujinimo. Kiekvieną šilumos izoliacijos sistemą sudaro šilumą izoliuojantis tinkas (termo tinkas), apsauginis izoliacinio tinko sluoksnis ir vandenį atstumiantis viršutinis tinkas. Šių tinkų sluoksnių savybės yra optimaliai suderintos tarpusavyje. Sudarydami bendrą sluoksnį, jie atlieka visas savo izoliacijos funkcijas ir tuo pačiu apsaugo pastatą nuo oro sąlygų ir kitų poveikių.
Produktai taip pat idealiai tinka naudoti patalpų viduje. Šiandien dauguma namų vis dar praranda daug energijos, ypač langų kraštuose, prie langų rėmų ir pereinant prie sienos. Skirtinga paviršiaus temperatūra taip pat lemia, kad kondensatas susidaro šalčiausiose vietose ir dėl paviršiaus drėgmės gali susidaryti pelėsiai. Termo tinko izoliaciją galima greitai ir lengvai uždėti. Tinkas dedamas tiesiai ant mūro ir nepalieka tarpų, kuriuose galėtų kondensuotis drėgmė. Didelis jo efektyvumas, net esant nedideliam uždėtam sluoksniui, nesumažina erdvės, bet sumažina temperatūros skirtumą.
Teroro tinkų asortimentas Lietuvos rinkoje
KREISEL ir RÖFIX siūlo keturis skirtingus termo tinkus naujoms pastatų fasadams ar renovacijai: KREISEL 951, RÖFIX FIXIT 222 Aerogel, KREISEL 951 cementinis-kalkinis tinkas ir RÖFIX FIXIT 222 (AeroGel) tinkas. KREISEL 951 pasižymi dideliu šilumos laidumu ir gali būti uždengiamas 20-120 mm sluoksniu, rekomenduojamas sienoms iš gausesnės šilumos izolacijos konstrukcijų. RÖFIX FIXIT 222 yra mineralinio didelio efektyvumo izoliacinis tinkas, paremtas aerogelių technologija, su šilumos laidumu λD iki 0,028 W/mK; tinkamas tiek pastato išorei, tiek vidaus darbams.
Vidaus tinkų rūšys: tinkavimas vidaus patalpose, kur sienos ir lubos sudaro didelį plotą ir turi įtakos mikroklimatui bei architektūrai. Tinkai ne tik išlygina paviršių, bet ir gali būti naudojami kaip apdailos medžiaga. Šiais laikais pagrindai labai įvairūs: naujos plytos, blokeliai, senas mūras, polistireno ar medžio skiedrų klodai, seniai tinkuoti paviršiai ar dažų danga. Akytbetonio mūras su pagerinta šilumine varža, keramzitbetonio blokeliai turi žemesnį tankį ir elastingumo modulius, todėl tinko sluoksnio pasirinkimas turi būti itin tikslus. Todėl tinkavimo darbus būtina atlikti su profesionalių žinių.“
- Gipso tinkas - universali, lengva ir gerai kvėpuojanti vidaus apdaila, puikiai tinkama rūsio, vonios, virtuvės ir koridorinių zonų patalpoms, taip pat tinkama ant mažiau kietų pagrindų. Jis kaupia ir išskiria drėgmę, reguliuojant mikroklimatą, užtikrina greitą džiūvimą ir gali būti mechanizuotai užpildomas.
- Mineralinis tinkas - tinka išorės darbams, atsparus UV spinduliams ir atmosferinei taršai; turi ribotą spalvų gamą, bet ilgaamžiškas.
- Silikatinis tinkas - platų spalvų spektrą, puikų garų laidumą ir dėl hidrofobiško poveikio apsaugo paviršių nuo taršos, tačiau yra brangus.
- Silikoninis tinkas - brangiausias, bet pasižymi aukštu garų laidumu, ekstremalia atsparuma vandeniui ir purvoms, todėl dažnai vadinamas savaiminio išsivalymo tipu.
- Silikatinis-silikoninis tinkas - kompleksiškas dviejų tipų derinys, kombinuojantis gerą garų pralaidumą ir mažą vandens įgeriamumą; dažnai naudojamas plonasluoksniam tinkavimui ant įvairių pagrindų.
- Mozaikinis tinkas - itin atsparus plovimui, galintis būti taikomas cokoliams, pamatai bei laiptų zonoms; gausus spalvų spektras.
Kokios savybės charakterizuoja kiekvieno tipo tinką? Elastingumas, įgeriamumas, atsparumas purvui, priežiūra, spalvų įvairovė, spalvos patvarumas, mikrobiologinė tarša. Elastingesni yra akriliniai ir silikoniniai tinkai, nes juose yra daugiau polimerų. Įgeriamumas mažinamas priedais; mineraliniai viršutiniai tinkai pasižymi didesniu šarminumu, kuris apsaugo nuo mikroorganizmų, tačiau gali būti mažiau atsparūs mechaniniam poveikiui. Spalvos intensyvumas priklauso nuo šarmų kiekio ir pigmentų.
Dekoratyvinio tinko pasirinkimas priklauso nuo pastato aplinkos, garų laidumo, amžiaus ir aplinkos sąlygų. Sienų garų laidumas lemia, ar tinkas turi būti garams laidus: mineraliniai arba silikatiniai tinkai dažnai rekomenduojami, kai garų pralaidumas yra aukštas. Senos statybos pastatai su dideliu garų laidumu reikalauja garams laidžių tinkų. Žaliosios zonos šalia pastatų gali skatinti mikroorganizmų augimą, todėl intensyvios šarminės sistemos arba dekoratyviniai tinkai su mažesniu vandens įgeriamumu tampa patrauklesniems. Esant intensyviam eismui, rekomenduojama rinktis silikoninį tinką dėl ilgesnio švaros išlaikymo laikotarpio.
Vidaus tinkų diegimo ypatybės
Gipsinio tinko lubų ir sienų paviršiai sudaro didelį plotą, todėl jie turi didelę įtaką mikroklimatui, architektūrai ir pobūdžiui. Tinkavimo darbus rekomenduojama atlikti su profesionalia įranga, pvz., PFT-G5, ir laikytis tinko sluoksnio storio rekomendacijų: 5-10, 8-15 mm arba net iki daugiau nei 30 mm, jei projektas reikalauja kelių sluoksnių. Minimalus tinko storis - 5 mm, vidutinis - 10 mm, o storei tinkuojama daugiau nei 30 mm - dažnai skaidoma į du sluoksnius.
Sienų gruntavimas - būtinas etapas siekiant pagerinti sukibimą su tinku. Gruntavimo kartų skaičius priklauso nuo pagrindo. Išorės kampai turi būti įrengiami nerūdijančio plieno kampais siekiant išvengti rūdžių. Draudžiama naudoti žalingus kampus. Tinkavimo darbai vyksta automatizuotai purškiant tinko mišinius, o optimalus tinko storis siekia 8-15 mm, kad užtikrinti geras tinko savybes.
Gipsinio tinko ir kapiliarinės šildymo sistemos derinys užtikrina natūralų ir sveiką patalpų mikroklimatą: mikroporos kaupia šilumą ir tą šilumą tolygiai išskiria į aplinką, įskaitant vėsesnes zonos. Angokraščiai dažnai šildomi iš išorės, o langų rėmų prieigose naudinga įrengti eksploatuoti XPS plokštes; visos angokraštio dalys turi būti armuotos tinkavimo mišiniu.
Kaip tinkuoti sieną | Grunto sluoksnio tinkavimas [Tinkavimo pamoka]
Gipso tinko privalumai ir praktiniai patarimai
- Kietumas ir elastingumas: tinkas netrupa, neišsidaužė su vinimis; tinko sluoksnis gali būti storesnis nei kalkių tinkas, jei reikia storų apdailų.
- Ekonomiškumas ir greitas darbas: mažesnės medžiagos sąnaudos ir greitas džiūvimas lyginant su kalkių tinkais; dažnai galimybė užbaigti paviršių be papildomo glaistytojo sluoksnio.
- Gipso tinkas yra lengvesnis negu kalkių tinkas, todėl mažesnis svoris skatina geresnį sukimąsi su pagrindu ir mažesnę mechaninę apkrovą.
Gipso tinko pasirinkimas priklauso nuo pagrindo, klimato, patalpų pobūdžio ir apdailos reikalavimų. Jei sienos yra iš švelnesnio ar nelygaus pagrindo, gipsinis tinkas gali būti optimalus pasirinkimas dėl lengvumo ir gebėjimo uždengti paviršių vienu ar keliais sluoksniais. Tuo pačiu, jei reikia didesnio atsparumo mikroorganizmams ir higienos standartų atitikties, gali būti sugalvota silikatinė ar silikoninė sistema. Galiausiai sprendimas visada yra kompromisas tarp estetinių norų, garų laidumo, atsparumo taršai ir kainos.