Perdangos tipo pasirinkimas priklauso nuo pastato konstrukcijos ir paskirties, o taip pat ir nuo apkrovos lygio. Apskaičiuojant apkrovas, atsižvelgiama į baldų, žmonių, santechninės ir kitos įrangos svorį. Pastovi apkrovos sudedamoji dalis - pačios perdangos svoris. Tradicinės perdangos yra gelžbetoninės arba iš medinio karkaso.
Perdangų tipų apibrėžimas ir jų pagrindinės savybės
Monolitinės gelžbetoninės perdangos įrengiamos tuo atveju, jeigu veikia stiprios, dinaminės apkrovos. Taip pat monolitinės konstrukcijos reikalingos tada, kai būtent perdangos užtikrina pastato erdvinį standumą, kai pastatas turi tokią sudėtingą formą, kad tipinės surenkamųjų perdangų konstrukcijos negali būti panaudotos.
Tradiciškai perdangos skirstomos į:
- gelžbetonines - naudojamos mūrinių, betoninių arba šlakuotų pastatų statyboje; pasižymi patvarumu ir atsparumu ugniai, bet turi didelį lyginamąjį svorį;
- medines - dažnai pasirenkamos dėl paprastumo, ekonomiškumo ir šilumos izoliacijos galimybių; dažnai taikomos tarpaukštinėse ir gyvenamosiose konstrukcijose.
Tačiau šiuolaikinės technologijos įveda ir plokščių pagrindu paremtas sistemas, kuriose galima išlieti arba sumontuoti plokštes su angomis tinklams ar laiptams. Tokios plokštės gali būti suformuotos gamykloje ir atvežtos į vietą, kur jos montuojamos be didelių statybos aikštelės darbų.
Skirtingų perdangų tipų privalumai ir trūkumai
Gelžbetoninės perdangos pasižymi patvarumu, ilgaamžiškumu ir atsparumu ugniai, tačiau turi pernelyg didelį lyginamąjį svorį; todėl jų naudojimas dažnai ribojamas tam tikromis situacijomis, pavyzdžiui, kai reikia didelių tarpatrymių arba kai reikia užtikrinti erdvinį standumą sudėtingos formos pastatuose.
Sienos ir pamatų apkrova lydima didesnių reikalavimų, todėl plokštės dažnai pasirenkamos kaip alternatyva, norint sumažinti užsiveržiančią masę ant laikančiųjų sienų. Surenkamos gelžbetoninės perdangos pasižymi daugeliu pranašumų: montuojamos be krano, pigesnės už monolitines perdangas, lengvesnės už tradicines perdangos plokštes, geresnė šilumos ir garso izoliacija, galimi ilgiai nuo 1,8 m iki 8,6 m.
Medinės perdangos yra populiarios dėl žemos kainos ir galimybės jas įsirengti savarankiškai. Tačiau jų trūkumai - prastesnė garso izoliacija ir šiek tiek sudėtingesnis šildomų grindų įrengimas. Pasirenkant medinę perdangą svarbu iš anksto apskaičiuoti sijų storį ir jų tarpo žingsnį, kad užtikrintumėte saugų ir tinkamą perdangos veikimą.
Perdangos skaičiavimai ir apkrovų vertinimas
Apskaičiuojant apkrovas svarbu įtraukti nuolatinę apkrovą (perdangos svorį su grindų konstrukcija) ir kintamąją apkrovą (baldai, įranga, žmonės, pertvaros). Monolitinei perdangai dažnai reikia didesnio plieninių ar kitų armatūros kieko, lyginant su surenkamomis ar plokščių perdangomis. Teriva tipo perdangos dažnai atitinka DIN 488 standartą ir gali pasiūlyti geras šilumos izoliacines savybes, tačiau gali būti reikalingas papildomas izoliacijos sluoksnis, kad pagerinti garso ir šilumos rodiklius.
Skaičiuojant turimų ar planuojamų apkrovų poveikį, svarbu įvertinti plokščių ar sijų skerspjūvio dydžius, jų įtempimus, atramų ilgius ir atstumus tarp sijų. Pavyzdžiui, vienos iš dažniausiai naudojamų sistemų - surenkama gelžbetoninė perdanga - gali būti iš gelžbetoninių sijų ir tuščiavidurių blokelių, papildomai užliejama betonu statybos aikštelėje. Tokios perdangos lengviau montuojamos, pigesnės ir pasižymi gera šilumos bei garso izoliacija, tačiau reikia užtikrinti tinkamą užpildymo betonus ir armatūros tinklo išdėstymą.
Konkrečios konstrukcijos detalės ir įrengimo ypatumai
Teriva perdangos - dažnai briaunuotos sijų ir tuščiavidurių blokelių perdangos. Santvara gaminama iš šaltojo valcavimo plieno Bst 500, atitinka DIN-488 standartą. Perdangos montavimui nereikia klojinių. Teriva perdangos turi geras šilumos izoliacines savybes (0,37-0,39 m2K/W). Perdanga skaičiuojama remiantis nuolatine apkrova ir kintama apkrova atitinka planuojamą naudojimą.
Monolitinė perdanga - nustatant apkrovas gali būti būtina naudojti tokias armatūros markes kaip BST 500, užtikrinant, kad plienas atlaikytų didesnes jėgas. Perdangų ant laikančiosios sienos remiama ne mažiau kaip 10 cm, jos nerėmiamos į pertvaras, kamino ar vėdinimo angos sieneles. Projekto metu inžinierius skaičiuoja perdangos tipą pagal konstrukciją ir pastato paskirtį.
Praktinės rekomendacijos projektavimui ir montavimui
Prieš statant ar renovuojant pastatą, svarbu pasirinkti tinkamą stogo perdangą, atsižvelgiant į pastato paskirtį ir konstrukciją. Daugelį metų išlieka populiarios medinės ir gelžbetoninės perdangos; taip pat egzistuoja plieninės - sijinės perdangos galimybės, kurios dažnai pasirenkamos dėl greito ir paprasto montavimo.
Montuojant surenkamąsias perdangas, dažnai atveža dvi perdangos dalys: gelžbetoninės sijos ir tuščiaviduriai blokeliai. Maginimas ir užpildymas vyksta tame pačiame objekte, o montavimo darbus atlieka brigada. Svarbu užtikrinti tinkamą armatūros tinklų išdėstymą ir tarpus tarp blokelių, užpilant betoną, kad perdanga veiktų kaip vientisas elementas.
Techniniai duomenys ir pavyzdžiai
- Monolitinė perdanga, skirta stiprioms apkrovoms, gali būti didesnė savo masė, todėl dažnai reikalauja galingesnių pamatų.
- Surenkamos gelžbetoninės perdangos „Teriva“ - lengvesnės, su mažesniu svoriu, gali būti montuojamos be krano; vienos plokštės ilgis 2,4-7,2 m, aukštis apie 24-34 cm.
- Teriva perdangų plokštės suteikia geras šilumos izoliacines savybes ir gali būti suformuotos su įmontuotomis angomis laukiamoms komunikacijoms.
- Medinės perdangos dažnai pasirenkamos pirmiausia dėl žemos kainos, galimybės įrengti savarankiškai, tačiau jų garso izoliacija yra prastesnė ir gali būti sunkesnė šildomų grindų įrengimas.
Garsai, girgždėjimas ir vibracija atsiranda dėl trinties tarp vinies ir plokštės; sprendimas - naudoti medvaržčius arba sraigtines vinis ir klijuoti perdangą montavimo metu. Tarpas tarp sijų neturi viršyti 600 mm, o gipskartonas dažnai naudojamas kaip lubų apdailos plokštė, su tarpeliais tarp tašelių, siekiant užtikrinti tinkamą išlygą ir mažesnį girgždėjimą.
Tvoros montavimo sistema "STEP BY STEP". ARTFENCE
Be to, būtina prisiminti, kad perdangos turi būti betonuojamos judant pakopomis priešingai sijoms, o užpildžius erdves būtina užtikrinti tolygų betono pasiskirstymą ir tinkamą oro temperatūrą. Nereikia pamiršti apie tai, kad skirtingos perdangos plokštės gali turėti skirtingus svorius: pavyzdžiui, monolitinė perdanga yra sunkesnė nei PTK ar surenkamoji perdanga, todėl reikia atitinkamai apskaičiuoti apkrovas ir mūras.
Apibendrinant galima pasakyti: pasirinkti perdangą dažnai lemia ne tik pradinė kaina, bet ir naudojimo pobūdis, aplinkos sąlygos, bei planuojamos apkrovos. Inžinierius konstruktorius parenka perdangos tipą, skaičiuodamas pagal konstrukcijos ir pastato paskirtį bei planuojamas apkrovas, bei atsižvelgdamas į STR 2.05. 04: 2003 nuostatas dėl poveikių ir apkrovų.
| Perdangos tipas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Monolitinė gelžbetoninė | Stipri, erdvinis standumas, atsparumas ugniai | Didelis lyginamasis svoris, didesnės klojinių ir montavimo išlaidos |
| Surenkama gelžbetoninė | Lengvesnė, montuojama be krano, gera šilumos/garso izoliacija | Priklauso nuo blokelių ir sijų tinkamumo, reikia apgalvoti užpildymo detales |
| Medinė | Žema kaina, lengvas montavimas, galima savarankiškai įrengti | Prastesnė garso izoliacija, gali būti sunkiau įrengti šildomų grindų sistemą |