2008 m. Rasizmas ir ksenofobija tiesiogiai pažeidžia laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principus, t. y. Tarybos ir Komisijos veiksmų plane, kaip geriausiai įgyvendinti Amsterdamo sutarties nuostatas dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (2), 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadose, 2000 m. rugsėjo 20 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos pozicijos Pasaulio konferencijoje prieš rasizmą ir dabartinę padėtį Sąjungoje (3) ir Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl vertinimo sistemos atnaujinimo kas dvejus metus, kad būtų įvertinta pažanga, pasiekta kuriant „laisvės, saugumo ir teisingumo“ erdvę Europos Sąjungoje (2000 m. antrasis pusmetis), raginama imtis veiksmų šioje srityje.
Šiame kontekste pamatinis sprendimas skiriamas kovai su ypač sunkiomis rasizmo ir ksenofobijos formomis baudžiamosios teisės priemonėmis, siekiant suvienyti ir derinti teisės aktus tarp visų valstybių narių. Nesant tokių bendrų ir suderintų taisyklių, individualūs pokyčiai nepakankamai efektyvūs, todėl sprendimas siūlo harmonizuoti baudžiamosios teisės principus Europos lygiu. Bendrieji veiksmai 96/443/TVR turėtų būti panaikinti, kadangi įsigaliojus Amsterdamo sutarties nuostatoms, ir kadangi 2000 m. birželio 29 d. viešą pritarimą nusikaltimams reikia įgyvendinti koordinuotai.
Tikslai ir teisinis pagrindas
Šio pamatinio sprendimo tikslas - užtikrinti, kad rasizmo ir ksenofobijos veikos būtų baudžiamos visose valstybėse narėse taikant bent minimalias veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias kriminalines sankcijas. Tai pat yra siekiama sukurti visapusišką ir veiksmingą teisminį bendradarbiavimą tarp valstybių narių, įskaitant intensyvų tarpusavio teisminį bendradarbiavimą teisinei pagalbai ir perdavimui. Kadangi šio tikslo pasiekimas vienoje valstybėje narėje nepakankamas, būtina veikti ES lygiu, laikantis Sutarties 2 straipsnyje nurodyto subsidiarumo principo ir Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnio nuostatų.
Remiantis 2008 m. pamatiniu sprendimu, valstybės narės turi imtis priemonių iki 2010 m. įgyvendinant nuostatas, o iki 2013 m. lapkričio 28 d. Taryba peržiūri sprendimą. Peržiūros tikslas - įvertinti teisminio bendradarbiavimo sunkumus ir galimybes jų išvengti. Taip pat įtrauktos nuostatos dėl persiuntimo ir perdavimo procesų, jų duomenų tikslumo ir informacijos pateikimo teisinėje lygyje užtikrinimo.
Tarptautinis kontekstas ir bendradarbiavimas
Konvencijų dėl perduodamų nuteistųjų klausimai, jų papildomi protokolai ir tarptautiniai susitarimai sudaro svarbų pagrindą tolesniam teisminiam bendradarbiavimui. Procesinės teisės baudžiamajame procese yra svarbus elementas užtikrinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą teisminio bendradarbiavimo srityje. Šiuo sprendimu siekiama suderinti ir plėsti šį tarpusavio pasitikėjimą, ypač kai kalbama apie perėjimą iš vienos valstybės į kitą vykdant nuosprendžius ir liudijimus straipsniais.
Perdavimas ir liudijimo tvarka
Nuosprendžiai ir liudijimai perduodami vykdančiajai valstybei pagal nustatytas procedūras. Nuosprendžio originalas arba patvirtinta jo kopija ir liudijimo originalas siunčiami vykdančiajai valstybei, jei ji to pareikalauja. Prieš perduodant, nuteistasis turi teisę išreikšti savo nuomonę žodžiu arba raštu. Sutikimas perduoti liudijimą duodamas valstybės, kuriai priskiriama perduodamo nuteistojo kontrolė, kompetentingai institucijai, o sprendimas dėl perdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo.
Kas atsitinka, kai valstybė nesilaiko ES teisės?
Transparantiškumas ir kalbos klausimai
Liudijimas turi būti išverstas į vykdančiosios valstybės oficialią kalbą arba į vieną iš jos oficialių kalbų. Taip pat valstybės narės gali deklaruoti, kad dalis šio sprendimo nuostatų nebus taikoma jų atžvilgiu, o tokia deklaracija gali būti atšaukta bet kuriuo metu. Kai bausmė vykdoma vykdančiojoje valstybėje, gali būti suformuluotos papildomos priemonės dėl paleidimo nesuėjus terminui ar lygtinio paleidimo, laikantis konkrečių valstybės teisinių aktų.
Tranzitas per teritoriją
Sukūrus nuteistąjį vykdančiojoje valstybėje ir perduodant nuosprendį, valstybėms narėms suteikiama teisė suteikti tranzito leidimą per savo teritoriją. Šis tranzito leidimas turi būti suteiktas, laikantis saugumo, laisvės ir teisingumo principų ir nesukelia papildomų ribojimų nuteistajam. Taip pat būtina laiku informuoti apie sprendimus dėl tranzito ir atmesti bet kokias galimas kliūtis, kurios galėtų sustabdyti perdavimą.
Data ir įgyvendinimo laikotarpiai
2008 m. pamatinis sprendimas suformuluoja laikotarpius: iki 2010 m. valstybės narės įgyvendina nuostatas, iki 2011 m. gruodžio 5 d. perveda nuostatus į nacionalinę teisę, o iki 2012 m. gruodžio 5 d. Taryba parengia atnaujinimą ir pranešimą Komisijai. Iki 2013 m. gruodžio 5 d. Komisija turi parengti ataskaitą su galimomis iniciatyvomis. Šie terminai užtikrina nuoseklų įgyvendinimą ir laikų kelią į veiksmingesnį europinį teisminį bendradarbiavimą.
2013 m. peržiūra ir tolesni veiksmai
Rengiant peržiūrą Taryba kviečia valstybes narės pasidalinti patirtimi ir sunkumais teisminio bendradarbiavimo srityje, ypač dėl 1 straipsnio 1 dalies veikų. Remiantis šios informacijos gautais duomenimis, Taryba gali patikslinti ar papildyti pamatinį sprendimą tam tikromis nusikalstamų veikų kategorijomis ar procedūromis. Taip pat gali būti svarstoma papildoma korekcija dėl Lietuvos nuteistųjų perdavimo praktikos, siekiant užtikrinti teisinį suderinamumą ir žmogaus teisių užtikrinimą.
Priežiūros ir techninės detalės
Perdavimas vykdomas laikantis 4 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų reikalavimų: nuosprendžio ir liudijimo perdavimo tvarka, nuteistasis turi teisę būti išklausytas, o vykdančiosios valstybės institucija turi užtikrinti, kad perdavimas atitiktų abiejų šalių teisės aktus. Konsultacijos tarp išduodančiosios ir vykdančiosios institucijų laikomos privalomomis atsižvelgiant į 4 straipsnio 4 dalį, o nenumatytos aplinkybės reikalauja bendro duomenų perdavimo datos panaudojimo.
Teisinė įtaka ir žmogaus teisės
Šio pamatinio sprendimo esmė - užtikrinti, kad rasizmo ir ksenofobijos veiksmai būtų baudžiami visose valstybėse narėse, laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principų, ypač dėl teisių į teisinę valstybę, lygybės ir žmogaus teisių apsaugos. Teritorialinis atsisakymo pagrindas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, siekiant kuo plačiau bendradarbiauti ir užtikrinti veiksmingą šio pamatinio sprendimo įgyvendinimą.
Valstybės narės įsipareigoja peržiūrėti savo nacionalinę teisinę bazę ir parengti įstatymų bei įpareigojimų tekstus iki nustatytų terminų, taip pat pasirengti įtraukti papildomas priemones, kai tai būtina siekiant geresnio teisminio bendradarbiavimo tarpusavyje.