Teraso paruosimas pries klinkerio klijavima: pagrindiniai principai, paruošimas, klijavimas ir glaistyka

Pasiruošimas. Prieš klijuojant plyteles, reikia apskaičiuoti matomus langų ir durų sąramų matmenis. Tik retais atvejais sąramų matmenys atitinka standartinius plytelių matmenis. Todėl reikia atitinkamai pritaikyti tarpus tarp plytelių. Apskaičiuoti bendrieji matmenys taip pat pritaikomi išoriniams kampams.

Darbo eiga

Darbo eiga. Nustačius aukščius ties sienų kampais, išorinės kampinės plytelės klijuojamos užtepant ir prispaudžiant. „Prispaudimas“ - vidutinio klijų storio išvagojimas dantyta glaistykle ant pagrindo. „Užtepimas“ - plytelės galinės dalies padengimas klijais mentele arba glaistykle. Prieš apdorojant paviršių, reikia nuspręsti, kaip bus jungiami plytelių ruožai. Daugumoje atvejų rekomenduojamas „netvarkingas“ sujungimas su penkiomis plytų galvutėmis kvadratiniam metrui. Galvutė atrodo kaip priekinis visos plytos galas ir klinkerio plytelių atveju yra nupjaunama plytelių pjaustykle arba radialiniu rėžtuku.

Glaistymas

Suklijavus klinkerio plyteles ir palaukus, kol išdžius klijai (žr. klijų gamintojo nurodymus), galima pradėti užglaistyti. Siūles tarp klinkerio plytelių, kurių paviršius lygus, galima užglaistyti tepant mišinį ant viso paviršiaus. Rinkoje yra kelių rūšių glaistas, tačiau kai kuriuose yra plastiko ir pigmentų priemaišų. Todėl renkantis glaistą visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gamintoju.

Kokias plyteles rinktis cokoliui ir fasadui?

Galvojant apie plyteles cokoliui ar fasadui, geriausia rinktis tokias, kurių paviršiaus poros būtų uždaros, kad į jų vidų nepatektų nei vanduo, nei drėgmė. Tai apsaugos plyteles nuo purvo ir žalingo vandens poveikio, ypač esant neigiamai aplinkos temperatūrai. Cokoliui ir fasadui gali būti naudojamos įvairios šalčiui atsparios, lauko darbams skirtos klinkerio, akmens masės, keraminės plytelės, akmens dirbiniai, skaldytos plytelės, dirbtiniai akmenys, plytų imitacijos plytelės ir gamtiniai natūralūs akmenys (atsparūs spalvos pokyčiams).

Jei plytelės klijuojamos ant termoizoliacinės sistemos, jų formatas turi būti ne didesnis nei 61 cm (≤ 0,19 m2), o storis - iki 2,0 cm. Būtina klijuojamų plytelių savybė - nedidelis vandens įgeriamumas (iki 6 % masės keraminėms plytelėms ir iki 7,4 % masės natūraliam akmeniui).

Pirminiai paruošimo darbai

Paviršius, kuris bus klijuojamas plytelėmis, turi būti: Tvirtas ir stabilus. Neturi būti aktyvių, konstrukcinių plyšių. Kilus abejonių, reikia išbandyti sukibimą su paviršiumi; dažų arba tinko skiedinių fragmentus, kurių sukibimas kelia įtarimų, reikia pašalinti, tą vietą išlyginti remontiniu mišiniu arba klijavimo ir armavimo mišiniu Klebespachtel M. Lygus. Jei nelygumai nėra didesni kaip 20 mm, jie išlyginami, naudojant klijavimo ir armavimo mišinį Klebespachtel M. Didesnius kaip 20 mm nelygumus reikia išlyginti atitinkamo storio termoizoliacinės medžiagos sluoksniu. Pagrindiniam termoizoliacinės medžiagos sluoksniui pritvirtinti reikia naudoti daugiau ir tinkamo ilgio tvirtinimo smeigių.

Švarus. Reikia nuvalyti purvą, dulkes, riebalus, nusilupančius dažus arba tinką, pašalinti blogai sukibusius fragmentus bei kitas medžiagas, dėl kurių skiedinio sukibimas būtų prastas; rekomenduojama paviršių valyti slėginiu vandeniu su valymo priemonėmis. Samanos ir grybeliai taip pat turi būti pašalinti, tam galima naudoti specialias chemines priemones.

Nugruntuotas. Įgeriantį pagrindą reikia gruntuoti giluminiu gruntu, silpnai įgeriantį ar stipriai įgeriantį - gruntu Spezialhaftgrund.

Sausas. Šlapias ir drėgnas paviršius turi būti išdžiovintas, o drėgmės priežastys pašalintos.

Kuo ir kaip klijuoti?

Plyteles reikia klijuoti pagal iš anksto paruoštą išdėstymo planą. Jis parengiamas įvertinus apdailos plytelių dydį, temperatūrines siūles, kampus, angokraščius, jų išdėstymą. Palangių, angokraščių ir cokolio linijos yra išėjotinės klijuojamiems plytelėms plotams paskirstyti. Kitos pagrindinės linijos gali būti žymimos ant fasado paviršiaus naudojant ženklinimo virvelę. Klijuojant paviršių plytelėmis pagal pateiktus gamintojo nurodymus, būtina suformuoti horizontalias ir vertikalias temperatūrines siūles. Jos taip pat būtinos ir kampų srityje. Siūlės turėtų būti 8-12 mm ir sudaryti ne mažiau kaip 6 % viso ploto. Plyteles klijuoti plytelių klijais K4, o jei plytelės šviesaus natūralaus akmens ir gali persišviesti pilko cemento dėmės - baltais plytelių klijais K5.

Plytelių klijai ant paruošto paviršiaus lygia glaistykle tepami lygiu sluoksniu ir suvagojami dantyta glaistykle, kurių dantukai ne didesni nei 10 mm. Padengti reikia tokį plotą, kad būtų spėta priklijuoti plyteles, kol klijų paviršius išlieka lipnus. Tam, kad būtų pasiektas maksimalus sukibimas ir neliktų tuštumų, plytelių klijais dengiamas ir sienos paviršius, ir plytelė. Prieš prispaudžiant plyteles įsitikinti, kad ant klijų paviršiaus nesusiformavo plėvelė. Prie pagrindo turi būti priklijuota iki 100 % plytelės paviršiaus, reikia stengtis, kad neliktų jokių tuštumų. Jeigu naudojamos kampinės klijuojamosios apdailos plytelės, jos klojamos pirmiausia. Klijų likučius nuo lygių plytelių nuvalyti šlapia kempine. Stengtis neištepti porėtų plytelių arba tokių, kurių paviršius padengtas dekoratyviu smėlio pabarstu. Suklijuotas plyteles tris paras saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, perkaitimo ir lietaus.

Sumontuotos dalys, turėklai ir briaunotieji profiliai turi būti pagaminti iš nerūdijančiojo plieno.

Siūlių glaistymas

Plytelių tarpus galima glaistyti tik visiškai išdžiūvus klijams, tačiau ne anksčiau kaip po trijų parų. Siūlės ir plytelės turi būti švarios ir sausos, be skiedinio likučių. Rekomenduojamas siūlės plotis - 8-12 mm. Esant mažų matmenų plytelėms, siūlės gali būti siauresnės, tačiau turi sudaryti ne mažiau kaip 6 % viso ploto. Plyteles lygiu paviršiumi galima glaistyti norimos spalvos elastingu cementiniu glaistu. Ypač porėtas, įgeriančias plyteles prieš glaistant tarpus galima drėkinti vandeniu. Reikėtų stengtis visiškai užpildyti siūlę, kad neliktų tarpų. Žiūrėti, kad plytelių paviršius neužsiterštų, jį nuvalyti drėgna kempine. Glaistant ir glaistui kietėjant, vengti skersvėjų, tiesioginių saulės spindulių, dirbant lauke saugoti nuo lietaus ir staigaus perdžiūvimo. Atsižvelgiant į darbų vykdymo būdą ir sąlygas, užpildomo glaisto spalva gali nežymiai skirtis, palyginti su pateikta spalvų paletėje.

Kampinės ir deformacinės siūlės

Prieš glaistant ar rievėjant porėtas ir itin įgeriančias plyteles ar kitus elementus, reikėtų atlikti bandymus statybvietėje, ar nepakis gaminių ir glaisto atspalvis. Klijuojant paviršių plytelėmis pagal pateiktus gamintojo nurodymus, būtina suformuoti horizontalias ir vertikalias temperatūrines siūles. Šios siūlės taip pat būtinos ir kampų srityje. Klinkerio plytelių apdaila yra vizualiai patraukli, ilgaamžė ir atspari oro sąlygoms. Tačiau tam, kad rezultatas būtų kokybiškas ir ilgalaikis, būtina tinkamai paruošti fasadą. Klinkerio plytelės yra vienas iš sunkiausių apdailos sprendimų - jos sveria 25-30 kg/m², be to, prisideda klijų ir siūlių užpildo svoris. Todėl montuojant jas ant šiltinimo sistemų ypač svarbu užtikrinti tiek mechaninį tvirtumą, tiek drėgmės kontrolę. Kadangi pačios plytelės yra praktiškai nelaidžios garams, sistemos veikimas labai priklauso nuo tinkamo sluoksnių pasirinkimo, siūlių kiekio ir teisingos montavimo sekos. EPS ir XPS plokštės užtikrina aukštesnį šilumos pasipriešinimą vienam storio vienetui, todėl jos dažnai naudojamos, kai yra ribojamas leistinas šiltinimo storis. Akmens vata turi kiek didesnį šilumos laidumą (vadinasi, silpnesnę izoliaciją), tačiau šis skirtumas praktiškai jaučiamas tik labai plonuose sluoksniuose. Taip pat didelis dėmesys - garų laidumas. Iš visų medžiagų tik akmens vata pasižymi puikiu garų laidumu (μ=1), leidžiančiu drėgmei laisvai keliauti į išorę. EPS ir ypač XPS iš esmės sudaro garų barjerą - jų laidumas yra mažas, todėl jos gali būti naudojamos tik situacijose, kur vidinės drėgmės kontrolė yra apgalvota, pavyzdžiui, su garų barjerais ir mechanine ventiliacija. Fasado atsparumas ugniai tampa vis svarbesnis, nes plytelių apdaila vizualiai paslepia medžiagos sudėtį, o esant gaisrui bet kuri silpna vieta gali sukelti katastrofiškų pasekmių. Akmens vata yra vienintelė šiltinimo medžiaga, turinti A1 klasės reakciją į ugnį - ji nedega, nerūksta ir neleidžia plisti ugniai. EPS ir XPS, net ir su antipirenais, yra degios medžiagos (E klasė). Šiose sistemose jos apsaugomos nedegiomis armavimo medžiomis ir tinku, tačiau tai nekeičia jų esmės. Be to, degdama XPS varva ir sukuria pavojingą dūmų apkrovą.

Minimalus tokios sistemos deformacinių siūlių plotis - 8 mm. Gražių klinkerio fasadų užtikrinimui būtina užtikrinti pakankamą siūlių plotį ir jų skaičių, kad drėgmė iš gana užpildytos zonos galėtų išeiti. Skirtingai nei klasikose sistemose, klinkerio fasaduose kaiščiai montuojami formuojant armavimo sluoksnį - kol skiedinys dar šviežias. Tinklas įspaudžiamas į pirmą skiedinio sluoksnį, o kaiščiai montuojami per šį dar drėgną sluoksnį. Prieš klijuojant plyteles, paviršių rekomenduojama nugruntuoti tinkamu kontaktiniu gruntu, pavyzdžiui Baumit SuperPrimer arba Ceresit CT 19 - tai pagerina klijų sukibimą ir užtikrina tolygų įgeriamumą. Klijų pasirinkimas priklauso nuo montavimo sąlygų - plytelių svorio, fasado padėties ir oro sąlygų. Klijavimui taikomas kombinuotas metodas - klijai dengiami tiek ant sienos, tiek ant plytelės. Tai užtikrina 100 % kontaktą ir pašalina oro tarpų susidarymą, kurie galėtų sukelti iššalimo riziką.

Klinant kampines replias, padidėjęs kaiščių sunaudojimas klinkerio fasaduose - vietoj įprastų 6-7 vnt./m², čia reikia ne mažiau kaip 8-10 vnt./m². Siūlių planavimui skiriamas dėmesys - siūlės turi užimti bent 6 % viso fasado ploto, o jų plotis rekomenduojamas 12 mm siekti dėl garų ir medžiagų kiekių suderinamumo. Taip pat būtina įvertinti nuolatinį temperatūros svyravimą ir pasirūpinti tinkamu skiedinio bei klijų deriniu.

Laikymo ir priežiūra

Klinkerio fasadams naudojamas armavimo tinklas dažniausiai yra stiklo pluošto, kurio tankis 330 g/m² - skirtas didelėms apkrovoms. Sukietėjusio skiedinio sluoksnio bendras storis turi būti ne mažesnis kaip 5 mm. Tinklas turi būti visiškai įterptas į armavimo sluoksnį, paliekant bent 1 mm uždengimą virš jo. Tinklo juostų persidengimas turi būti ne mažesnis kaip 10 cm, ypač kampų zonose, kur rekomenduojama naudoti papildomus kampinius profilius. Tinklo jungtys turi būti išdėstytos atokiau nuo langų ir kampų, kad būtų išvengta įtrūkimų. Taip pat svarbu žinoti, kad klinkerio fasaduose reikšmingai padidėja kaiščių sunaudojimas - vietoj įprastų 6-7 vnt./m², čia reikia ne mažiau kaip 8-10 vnt./m². Skirtingai nei klasikinėse sistemose, kur kaiščiai montuojami prieš įrengiant tinklą, klinkerio fasaduose tai daroma formuojant armavimo sluoksnį - kol skiedinys dar šviežias. Tinklas įspaudžiamas į pirmą skiedinio sluoksnį, o kaiščiai montuojami per šį dar drėgną sluoksnį. Prieš klijuojant plyteles, paviršių rekomenduojama nugruntuoti tinkamu kontaktiniu gruntu, pvz., Baumit SuperPrimer arba Ceresit CT 19 - tai pagerina klijų sukibimą ir užtikrina tolygų įgeriamumą. Klijų pasirinkimas priklauso nuo montavimo sąlygų - plytelių svorio, fasado padėties ir oro sąlygų. Klijavimui taikomas kombinuotas metodas - klijai dengiami tiek ant sienos, tiek ant plytelės. Tai užtikrina 100 % kontaktą ir pašalina oro tarpų susidarymą, kurie galėtų sukelti iššalimo riziką.

Esminės klaidos ir jų vengimas

Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir kaip jų išvengti: Netinkami klijai, darbas netinkamomis oro sąlygomis, kombinuoto klijavimo metodo ignoravimas, netinkamas fugavimas. Siekiant išvengti klaidų, svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieną etapą: nuo tinkamo pagrindo paruošimo ir gruntavimo, iki specializuotų, elastingų klijų pasirinkimo, tinkamų oro sąlygų laukimo, plytelių maišymo ir kruopštaus siūlių užpildymo. Jei nesate tikri dėl savo gebėjimų, geriausia kreiptis į profesionalus, kurie turi patirties atliekant šiuos darbus.

Pagalba pasirinkimui: dekoratyvinis tinkas ar klinkerio fasadas?

Kada galima klijuoti klinkerio plyteles ant dekoratyvinio tinko? Klinkerio plytelių klijavimas ant tinko priklauso nuo tinko tipo ir jo paruošimo. Paprastai tokiais atvejais tinką nuplauti, gruntuoti, perarmuoti su tvirtesniu tinkleliu ir tinkamai susmeigiuoti, arba net pašalinti tinką ir iš naujo paruošti pagrindą. Rizikuoti klijuoti tiesiai ant struktūrinio tinko nerekomenduojama.

Klinkerio plytelių klijavimas ant putplasčio (staradūro) - ne. Net jei putplastis buvo klijuojamas specialiais klijais ir putomis, ant jo paviršiaus būtina įrengti armuotą pagrindą. Tai reiškia, kad ant izoliacijos tepamas specialus klijų mišinys, į jį įspaudžiamas armavimo tinklas ir užtepamas dar vienas sluoksnis. Tik po to, kai armavimo sluoksnis sustings, galima pereiti prie klinkerio plytelių klijavimo. Klijavimas tiesiai ant „staradūro“ be armavimo beveik garantuotai baigsis plytelių atšokimu po kelių metų.

Terasos plovimas, impregnavimas ir priežiūra

Klinkerio plytelės - tai ilgaamžė, estetiška ir praktiška fasado apdailos medžiaga. Tačiau, norint, kad klinkeris tarnautų ilgai ir neprarastų savo savybių, būtina tinkamai priklijuoti ir pasirūpinti nuolatinė priežiūra. Po darbu rekomenduojama impregnuoti fasadą specialiu skysčiu, kuris padaro paviršių hidrofobiniu, bet leidžia jam „kvėpuoti“. Taip užtikrinama apsauga nuo drėgmės, o poringos vietos išlieka gebančios išgarinti vandens garą.

Spalvos, dydžiai ir stilistika

Paskutiniam sprendimo etapui - spalvų ir matmenų derinimas. Spalvą derinkite prie namo eksterjero, aplinkos kolorito ir pasirinkto stiliaus. Patalpose rekomenduojama rinktis tekstūrą atitinkančias plyteles: lygias, grublėtas, matinius ar sendintas paviršius. Dėl spalvų ir faktūros pasirinkimo, svarbu derinti su fasado ir aplinkos kontekstu. Pagrindiniai patarimai spalvoms: raudonos arba rudos tonai klasikai, šviesios spalvos - moderniam stiliui; tamsios spalvos vizualiai didina, o šviesios - prideda lengvumo ir aukščio įspūdžio.

  • Rinkitės klinkerio plyteles, kurių įgeriamumas yra mažesnis - tai užtikrina atsparumą vandeniui.
  • Optimalus siūlių plotis klinkeriui - 8-12 mm, o esant reikalui - iki 12 mm.
  • Naudokite kampines replias, o kaiščiai klinkerio fasadams - 8-10 vnt./m².
  • Naudokite lango šonų ir durų apvadų planavimą, kad siūlės būtų efektyviai paskirstytos.
  • Glaistą rinkitės pagal fasado poreikius: elastingas, atsparus šalčiui, tinkamas klinkeriui.
pavizdine_klinkeris_fasadas_infografika.jpg

tags: #terasos #paruosimas #pries #klinkerio #klyjavima