Tauerio tiltas: istorija, konstrukcija, medžiagos, grindys, priežiūra ir rekonstrukcijos ypatumai

Tauerio tiltas yra vienas žinomiausių Londono ir vienas žymiausių tiltų pasaulyje. Londonas XIX amžiuje sparčiai augo ir reikėjo naujų tiltų per Temzę. Tauerio tilto statyba buvo atsakas į šį poreikį ir kartu turėjo estetinę bei simbolinę vertę.

Statybos pradžia ir istorinė potekstė

Idėja pastatyti pakeliamą tiltą ne kartą kilo XVIII amžiaus pabaigoje, siekiant mobilesnio ir patikimesnio karališkųjų asmenų ir jų aplinkos judėjimo į senovinę tvirtovę - Bokšto rezidenciją. Anglijos parlamentas dėl naujo tilto per Temzę sėdo posėdžiauti 1872 metais. Nors Tauerio komendantas prieštaravo, parlamentas vis dėlto nusprendė, jog tilto reikia. Tiesa, iškėlė vieną sąlygą: tilto architektūra turi derėti prie Tauerio.

1876 m. Didžiosios Britanijos parlamentas paskiria komisiją šiems klausimams spręsti. Miesto architektui Horacijui Džounsui kyla idėja, kokia Tauerio tilto konstrukcija būtų tinkamiausia, ir jis pristato šią idėją parlamentui. H. Joneso sprendimas remiasi kitų miesto tiltų statybos patirtimi ir naujausia technologija. Architektas su inžinieriumi Johnu Wolfe’u-Barry pasiūlo statyti varstomąjį (pakeliamą) tiltą.

Tiltas pradėtas statyti 1886 m., o visuomenei jis buvo atidarytas 1894 m. Statybos darbai užtruko beveik aštuonerius metus, nuo 1886 iki 1894 metų. Tų pačių metų birželio 30 d. įvyko svarbus istorinis įvykis - Tauerio tilto atidarymas.

Projektas, komanda ir statybos eiga

Tiltą projektavo miesto architektas Horacijus Džounsas ir inžinierius Džonas Volfas Beris. Tilto projektą 1884 metais laimėjo H. Jonesas ir J. Wolfe’as-Barry. Tačiau 1886 m. prieš statybų pradžią staiga miršta H. Jonesas, todėl G. D. Stevensonas ir J. Wolfe’as-Barry turi vieni vadovauti Tauerio tilto statybai.

Du kartus į kesonus prasiskverbia vanduo, ir narai turi juos rekonstruoti bei išpumpuoti iš jų vandenį. Darbas vyksta lėtai, statyba nuolat vilkinama, nes ji buvo suskirstyta į mažus etapus: viskas turi būti perkama, pagaminama ir saugoma nedideliais kiekiais. Kad atsigriebtų už prarastą laiką, J. Wolfe’as-Barry organizuoja darbus naktimis. Dalį plieninės konstrukcijos pagamino Glazge ir atgabeno į Londoną traukiniais.

Konstrukcija ir techniniai sprendimai

Galiausiai architektas Horacijus Džounsas pasiūlė sprendimą - grandininį tiltą su masyviomis 65 metrų aukščio puošniomis atramomis ir pakeliama centrine tilto denio dalimi. Tiltas turi du bokštus. Tauerio tiltas išsiskiria dviem 65 metrų aukščio bokštais. Bokštų viduje įrengti liftai, kurių dėka pėstieji turi galimybę patekti į galerijas ir laisvai judėti jomis į abi puses, kai apatinė tilto dalis yra pakelta.

Tarp bokštų yra 61 metrų ilgio centrinė dalis. Viršuje, 34 metrai virš važiuojamosios dalies ir 42 metrai virš daugiametės aukščiausios vandens pakilimo ribos, jie sujungti dviem perėjomis, kur gali vaikščioti pėstieji. Apačioje, kur eina gatvė, abiejuose tilto galuose yra įtaisytos ašys, ant kurių laikosi pakeliamosios konstrukcijos - tarytum sūpuoklės.

Šios konstrukcijos išties įspūdingo dydžio, kiekviena sveria po 1200 tonų ir pasikelia 86 laipsnių kampu. Bokšto tiltas turi bokštus, kurių aukštis siekia iki 65 metrų virš Temzės. Anksčiau viską darė hidroenergija: perdangas pakeldavo ir nuleisdavo, keleivinius liftus nuo važiuojamosios dalies keldavo iki aukštutinių takų, netgi eismą reguliavo.

Po pietiniu prietilčiu buvo įrengti keturi anglimis kūrenami katilai. Garas penkių suvirš atmosferų slėgiu ėjo į dvi masyvias pompas, o jos vandenį pumpavo beveik šešiasdešimt atmosferų slėgiu. Kad perdangoms pakelti energijos visada užtektų, vanduo buvo laikomas šešiose didžiulėse aukšto slėgio talpyklose - hidrauliniuose akumuliatoriuose. Šie maitino aštuonis variklius, kurie tiltą kaip tik ir kilnojo. Įjungus mechanizmą, perdangos ant savo pusmetrio skersmens ašių imdavo vertis aukštyn.

Mūsų laikais garo katilus pakeitė elektra. Ilgą laiką liftų varikliai veikė elektros srove, o laivų praplaukimo grafikai sudaromi iš anksto gerokai prieš jiems praplaukiant. Tauerio tiltas iki šiol veikia kaip pakeliamasis tiltas, o tilto denis daugeliui stebėtinai dažnai pakeliamas: paprastai 50-80 kartų per metus. Paprastai tiltas pakeliamas 50-80 kartų per metus, tačiau pastaraisiais metais pasikeitus laivybos poreikiams tai vyksta rečiau - vos kelis kartus per savaitę.

Medžiagos ir statybos kiekiai

Pats tiltas turi plieninį karkasą, apmūrytą granito blokeliais, kad architektūra derėtų prie Londono Tauerio. Tiltui pastatyti prireikė daugiau kaip 11 000 tonų metalo: projektas buvo vienas brangiausių XIX amžiuje Anglijoje. Tauerio tilto statybai prireikė daugiau kaip 11 tūkstančių tonų geležies. Statybose dirbo virš 400 žmonių.

Grindys, takai ir pėsčiųjų erdvės

Pėstieji turėjo įveikti 40 metrų ilgio laiptus viename bokšte ir vėl nusileisti kitame, todėl jie mieliau laukdavo, kol tiltas vėl bus nuleistas. Pėsčiųjų tilteliais galima pasiekti aukštutines galerijas, kuriose įrengtos perėjos leidžia vaikščioti tiltui esant pakeltam ar nuleistam.

Nuo 2014 metų atidaryta nauja atrakcija - pasivaikščiojimas 11 metrų ilgio stikliniu taku ant Tauerio tilto viršaus. Nuo aukštutinių perėjų galima pasigėrėti nepakartojama Londono panorama.

Eksploatacija, eismo reguliavimas ir saugos procedūros

Anksčiau laivų praplaukimo grafiko nebuvo, todėl tuo metu, kai prie tilto priartėjo garlaivis ar barža, pasigirdo iš anksto sutartas signalas, pranešantis apie burtų traukimo pradžią ir perspėjantis, kad vairuotojams, dviratininkams ir pėstiesiems reikia palikti burtų vietą. Gatvėje eismas sustoja: prabyla įspėjamasis skambutis, gatvėje nusileidžia užkardos, nuo tilto nurieda paskutinis automobilis ir dispečeriai duoda signalą, kad kelias laisvas. Keturi santvaras jungiantys skląsčiai be jokio garso atsisklendžia ir tilto perdangos žiojasi, kyla.

Po kelių minučių signalai keičiasi. Tilto perdangos nusileidžia, eismo užkardos pakyla. Pro automobilių virtines prasmukę dviratininkai spiečiasi priešaky, nekantraudami pervažiuoti tiltą patys pirmi. Susidomėję visu šiuo reginiu, galbūt norėsime net kelis kartus pažiūrėti, kaip tiltas pakeliamas ir nuleidžiamas, juolab kad tai daroma ne taip jau retai.

Muziejus, parodos ir turizmas

Kasmet prie jo traukia tūkstančiai turistų. Kiekvienas Londone apsilankęs turistas laiko savo pareiga aplankyti Tauerio tiltą, kad savo akimis pamatytų šį tikrai unikalų statinį - žmogaus protinio ir fizinio darbo vaisius. Nuo 1982 metų čia pat įrengtas muziejus, kuriame galima susipažinti su tilto istorija, statybų eiga. Sykiu su būreliu smalsuolių pasikėlę liftu į šiaurinį bokštą apsilankysime parodoje „Tower Bridge Experience“ (Pažintis su Tauerio tiltu), pasigrožėsime tilto praeitį menančiais eksponatais. Čia pat mus pasitiks tilto darbininko manekenas, vilkintis senovine uniforma, - visai kaip gyvas. Inžinerijos laimėjimus ir iškilmingą tilto atidarymo ceremoniją matysime dailininkų įamžintus drobėse.

Nuo aukštutinių perėjų galima pasigėrėti nepakartojama Londono panorama. Vakaruose akys nukrypsta į Šv. Pauliaus katedrą, komercijos centrą su bankų pastatais ir tolumoje stūksantį telekomunikacijų bokštą. Rytuose tikiesi pamatyti dokus, bet jie išsikėlė iš judraus miesto centro arčiau upės žiočių. Dabar uosto prieplaukų vietoje puikuojasi Doklendai - palei upę iškilęs naujas rajonas, pasižymintis novatoriška architektūra.

Istorinės ir garsios akimirkos

Tauerio tiltas taip pat žinomas dėl daugelio istorinių akimirkų. 1952 m. įvyko gerai žinomas incidentas, kai per karalienės Elžbietos II karūnavimo traukinį tiltas atsidarė ir traukinys vos neatsitrenkė į tiltą, bet, laimei, niekas nenukentėjo. Be to, sklando mitas, kad amerikiečių milijonierius Robertas McCullochas klaidingai manė, kad 1968 m.

Renovacijos, rekonstrukcijos ir grindų atstatymas - pamoka iš praktikos

Bėgant metams bokšto tiltas buvo keletą kartų atnaujintas ir modernizuotas, kurie užtikrino ilgalaikį saugumą ir funkcionalumą. Dauguma londoniečių pritaria inžinieriaus nuomonei, kad modernios technologijos padeda saugiai eksploatuoti istorinius statinius.

Praktiniai rekonstrukcijos darbai Lietuvoje pateikia aktualias paraleles: pavyzdžiui, neseniai Vilniuje po kapitalinio remonto atidarytas Kazbėjų tiltas per Vokės upę, kurio pavyzdys rodo, kaip derinti paveldosaugą, techninius sprendimus ir modernias technologijas siekiant išsaugoti autentišką vaizdą. Tiltas buvo pakeltas kranu, o jo ilgos konstrukcijos restauruotos gamykloje: atliktas valymas, smėliavimas, detalų defektų analizė; pakeistos tik kritinės plokštelės - likusios detalės išsaugotos.

Remonto metu aptikti netikėti radiniai - projekte nepažymėtos angos su dangčiais, skirtos tiltui susprogdinti atsitraukiant kariuomenei - buvo užbetonuotos. Po sena asfalto danga rastas akmeninis grindinys: kartu su paveldosaugos specialistais nuspręsta jį išsaugoti ir eksponuoti. Važiuojamosios dalies paklotui atkurti buvo naudojamos senos tilto nuotraukos, iš kurių atpažintas originalus eglutės raštas. Nors ardant tiltą rasta tik vėlesnio remonto metu naudota pabėgių tipo mediena, projekte buvo numatyti 6,8 metrų ilgio ąžuoliniai tašai.

Restauravimo metu pritaikyti sprendimai: konstrukcinių elementų valymas, smėliavimas, detali defektų analizė; pakeistos tik kritiškai nusidėvėjusios plokštelės. Kai kurias konstrukcijas teko gaminti rankiniu būdu - pavyzdžiui, naujos apatinės konstrukcijos sijos, kurioms reikėjo tiksliai išpjaustyti skylutes.

Grindinio atkūrimas

Grindinio atkūrimui dažnai naudojami istoriniai pavyzdžiai: originalus eglutės raštas atkuriamas pagal senas nuotraukas, o akmeninis grindinys gali būti išsaugomas ir eksponuojamas. Arduose remonto darbai reikalauja išsamaus planavimo: pasirinkti autentiškas medžiagas (pvz., ąžuolinius tašus) arba jų analogus, suderinti sprendimus su paveldosaugininkais ir parinkti tinkamas technologijas.

Modernizacija, apšvietimas ir vizualiniai sprendimai

Įrengus architektūrinį apšvietimą, tiltas įgauna naują visuomeninę reikšmę: sumontuoti RGBW šviestuvai leidžia keisti spalvas pagal progines miesto nuotaikas, paryškinant unikalią atnaujinto tilto geometriją. Visa įranga turi būti atspari drėgmei, UV spinduliuotei ir aplinkos taršai - sprendimas ilgaamžis, bet kartu ir vizualiai išraiškingas.

Kultūrinis ir inžinerinis paveldas

Tauerio tiltas - tai inžinerijos šedevras, kurio architektūra derina techninį funkcionalumą ir istorinį vaizdą, panašų į viduramžių tvirtovę. Velionis architektas H. Jonesas siekė viduramžiško tilto vaizdo, todėl plieninės konstrukcijos buvo apmūrytos granito blokeliais, primenančiais Londono Tauerį. Daug kas mano, kad suteikti šiuolaikiniam plieniniam tiltui viduramžišką vaizdą yra istorijos klastotė, tačiau J. Wolfe’as-Barry atremia kritiką teigdamas, kad jei senovės architektai turėjo plieno galimybę, jie būtų ja pasinaudoję.

Išvysti pakeliamą tilto perdangą ir stebėti laivų praplaukimą - tai unikalus reginys tiek londoniečiams, tiek turistams. Neveltui sakoma, jog šiandien išvysti pakeliamą tiltą - sėkmės reikalas. Tauerio tiltas galėtų pretenduoti net į keletą nominacijų: labiausiai atpažįstamo tilto pasaulyje ir labiausiai fotografuojamo objekto Didžiojoje Britanijoje.

Praktiniai patarimai lankytojams

• Jei norite pamatyti pakeltą Tauerio tiltą, planuokite apsilankymą pagal fiksuotą laiką: tvarkaraštis nustatomas daugiau nei prieš šešis mėnesius, tačiau gali keistis operatyviai.
• Galima aplankyti galerijas, pamatyti tilto istoriją nuotraukose ir stenduose, aplankyti parodą, kurioje elektroninėje švieslentėje rodomi objekto statybos etapai.
• Nuo aukštutinių perėjų atsiveria geriausi miesto vaizdai - verta pasikėlimo liftu.

Trumpa techninė lentelė

Tauerio tiltas yra pirmasis Temzės krantus sujungęs pakeliamas tiltas ir iki šiol tarnauja tiek pėstiesiems, tiek kelių eismui. Jo istorija, konstrukcija ir atkūrimo praktika teikia vertingų pamokų inžinerams, paveldosaugininkams ir miesto planuotojams visame pasaulyje.

tags: #tauerio #tilto #grindys