Direktyva dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose priimta 2014 m. balandžio 3 d., ir ES šalys iki 2017 m. gegužės 22 d. turėjo perkelti ją į savo nacionalines teisės sistemas. Europos tyrimo orderis grindžiamas abipusiu pripažinimu - tai reiškia, kad vykdančioji institucija privalo pripažinti kitos šalies prašymą ir užtikrinti jo vykdymą. Jis turi būti vykdomas tokiu pačiu būdu ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tuo atveju, jei atitinkamą tyrimo priemonę būtų paskyrusii vykdančiosios šalies institucija. Direktyva sukurta bendra visapusiška įrodymų rinkimo sistema.
Tam tikrais pagrindais ES šalys gali atsisakyti patenkinti prašymą. Baudžiamosiose bylose renkant elektroninius įrodymus (e. ETO) - neatsiejama dalis moderniųjų teisminio bendradarbiavimo priemonių. Tradicinės teisminio bendradarbiavimo priemonės kartais yra pernelyg lėtos, todėl direktyva siekia spartesnio ir platesnio įrodymų rinkimo proceso.
Pagrindinis jo tikslas - sukurti horizontalią, visą įrodymų rinkimo sistemą ir užtikrinti, kad sąveikaujančios šalys galėtų efektyviai bendradarbiauti baudžiamosiose bylose. Tačiau aplinkybėse gali būti ribojimų bei atsisakymo pagrindų, kurie saugo teises ir teisinį procesą.
Istorinė kontekstualizacija ir teisės aktų raida
Nuo 1959 m. balandžio 20 d. Europos Tarybos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir jos vėlesni Protokolai (1978 m., 1990 m.) iki 2017 m. gegužės 22 d. Konvencija buvo pagrindinė įrodymų rinkimo ES priemonė. Iki 2017 m. Direktyva pakeitė tam tikras Konvencijos ir Protokolo nuostatas, įvedant bendrą Europos tyrimo orderio tarpusavio pripažinimo mechanizmą. Tačiau Konvencija išlieka svarbi taikant tam tikras nuostatas, pavyzdžiui, dėl jungtinių tyrimo grupių (JTG).
Jungtinė tyrimo grupė (JTG) - tai kelių valstybių teisėjų, prokurorų ir teisėsaugos institucijų atstovų grupė, rašytiniu susitarimu įsteigta ribotam laikotarpiui ir konkrečiu tikslu siekiant atlikti baudžiamąjį tyrimą vienoje ar keliose susijusiose valstybėse.
Europos tyrimo orderio kontūrai: principai, taikymo sritis ir apribojimai
ETO turėtų būti išduodamas vienai ar kelioms konkrečioms tyrimo priemonėms vykdyti, kai siekiama surinkti įrodymus. Jo taikymo sritis turėtų būti horizontali ir taikyti visoms tyrimo priemonėms, kuriomis siekiama įrodyti bylas. Tačiau kai kurioms priemonėms, ypač siekiant sudaryti jungtines tyrimo grupes, reikia papildomų taisyklių.
Išduodančioji institucija turi įsitikinti, kad įrodymai yra būtini ir proporcingi proceso tikslams, o tyrimo priemonė - tinkama konkrečiam atvejui. ETO turi būti naudojamas tik tada, kai konkrečiu atveju tyrimo priemonės taikymas yra proporcingas ir būtinas.
Kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad išduodant ETO laikomasi pagrindinių teisių, įskaitant teisę į gynybą ir nekaltumo prezumpciją, kaip tai įtvirtinta Chartijoje ir ES sutartyje. Taip pat turi būti išlaikytas ne bis in idem principas, kuris užtikrina, kad tas pats asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią veiką du kartus.
ETO išduodama tik kai ji neprieštarauja minėtiems principams ir įstatymams. Kaip ir kiti tarpusavio pripažinimo aktai, ši direktyva nekeičia pareigos paisyti pagrindinių teisių ir teisės principų, bet sukuria naują instrumentą siūloms įrodymų perlaidoms.
Išliados, atlikimo laikotarpiai ir teisių gynimo mechanizmai
Laikantis nacionalinės teisės, vykdančioji institucija privalo užtikrinti ETO konfidencialumą, tačiau pateikti duomenys turi būti naudojami tik tiek, kiek būtina įrodymų rinkimui ir proceso tikslams įvykdyti. Taip pat būtina užtikrinti, kad asmens duomenys būtų apsaugoti ir būtų laikomasi Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR nuostatų.
Prieš perduodant ETO vykdančiajai institucijai, teismai ar prokurorai patvirtina ETO atitiktį eksplikacijoms, įskaitant 6 straipsnio 1 dalies sąlygas. Tada vykdančioji institucija prisiima atsakomybę už įrodymais paremtą tyrimą.
Išlaidų klausimai ETO kontekste gali būti sudėtingi - vykdančiajai šaliai gali kilti itin didelių išlaidų, pavyzdžiui, dėl ekspertizių ar plataus policijos veiksmų. Šias išlaidas stengiamasi spręsti konsultacijų etape, o galutinis sprendimas gali būti, kad išduodančioji valstybė padengia dalį ar visą išlaidų dalį, jeigu jos laikomos itin didelėmis.
Procedūriniai aspektai: išduodamojo ir vykdančiojo procesai
Pagal direktyvą, išduodančioji institucija užpildo ir pasirašo ETO formą pagal A bylą. Vykdančioji institucija, gavusi informacijos, gali konsultuotis su išduodančiąja institucija dėl ETO vykdymo svarbos. Kiekviena narė gali paskirti centrinę instituciją, kuri padeda vykdomiesiems.
Išduodančiosios institucijos pareigūnai, esantys vykdančiojoje valstybėje, privalo laikytis vykdančiosios valstybės teisės. Jei vykdant ETO kyla pagrindas panaikinti imunitetą ar privilegiją, vykdančioji institucija prašo jas nedelsiant panaudoti.
Svarbu užtikrinti spartų pripažinimą ar vykdymą ir teisės gynimo priemones, kurios būtų lygiavertės toms, kurios taikomos nacionalinėje byloje ginčijant atitinkamą tyrimo priemonę. Taip pat užtikrinti, kad suinteresuotosios šalys būtų informuojamos apie galimybes pasinaudoti teisėmis ir apie taikomą tvarką.
Duomenų apsauga ir tarptautiniai įsipareigojimai
Fizinė asmens apsauga duomenų tvarkymo kontekste laikoma vienu iš pagrindinių teisės principų. Gauti asmens duomenys turi būti tvarkomi tik tiek, kiek būtina nusikaltimų prevencijai, tyrimui, nustatymui, atsakomybės už juos taikymui arba teisės į gynybą užtikrinimui.
Ši direktyva laikosi ES sutarties 6 straipsnio nuostatų, Chartijos ir atitinkamų tarptautinių sutarčių apsaugos principų. Duomenų perdavimas ir jų naudojimas reglamentuojamas, kad būtų išvengta perteklinės ar neteisėtos informacijos atskleidimo.
Praktiniai pavyzdžiai ir scenarijai
Pritaikymo atvejai apima laikino perdavimo ar apklausos vaizdo konferencijos organizavimą vykdytojoje valstybėje, taip pat informacijos apie finansines sąskaitas gavimą. ETO gali būti išduotas norint gauti duomenis apie sąskaitas, kurias turi asmuo, kuriam jau taikomas baudžiamasis procesas.
Kai kelių šalių specialistai turi teisinę galimybę suteikti techninę pagalbą, ETO siunčiamas tik vienai šaliai, kurios techninės pagalbos reikia. Prioritetas teikiamas valstybei, kurioje asmuo yra. Taip pat būtina informuoti kitas suinteresuotas šalis apie pasinaudojimą pagal direktyvą.
Situacijų vertinimas ir teisinės nuorodos
Todėl svarbu užtikrinti, kad tai tik laikinosios priemonės - jos naudojamos tik atlikti įrodymų rinkimą. Baudžiamajame procese laikui bėgant laikinosios priemonės gali būti taikomos ir konfiskacijai. Svarbu sukurti sklandų ryšį tarp skirtingų įstatymų aktų, kad užtikrinti efektyvų tarptautinį bendradarbiavimą.
Esant pagrindinėms teisinėms nuostatoms, valstybės narės pripažįsta subsidiarumo principą: sprendimai dėl įrodymų rinkimo tarpusavio pripažinimo gali būti įgyvendinami ES lygmeniu, kai nacionalinės priemonės nepakankamai įgyvendina įrodymų rinkimo tikslus.
Ši direktyva paiso pagrindinių teisių ir teisės principų įtvirtinimo, tačiau įtvirtina naujus mechanizmus tarpusavio pripažinimo ir įrodymų rinkimo plėtrai. Nacionalinės teisinės sistemos turi užtikrinti, kad įrodymai būtų renkami greitai, teisingai ir su tinkamu proceso saugikliu laikantis Chartijos nuostatų.
| Nuostata | Taikymo sritis | Teisinis pagrindas | Priešingybės / apribojimai |
|---|---|---|---|
| ETO taikymas | Visos tyrimo priemonės | Direktyva 2014/xx/ES | Proporcingumo, teisės į gynybą ir nekaltumo principų laikymasis |
| Duomenų apsauga | Visos įrodymų rinkimo stadijos | Chartija, Sutartis 6 straipsnis | Atskirti teises nuo konfidentialumo pratybose |
| Išlaidų valdymas | Tarpšaliinis bendradarbiavimas | Subsidiarumo principas | Atsakomybių pasidalijimas ir konsultacijų etapai |
Baigiantis, svarbu atsižvelgti į būtinybę nuolat tobulinti tarpusavio pripažinimo teisinę architektūrą, kad užtikrintų efektyvų ir teisingą teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose visoje Europos Sąjungoje.