Randas - tai natūralus organizmo atsakas į trauminį odos pažeidimą. O koks jis bus, pasak plastinės chirurgijos specialisto, priklauso nuo daugelio veiksnių - odos spalvos, traumos pobūdžio (ar tai operacinis pjūvis, ar nudegimas, nubrozdinimas ir pan.), paveldimumo, buvusios infekcijos gijimo metu, medikamentų vartojimo, kitų ligų, rūkymo, lokalizacijos. Nemaža problema yra rūkymas. Rūkančiajam žaizdos gyja lėčiau, nes blogesnė kraujotaka. Viena surūkyta cigaretė spazmuoja kraujagysles valandai. „Pagalvokite, jei žmogus per dieną surūko dešimt cigarečių, žaizdos gis trečdaliu lėčiau, - teigia specialistas. - Dėl to mes prašome, kad nors porą savaičių iki operacijos žmogus nerūkytų. Būna, kad po jos meta rūkyti visiškai. Nors tuo galime padėti žmogui“.
Randas būna mažiau ar daugiau matomas. Jei pjūvis pataikomas į natūralias odos raukšles, randas bus matomas mažiau. Rando matomumui reikšmės turi ir daug kitų veiksnių, pvz., žmogaus amžius. Jei operacija atliekama vaikučiui iki 2 metų, tai audiniai yra plastiški, jie greitai atsikuria, ir randai būna švelnesni. Jei operuojamas vyresnis nei 60 metų žmogus, audiniai jau yra senstelėję, organizmo atsakas į traumą stipresnis, taigi ir randai bus matomesni. Dar rando matomumas priklauso nuo jo vietos. Sakykime, veidas atrodo tokia matoma randams vieta, tačiau chirurginiu aktu tai yra vieta, kur randus galima paslėpti.
„Dažnai susiduriu su nudegimais. Žmonės prašo panaikinti nudegimų randus. Deja, tai neįmanoma, juo labiau kai randai įsisenėję. Randai paprastai skirstomi į hipertrofinius, keloidinius bei atrofinius. Hipertrofinis randas - išvešėjęs iškilus randas, neperžengiantis pirminio odos pažeidimo (žaizdos) ribų. Keloidinis randas - išvešėjęs, iškilus, dažnai jautrus randas, peržengiantis pirminio pažeidimo ribas, išplitęs į sveiką odą. Akcentuotina, kad hipertrofinis randas, laikui bėgant, linkęs regresuoti, to negalime pasakyti apie keloidinį. Atrofinis randas - įdubęs ir išsiplėtęs. Pirmuosius mums žinomus keloidinių randų aprašymus randame Smito papiruse (2000 m. prieš Kristų). XIX a. pradžioje Apibert pirmasis įvedė terminą „cheloide“, graikiškai chele reiškia „krabo žnyplės“. Keloidiniai ir hipertrofiniai randai gali susiformuoti bet kurios rasės atstovams, tačiau dažnesni tamsesnės odos žmonėms. Didelio skirtumo tarp lyčių randų susidarymo požiūriu nėra. Nemažą reikšmę turi ir paveldimumas. Pasak specialisto, jei jūsų tėvams po operacijų ar traumų buvo keloidinių randų, tai tikrai didelė tikimybė, kad ir jums jie gali formuotis. „Todėl tikrai rekomenduočiau po operacijų, nudegimų ar kitų traumų naudoti randų profilaktikos priemones,“ - teigia G.Karalevičius. Pavojingiausias amžius formuotis randams - laikotarpis tarp 10-30 metų. Pastaruoju metu atsiranda vis naujų randų gydymo priemonių, tačiau pagrindiniai lieka tradiciniai - kortikosteroidų injekcijos, silikono pleistrai ir chirurginis gydymas.
Į randą galima suleisti hormoninių vaistų - tai, anot gydytojo, efektyviausias gydymas, aišku, vaistų neperdozuojant. „Kad pasiekčiau kosmetiškai gerų rezultatų, geriau kelis kartus pakartoju, kad iš karto nepersistengčiau“, - teigia vedėjas. Chirurgas pažymi, kad kortikosteroidų injekcijas turi atlikti patyręs gydytojas, nes gali būti įvairių komplikacijų: poodžio audinių atrofija, hipopigmentacija, telangiektazijų. Chirurginė rando korekcija pasižymi gerais pirminiais rezultatais, literatūros duomenimis, jos efektyvumas siekia 50-100 procentų. Paminėtini ir kiti gydymo metodai: krioterapija (lieka pigmentiniai pakitimai), spindulinė terapija (galimas supiktybėjimas, pigmentacijos sutrikimai), lazerio terapija. Vienas iš naujų metodų - į raumenis po randu yra suleidžiama botulino toksino. Jis susilpnina raumenų susitraukimą, todėl mažiau tampomas randas ir geresni gydymo rezultatai. „Tai ypač efektyvu veido srityje. Kita procedūra, kurią aš atlieku - tai riebalų injekcijos po randu, kad išvengtumėme recidyvų po randų plastikos“, - teigia specialistas.
Randams gydyti yra tepalų, specialių pleistrų, kompresinė terapija (rando spaudimas). Gali būti kompleksinis gydymas, randų šlifavimas. Šiuo metu bandoma randus gydyti įvairiais lazeriais, tačiau jų poveikis, anot specialisto, kaip ir šalutiniai poveikiai, skirtingi. Pavyzdžiui, CO2,Nd:YAG efektyvumas yra 60-70 procentų, tačiau dažni recidyvai (53-100 procentų); pulsinio dažų lazerio efektyvumas - 57-83 proc., tačiau gali likti ilgalaikis paraudimas. Patogu yra ir kompresinė terapija. Jos pagrindinis veikimas - randus spaudžia specialūs įtvarai ar rūbai. Naudojami ir poliuretano pleistrai, preparatai su svogūnų ekstraktu, tepalai su A ir E vitaminais. Efektyvus, paprasčiausias ir patogiausias gydymo būdas - silikoniniai pleistrai ar silikono gelis. Pasak gydytojo, šis būdas praktiškai neturi šalutinio poveikio. Kartais gali būti nedidelis odos paraudimas, niežėjimas. Silikonas randams gydyti naudojamas nuo 1983 metų. Nors jo efektyvumas randams naikinti neginčijamas, tačiau tikslus veikimo mechanizmas nenustatytas. Pats silikonas pro odą nesirezorbuoja. Manoma, kad jis gali sukurti elektrostatinius krūvius, dėl kurių poveikio vyksta rando regresija. „Aš savo praktikoje silikoninius pleistrus ar gelį skiriu profilaktiškai po daugumos procedūrų, jei yra nors mažiausia galimybė hipertrofiniam ar keloidiniam randui susidaryti. Šį gydymo metodą naudoju nuo 1996 metų,“ - sako G.Karalevičius. Susiformavęs naujas randas, gydomas silikono pleistru ar geliu, tampa minkštesnis, lygesnis, mažiau niežti ir plyšinėja. Silikono terapiją gydytojas rekomenduoja pradėti praėjus savaitei po operacijos ar sužeidimo ir naudoti apie aštuonias savaites, po to reikia spręsti dėl tolimesnio gydymo. Silikono terapija neretai skiriama ir kompleksiniam gydymui; pvz., derinant su kortikosteroidų injekcijomis. Šie gydymo būdai kartu puikiai sustiprina vienas kitą. Chirurginiu būdu randai koreguojami, jei jie yra sąnarių srityse ir riboja jų funkciją, plyšinėja. Įprastai rando plastika atliekama ne anksčiau kaip po šešių mėnesių po susiformavimo. Specialistas jau dešimt metų atlieka nelygių (dažniausiai po nudegimų) randų lyginimo radiochirurginiu būdu procedūras. Jų metu pašalinamas randinis audinys ir leidžiama iš naujo epitelizuoti. „Pacientai į mane kreipiasi ne tik dėl keloidų hipertrofinių randų, bet ir dėl nepageidaujamos randų formos,“ - sako plastikos chirurgas. Jei randas eina skersai odos raukšlės, jis bus ypač pastebimas. Plastinės operacijos metu galima keisti rando formą, kryptį - taip paslepiant randą.
Nors kai kurios pastabos ir komentarai iš vartotojų skamba kaip asmeniniai atsiliepimai, medicininė praktika ir moksliniai duomenys rodo silikoninių priemonių naudą randų kontrolei. Pavyzdžiui, po cezario skilčių ar traumos rekomenduojama pradėti silikoninę terapiją, kad rando kontūrai būtų lygesni ir mažiau pastebimi. Tačiau naudoti reikia atsakingai: nenaudoti ant atvirų, dar neužgijusių žaizdų, ant gleivinių ar esant makeracijai. Iki šiol nėra pastebėtas joks sisteminis šalutinis poveikis.
Prieš pasirenkant būdą, kaip padaryti randą mažiau pastebimą, svarbu suprasti, koks jis yra. Silikonas sukuria ant rando apsauginę plėvelę, kuri sulaiko drėgmę. Naudojimas: pleistrą reikia užklijuoti ant visiškai užgijusios žaizdos ir nenuimti 12-24 val. per parą (nuklijuoti tik maudantis). Specialios veikliosios medžiagos (pvz., svogūnų ekstraktas, heparinas, alantoinas) įsigeria į randą ir po truputį jį balina bei minkština. Tačiau vien tepti nepakanka. Technika: masažuokite randą sukamaisiais judesiais, šiek tiek spausdami ir gnaibydami, kad „išjudintumėte“ kietąjį audinį. Tai vienas efektyviausių būdų dideliems odos plotams gydyti po nudegimų: spaudimas mechaniškai plonina randą, sutrikdo jo kraujotaką ir neleidžia jam iškilti virš odos paviršiaus. Tam naudojami specialūs kompresiniai drabužiai (pasiūti individualiai), kuriuos reikia dėvėti beveik visą parą (23 val.) bent pusę metų. 5. Nelygiems randams: Frakciniai lazeriai „nušlifuoja“ rando paviršių ir priverčia odą atsinaujinti. 6. Esminis momentas: Pašalinto rando vietoje visada liks naujas randas. Chirurgijos tikslas - padaryti tą naują randą kur kas „dailesnį“: plonesnį, paslėptą natūralioje odos raukšlėje ar mažiau pastebimoje vietoje. Norint padaryti randą nepastebimą, būtina jį saugoti nuo saulės spindulių. Šviežias randas (iki 1 metų), gavęs UV spindulių, gali patamsėti (hiperpigmentuotis) ir toks likti visam laikui.
