Tiesioginis ir netiesioginis medienos dregnumo nustatymas: praktikos vadovas lauko sąlygoms

Medienos drėgnumas turi labai didelę reikšmę jos savybėms. Medienos drėgnumą, lygų 15%, sutarta laikyti normaliu. Džiūdama mediena iš pradžių netenka laisvosios ir tik vėliau higroskopinės drėgmės. Medienos, kurioje yra tik higroskopinė drėgmė, drėgnumas vadinamas pluoštų soties tašku. Medienos savybė įgerti iš oro vandens garus vadinama higroskopiškumu; įgėrimo dydis priklauso nuo oro temperatūros ir drėgnumo. Tam tikros temperatūros ir drėgnumo patalpų ore išlaikytos medienos drėgnumui nustatyti naudojama diagrama.

Medienos dregnumas lauke: kaip keičiasi tūris ir kokios pasekmės

Medienos drėgnumui kintant nuo 0% iki pluoštų soties taško, kinta jos tūris: mediena nudžiūsta, brinksta, persimeta, plyšta. Kai medienos drėgnumas tampa mažesnis už pluoštų soties tašką, ji pradeda džiūti - mažėja jos matmenys ir tūris. Sausai medienai sudrėkus iki pluoštų soties taško, ląstelių sienelės išbrinksta: vidiniai ląstelių matmenys sumažėja, o išoriniai - padidėja. Kadangi medienos sandara nėra vienalytė, todėl ji nevienodai džiūsta arba brinksta įvairiomis kryptimis. Išilgai sluoksnių visas linijinis nuodžiūvis nebūna didesnis kaip 0,1-0,3%, radialine kryptimi - nuo 3-6%, o tangentinė nuo 7-12%. Medienos nuodžiūvis ir brinkimas labai svarbus statybinėms konstrukcijoms, nes džiūdami atskiri mediniai elementai plyšinėja sujungimo vietose, o sudrėkę kai kurie konstrukcijų elementai padidėja. Natūraliai džiūdama įvairiomis kryptimis, mediena persimeta. Kadangi mediena tangentine kryptimi džiūsta labiau nei radialine, tai lentų kraštai išlinksta metinių sluoksnių iškilimų pusėn. Jei iš paviršiaus mediena džiūsta greitai, tai jos išorinių sluoksnių tūris sumažėja, ir ji pradeda spausti vidinius sluoksnius. Išoriniuose sluoksniuose kyla tempimo įtempimai ir atsiranda plyšiai. Be to, mediena plyšinėja netolygiai džiūdama įvairiomis kryptimis.

Deformacijos kryptys ir laikotarpiai

Džiūstančiuose rąstuose atsiranda radialiniai plyšiai; pirmiausia suplyšinėja rąstų galai, nes pro juos greičiau išgaruoja drėgmė. Mediena džiūdama išsikraipo: nevienodai susitraukia įvairiomis kryptimis. Mažiausiai ji traukiasi išilgai, o daugiausia - skersai skaidulų. Paprastai mediena deformuojasi tol, kol jos drėgnumas neviršija 30%. Išpjautos iš žalio medžio lentos džiūdamos išlinksta kraštais į išorę nuo šerdies, mat toliau nuo jos esantis sluoksniai džiūdami traukiasi labiau nei pati šerdis.

Kodėl drėgmė laukuje nėra tik teorija: praktiniai įžvalgos

Kodėl medienos drėgmė lauke - ne tik teorija. Kiekvienas, kas dirbo su mediena lauko sąlygomis, žino tą nemalonų jausmą: montavimas vyko sklandžiai, o po metų - išsipūtimai, plyšiai, deformacijos arba puvimas. Dažnai kaltinamas rangovas, nors problema slypi ties drėgmės matavimu ir kontrole montavimo metu. Lauko medienos drėgmės kontrolė nėra akademinis reikalavimas - tai praktinis įrankis, kuris lemia terasos formą ir langų/fasadų ilgaamžiškumą.

Kaip mediena „kvėpuoja” lauke ir ką tai reiškia montavimui

Mediena yra higroskopiška medžiaga - ji nuolat keičiasi drėgme su aplinka. Kai aplinkos oro drėgmė didėja, mediena sugeria drėgmę ir plečiasi. Kai oras sausesnis - atduoda drėgmę ir traukiasi. Ši dinamika lauke kur kas intensyvesnė nei interjere, ypač Lietuvos klimatuose su dideliais sezoniniais svyravimais. Žiemą oro santykinis drėgnumas gali siekti 90-95%, vasarą - 40-50%. Todėl medienos drėgnumas per metus gali svyruoti nuo 10-12% iki 20-22% ir daugiau, priklausomai nuo rūšies, ekspozicijos ir konstrukcijos.

Montavimo metu svarbus principas

Jei montuojate medieną, kurios drėgmė labai skiriasi nuo tos, kurią ji pasieks eksploatacijos metu, konstrukcija deformuosis. Pavyzdžiui, sausos medienos (12-14%) montavimas rugsėjį su 85% oro drėgnumu greitai sugerta drėgmę ir plečiasi; tarpai tarp lentų gali būti per maži. Priešingai - šviežiai pjaustytą ar nepakankamai išdžiovintą medieną vasaros saulėje džiūdamas susitrauks, gali atsirasti dideli tarpai ar plyšiai.

Drėgmės matavimo prietaisai: ką matuoti ir kaip teisingai

Rinkoje dominuoja dvi drėgmės matavimo kategorijos: kontaktiniai (rezistensiniai) ir bekontaktiniai (dielektriniai). Kontaktiniai matuokliai įsmeigiami į medieną su dviem adatomis; jie matuoja elektros varžą tarp jų. Bekontakčiai matuokliai matuoja dielektrinę konstantą be adatų, bet gali būti mažiau tikslūs. Praktinės rekomendacijos matuojant lauke:

• Niekada nematuokite iš karto po lietaus ar rasos - paviršinis drėgnumas iškreips rezultatus.
• Matuokite keliose vietose - galus ir vidurį; skirtingos sluoksnių džiūvimo greičiai.
• Kalibravimas pagal medienos rūšį turi būti tikslinamas, pasirinkus teisingą koeficientą.
• Temperatūra veikia rezultatus: kai temperatūra žema, rezistanciniai matuokliai gali rodyti per mažas reikšmes; naudokite temperatūros kompensaciją.
• Matuokite skirtinguose paketo sluoksniuose - sandėliuojama rietuvėse mediena džiūsta nevienodai.

Priimtini drėgmės rodikliai lauko montavimui

Lietuvos klimatai rodo pusiausvyrinę medienos drėgmę lauke apie 14-18% per metus. Montuojant reikėtų siekti, kad medienos drėgmė montavimo metu būtų kuo arčiau šios pusiausvyros reikšmės. Konkretūs rekomendacijos pagal konstrukcijų tipą:

• Terasa (deck’ai): montavimui - 16-20%. Jei mediena labai sausa (≤14%), tarpai tarp lentų 5-8 mm; jei drėgnesnė (18-22%), tarpus galima sumažinti iki 3-5 mm.
• Fasado dailylentės ir obliuotas profilis: 14-18%. Vertikalus montavimas mažiau įtakoja drėgmės svyravimus nei horizontalus.
• Konstrukciniai elementai (sijos, stulpai): 15-19%. Svarbu užtikrinti drėgmės tolygumą tarp atskirų elementų.
• Šviežiai pjauta (žalia) mediena: gali būti 40-80%. Reikalauja džiovinimo, išskyrus kai kurias tradicines technologijas.

Medienos sandėliavimas statybvietėje ir dažniausiai pasitaikančios klaidos

Net jei gamintojas pristatė medieną su tinkama drėgme, netinkamas sandėliavimas gali sugadinti per kelias dienas. Dažniausios klaidos: paliekama ant žemės, dengiamas nepralaidžia plėvele, sukrauname be tarpinių skersmedžių, laikoma saulėje. Taip pat būtina duoti medienai laiką aklimatizuotis prieš montavimą (3-7 dienos rekomenduojamos).

Montavimo sprendimai pagal drėgmės rodiklius

Drėgmės matavimas turi praktinį ryšį su montavimo sprendimais. Jei drėgmė viršija 22-25%:

• galima laukti džiovinimo statybvietėje,
  arba jei negalima - mažinti tarpus tarp lentų ir naudoti judėjimą leidžiančias tvirtinimo sistemas;
• vengti standžių jungčių, kurios neleidžia medienai judėti.

Jei drėgmė yra žemesnė nei 12% - reikia didinti tarpus, vengti per stipraus priveržimo, rūpintis galų apsauga, kad jie nesugertų drėgmės per greitai.

Drėgmės matavimas po montavimo: kada ir kaip sekti procesą

Pirmieji 12-18 mėnesių po montavimo yra kritiškas laikotarpis adaptacijai. Rekomenduojama matuoti bent du kartus: pavasarį (po žiemos) ir rugpjūčio pabaigoje-rugsėjį (po vasaros džiūvimo). Matykite tas pačias vietas, pažymėdami taškus ir registruodami rezultatus. Jei tam tikroje vietoje drėgmė nuolat didesnė, reikia spręsti drenažo, ventiliacijos ar apsaugos klausimus.

Drėgmės kontrolės kūrimas kaip investicija

Daugelis laiką ir kainą matavimams laiko papildoma išlaida. Tačiau geras drėgmės matuoklis kainuoja 50-200 eurų, o papildomas laikas matavimams - kelių valandų. Gyvendami su nuostoliais dėl terasos deformacijų ar fasado plyšimų, gali tekti kur kas didesnių išlaidų. Drėgmės kontrolei reglamentai įtraukti į STR 2.09.04:2008 ir EN 14081 bei EN 335, todėl dokumentuotas matavimas gali būti teisinė apsauga ginčo atveju.

Pristatytos technologijos ir metodikos

Drėgmės matavimo diapazonai ir prietaisai: mikrobangų matavimo technologija naudojama gamybos linijose - matavimo greitis ir tikslumas, lankstus kalibravimas pagal medienos rūšį. Taip pat aptariami įvairūs jutikliai ir jų ryšiai bei duomenų saugojimas Debesijoje ar vietinėje sekoje. Tačiau praktikoje svarbiausia yra gebėti interpretuoti rodmenis ir pritaikyti atitinkamus sprendimus statybvietėje.

Santrauka techniniu aspektais

Drėgnumo kontrolė lauke nėra raketų mokslas - tai prieinamas ir efektyvus įrankis. Džiovintos medienos savybės - mažesnis susitraukimas, mažiau įtrūkimų, geresnė mechaninė ir terminė stabilumas. Nuo pluošto prisotinimo taško persidavimas į netiesioginį svorį, lengvai gali keisti ilgalaikes konstrukcijų savybes. Teisingai pasirinkus drėgmės lygius montavimo metu ir laikantis rekomendacijų, mediena ilgai tarnauja ir išlieka estetiška.

tags: #tiesioginis #ir #netiesioginis #medienos #dregnumo #nustatymas