Lietuvos entomologų draugija skelbia 2003-ųjų metų vabzdį. Tai paprastasis elniavabalis (elniaragis) (Lucanus cervus L.). Vabalo kūnas 25- 75 mm dydžio, juodas, matinis, viršutinė pusė ruda, kaštoninės spalvos, galva ir priešnugarėlė dažniausia tamsesnės - tamsiai rudos. Paprastajam elniavabaliui (elniaragiui) būdingas ryškus lytinis dimorfizmas (patinai savo išvaizda labai skiriasi nuo patelių). Patino galva labai didelė, plati, su labai stambiais, ištįsusiais į priekį žandais, savo forma primenančiais elnio ragus - nuo to kilo šio vabalo pavadinimas. Patelės smulkesnės, juodai rudos jų žandai trumpi.
Paprastąjį elniavabalį (elniaragį) galima aptikti senuose, brandžiuose lapuočių miškuose kur auga seni ąžuolai taip patsenuose parkuose, kur yra drevėtų, džiūstančių ąžuolų. Ypač reikia atkreipti dėmesį į senus pavienius ąžuolus, augančius gerai saulės įšildomose vietose - pamiškėse, miškų aikštelėse, upių šlaituose. Vabalai skraido birželio - liepos mėnesį. Ypač aktyvūs vakarais, temstant. Elniavabalių (elniaragių) lervos vystosi trūnijančioje senų ąžuolų medienoje, kuria ir minta. Vystymosi ciklas trunka 5-6 metus. Suaugę vabalai minta tekančiomis lapuočių medžių, dažniausia ąžuolų, sultimis.
5) Pranešimo autoriaus vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, telefono numeris ar elektroninio pašto adresas. Stebėjimų laukiame adresu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. DĖMESIO! Vabalas raganosis - kūnas stambus ( 25 - 40 mm) išgaubtas, žvilgantis, rudai kaštoninis. Nuo elniavabalio skiriasi tuo, jog patino galva su stambiu, atgal lenktu ragu, patelės galvoje turi trumpą, buką išaugą. Vabalas raganosis vystosi medžio pjuvenų, komposto krūvose. Pjūklaūsis kelmagraužis - stambus (24 - 40 mm) vabalas. Kūnas kresnas, juodai rudas, viršutinė pusė matinė, išvagota smulkiomis raukšlelėmis, priešnugarėlės šonuose yra kelios dyglių formos išaugos.
Ūsuotis dailidė - tai didžiausias Lietuvos ūsuotis (23 -60mm). Kūno viršutinė pusė juodai ar rusvai ruda, priešnugarėlės kraštai smulkiai dantyti antsparniaimatiniai, smulkiai raukšlėti. Akcijos metu nebuvo gauta patikimų duomenų apie paprastojo elniavabalio aptikimo vietas Lietuvoje. Vasaros pradžioje kenkėjais užkrėstoje medienoje vienu metu vyksta keli skirtingi procesai - priklausomai nuo to, kokioje vystymosi stadijoje yra konkretūs vabzdžiai. Vienur lervos per lėliukės stadiją jau virto suaugėliais, kurie prasigraužia į medienos paviršių ir išskrenda, o ant medžių kamienų, rąstų ar sienų prasideda jų poravimosi metas, po kurio patelės, susiradusios tinkamą vietą, deda kiaušinėlius medienos plyšeliuose ir po žieve. Kitur tuo pačiu metu prasideda naujas ciklas, t.y. praėjus kelioms dienoms po kiaušinėlių padėjimo iš jų išsiritusios jaunos lervos įsigraužia į medieną ir skverbiasi gilyn. Nuo šios akimirkos prasideda ilgas, dažnai 2-3 metus trunkantis vystymasis, kai lervos nuolat graužia medieną, ją versdamos dulkėmis, auga ir palieka vis daugiau ertmių, kol galiausiai pačios virsta suaugėliais ir ciklas kartojasi.
Vasara - aktyviausias medienos kenkėjų įkarštis. Pasaulyje skaičiuojama apie 1,5 tūkst. medienos kenkėjų rūšių. Gamtoje jie naudingi, nes perdirba nereikalingą medieną, tačiau mediniuose pastatuose, mediniuose balduose, skulptūrose ir kt. jie tampa rimta problema. Kenkėjų aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo oro temperatūros, todėl jų dauginimasis vyksta bangomis. Pasak eksperto Liutauro Grigaliūno, pavyzdžiui, skaptukai pradeda poruotis jau gegužę, o ūsuočiai įsibėgėja nuo birželio. Šylant orams, dauginimosi aktyvumas pasiekia piką - tad šiuo metu procesai medienoje vyksta visu pajėgumu.
„Lietuvoje medieną dažniausiai apninka naminis ūsuotis, dar vadinamas paprastuoju trobininku, kurio lervos gali pažeisti sienojus, rąstus, medines perdangas, duris, grindis ir langų rėmus. Šias konstrukcijas mėgsta ir kitas ūsuotų vabzdys - violetinis žievėplėšis. Smulkesnius dirbinius bei konstrukcijų elementus - baldus, medines palanges, grindjuostes ir kitas konstrukcijas - naikina naminis, kiek rečiau baldinis, skaptukas, palikdamas vos kelių milimetrų skersmens apvalias skylutes“, - įspėja biologas.
Kaip atpažinti medienos kenkėjus? Kuo anksčiau pastebima, kad mediena užkrėsta, tuo lengviau su kenkėjais kovoti. Bėda ta, kad medienos kenkėjai - tikri slapukai, jų lervos dirba viduje. „Įtariant užkrėtimą, dažniausiai mediena purškiama skystais insekticidais, kurie padengia paviršių ir įsiskverbia į gylį - taip žūsta paviršiuje bei netoliese esantys lervos ir suaugę medgraužiai. Po apipurškimo insekticidais, praėjus reikiamam laikui, medinius paviršius galima tepti kitomis medieną apsaugančiomis priemonėmis arba lakuoti“, - pataria ekspertas. Prevencija - pigiausias sprendimas. Geriausia apsauga - neleisti kenkėjams įsikurti. Prieš naudojimą labai svarbu medieną apdoroti specialiais preparatais, nulakuoti. Taip ji tampa nepatraukli kenkėjams ir ilgiau išlaiko kokybę. Neapsaugojus medienos, tikimybė jos būti užkrėstai išauga kelis kartus.
Labai svarbu prieš parsinešant į namus atidžiai apžiūrėti gamtoje surinktą medieną - šakas, kelmus, dekoracijas. Taip pat rekomenduojama reguliariai tikrinti medines konstrukcijas, ypač pavasarį, vasarą, kai aktyvusis kenkėjų sezonas. Laiku pastebėta ir profesionaliai sprendžiama problema taupo laiką, finansus ir padeda išsaugoti medinius daiktus bei konstrukcijas.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse ar platinti be sutikimo. Rodyti diskusiją. Medgręžis charakterizuoja keletą medieną grėžiančių ir medžius puolančių vabų rūšių. Medieną puolantys kenkėjai gali apnikti prabangius antikvarinius daiktus ir netgi pasiekti pastatų konstrukcines dalis.
Medienos kenkėjai deda kiaušinėlius medienos paviršiuje, o iš jų išsiritusios lervos graužia medieną gilyn ir sukelia ertmes. Subrendęs vabzdys prasigraužia į paviršių ir išskrenda, lieka 1-9 mm pragraužta skylė. Toks procesas gali trukti iki 2 metų. Vabzdys išsivysto tik esant pliusinei aplinkos temperatūrai. Vienas vabzdys per dieną suėda tris kartus daugiau medienos, nei pats sveria. Didžiausia dalis vabzdžių dauginasi medienoje, kurioje drėgnumas neretai nėra didelis.
Šiai kenkėjų grupei priskiriami vabzdžiai, kurie puola pjautą, nužievintą medieną ir daro gilias landas. Vieni jų puola mažai sudrėkusią medieną, kiti - sausoje medienoje. Naminis skaptukas, baldinis skaptukas, pjautas medienos kenkėjai - visi jie kartais ima kyla problemų dėl lervų gausos ir siunčia į būtinybę imtis apsaugos priemonių. Naminis ūsuotis (Hylotrupes bajulus) - plokščias vabzdys su siūliškais ūsais, didelis, 7-25 mm ilgio; jo lervos gali įsibrauti į minkštą sausą spygliuočių medieną ir kenkia sienoms bei grindims.
Praktiniai patarimai apsaugai ir stebėsenai
- Reguliariai tikrinkite medines konstrukcijas ir įrenginius, ypač pavasarį ir vasarą.
- Ieškokite skylučių, smulkių dulkių ar išgranuliuotų pažeidimų ant paviršių.
- Jei įtariate užkrėtimą, naudokite insekticidus ir laiku kreipkitės į profesionalus.
- Kontroliuokite drėgmės lygį ir užtikrinkite sausą, gerai vėdinamą aplinką (apie 12% drėgmės).
- Prieš parsinešant medieną į namus įsitikinkite, kad ji nėra užkrėsta ar turi drevesių požymių.
Specifinės vabalų rūšys ir jų charakteristikos
- Medienos kenkėjai: ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos - dažnai pasikartojantys problemų šaltiniai.
- Naminis skaptukas (Anobium punctatum): 3-5 mm, tamsiai rudas, lervos baltos, maitinasi baldu, drėgnomis grindimis.
- Naminis trobininkas (Hylotrupes bajulus): plokščias, iki 25 mm; lervos porcelianiškai baltos, pažeidžia sausą spygliuočių medieną.
- Peljų dėmesio vertas pjautų/silpnintų paviršių kenkėjas - baldinis skaptukas, baldinė reakcija į tiksėjimą.
Niūriaspalvis auksavabalis ir jo populiacijų palaikymas Lietuvoje rodo, kad reikia kompleksiško požiūrio į drevėtų medžių išsaugojimą. Niūriaspalvis auksavabalis - niūri spalva, 28-33 mm ilgio, lervos gyvena trūnijančio ąžuolo medienoje.
2019 metais Kauno ąžuolyne buvo įrengtos feromoninės gaudyklės siekiant išsiaiškinti niūriaspalvio auksavabalio gaudymą. Surinkta 15 vabalų (12 patelių ir 3 patinai). Taip pat buvo rasti 324 skirtingo dydžio lervos. Kaip indikatorinė rūšis ji parodo, kad išsaugojus senus drevėtus medžius išsaugosime ir kitas gyvūnų bei invertebratų rūšis, kurias tenka gyventi drevėtuose medžiuose.
Siekiant išsaugoti Lietuvos miškų ekologinę pusiausvyrą ir medienos kenkėjų kontrolę, svarbu taikyti ne tik chemiją, bet ir prevencines priemones, tokias kaip medienos impregnavimas antiseptikais, reguliarus tikrinimas ir prižiūrėjimas