Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos.
Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų.
Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Pensijos skaičiavimo pagrindai
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai, jo įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis, apskaitos taško vertė.
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis.
Vienas stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo.
Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų.
Jei žmogaus stažas daugiau nei 33 metai (didesnis už būtinąjį stažą senatvės pensijai), bazinis bendrosios pensijos dalies dydis proporcingai padidėja.
Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai - jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 Eur (2023 m. metais tai bazinis pensijos dydis).
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 Eur.
Žmogus, išeinantis į pensiją 2023 metais, turi 16 metų stažo ir sukaupė 19 taškų.
Bazinės pensijos dydis 2023 metais yra 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė siekia 5,70 Eur.
Skiriant pensiją žmogui su negalia, pagal nustatytą dalyvumo lygį nustatomas dar ir dalyvumo lygio daugiklis - kuo didesnis netektas dalyvumas, tuo didesnę pensiją žmogus gauna.
Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga.
Dėl to daugeliu atvejų kiekvienais metais padidėja ir žmogui mokamos pensijos dydis. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Pensijos yra kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius.
Pensijų indeksavimas ir naujinimas
Svarbu atskirti du skirtingus mechanizmus, kurie kasmet keičia pensijų dydžius. Pensijų indeksavimas vyksta kiekvienų metų pradžioje ir taikomas visiems pensijų gavėjams, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba.
Indeksavimo metu didėja bazinė pensijos dalis ir apskaitos taško vertė.
Šiemet bazinė pensija padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė siekia 7,16 euro.
Pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus. Tai reiškia, kad žmogaus pensija gali padidėti priklausomai nuo to, kiek jis per praėjusius metus sumokėjo pensijų socialinio draudimo įmokų.
Dirbantiems pensininkams ši sistema siunčia aiškią žinutę: darbas pensijoje nėra „beprasmiškas“. Kiekviena sumokėta įmoka gali padidinti būsimą išmoką, net jei augimas atrodo nedidelis.
Pensijos perskaičiavimas Vyksta automatiškai kartą per metus, atsižvelgiant į papildomą stažą ir apskaitos vienetus.
Pensijų indeksavimas Vyksta kiekvienų metų pradžioje visiems pensijų gavėjams, didinant bazinę pensijos dalį ir apskaitos taško vertę.
"Sodros grindys" ir socialinio draudimo įmokos
Sodros grindys - tai socialinio draudimo įmokų minimali suma, kurią privalo mokėti darbdaviai už visus savo darbuotojus (net jei jų darbo užmokestis yra mažesnis už minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA)).
Ši nuostata įvesta siekiant užtikrinti, kad visi dirbantys asmenys turėtų pakankamą socialinio draudimo stažą ir galėtų gauti atitinkamas išmokas ateityje.
Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės už Sodros grindis sumos, net jei darbuotojo darbo užmokestis yra mažesnis.
Kai darbuotojas uždirba mažiau nei minimali mėnesinė alga - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo Sodros grindų sumos.
Socialinio draudimo įmokos yra skaičiuojamos pagal darbuotojų deklaruotas pajamas, ypač kai šios pajamos yra mažesnės už nustatytą minimalų pajamų slenkstį.
Tai reiškia, kad skaičiuojant socialinio draudimo stažą, pensiją ir kitas išmokas - bus naudojamas 1038 Eur (MMA) darbo užmokesčio dydis (net jei darbuotojas iš tikrųjų gavo mažesnį atlyginimą).
Taip, esant Sodros grindims galima dirbti mažiau nei 1 etatą. Jos netaikomos, pavyzdžiui, studentams, pensininkams, neįgaliesiems bei tam tikroms kitoms įstatyme numatytoms grupėms.
Socialinio draudimo įmokos Mokamos bendra tvarka, jei dirbama pagal darbo sutartį, išskyrus atvejus, kai alga mažesnė nei MMA.
Jei senatvės pensiją gaunantis ir pagal darbo sutartį dirbantis žmogus uždirba mažiau nei MMA, taikoma išimtis - tokiam asmeniui valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo vadinamųjų įmokų grindų, o nuo faktiškai uždirbamų pajamų.
Pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas socialinio draudimo įmokos netaikomos, jie gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikia.
Jeigu žmogus gauna pensiją ir vykdo individualią veiklą, tokiam asmeniui nereikia pranešti „Sodrai“ apie gaunamą pensiją (kompensaciją). Ši informacija yra įvertinama automatiškai programiniu būdu ir VSD bei PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos.
Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis turi informuoti „Sodrą“.
Individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jei jie gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės. Kad būtų neskaičiuojamos įmokos, žmogus turėtų pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui informaciją ir dokumentus, kad gauna minėtą išmoką.
Jei žmogus gauna Lietuvoje paskirtą socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją ir vykdo veiklą su verslo liudijimu, tokiu atveju jam reikia mokėti privalomo sveikatos draudimo įmokas už verslo liudijimo galiojimo dienas.
Pensijų perskaičiavimas dirbantiems pensininkams
Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus žmonių nusprendžia tęsti darbą net ir sulaukę pensijos. Vieniems tai būtinybė dėl augančių kainų, kitiems - būdas išlikti aktyviems, jaustis reikalingiems ir išsaugoti kasdienę rutiną.
Tai leidžia ne tik papildyti pajamas, bet ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
Tačiau ne visi žino, kad darbas pensijoje turi tiesioginę įtaką būsimos pensijos dydžiui. Tai svarbi žinia maždaug 80 tūkstančių senatvės pensininkų ir daugiau nei 43 tūkstančiams netekto darbingumo pensijų gavėjų, kurie vis dar dirba ir moka socialinio draudimo įmokas.
Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, pensijos perskaičiavimas dirbantiems pensininkams vykdomas atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus, kurie sukaupiami dirbant ir mokant socialinio draudimo įmokas.
Kiekvienais metais už kiekvienus dirbtus metus - pensija didinama atsižvelgiant į sukauptą papildomą stažą.
Dirbant mokamos socialinio draudimo įmokos, kurios lemia apskaitos vienetų skaičių.
Dirbančių pensininkų pensijos perskaičiavimas paprastai atliekamas kartą per metus. Tai įvyksta automatiškai, be papildomo asmens kreipimosi į „Sodrą“. Dirbantiems pensininkams nereikia kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo, nes tai vyksta automatiškai.
Pensijos dydis Lietuvoje priklauso nuo viso žmogaus darbo gyvenimo. Lemiamą reikšmę turi įgytas darbo stažas ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Pensijos padidėjimas visada yra individualus - jis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ir nuo kokių pajamų buvo sumokėta įmokų per praėjusius metus.
Tokiu atveju, jeigu žmogus jau turi būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, jo pensija po atnaujinimo padidėja maždaug 12 eurų per mėnesį. Tiems, kurie būtinojo stažo dar nėra sukaupę, augimas kuklesnis - apie 3,5 euro.
Svarbi detalė - kartu su padidinta pensija išmokamos ir nepriemokos nuo metų pradžios. Tai reiškia, kad jeigu naujas pensijos dydis pradedamas mokėti, pavyzdžiui, gegužę, žmogus gauna ir skirtumą už sausį, vasarį, kovą bei balandį.
Nors daugeliu atvejų pensijos po atnaujinimo auga, yra situacijų, kai pokyčio gali ir nebūti arba jis bus mažesnis nei vidutinis. Tai susiję su 2018 metais atlikta senatvės pensijų reforma. Tokiais atvejais net jei naujas perskaičiavimas teoriškai būtų nepalankus, žmogus ir toliau gauna ankstesnę pensiją.
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos.
Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį. Jeigu atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - gavėjas kartu gauna ir nepriemoką už visus penkis pirmuosius metus mėnesius.
Svarbu pažymėti, kad pensijų gavėjams nereikia teikti jokių prašymų - pensijos atnaujinamos ir nepriemokos išmokamos automatiškai.
Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tuo metu daliai senatvės pensininkų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, buvo pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė. Tokiu atveju, net jei naujinimas, tai yra naujas perskaičiavimas, yra nenaudingas - atnaujinta pensija yra mažesnė nei mokama šiuo metu - gavėjams toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.
Negalios pensijos dėl naujinimo padidės tuo atveju, jei pagal gavėjo 2024 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą apskaičiuoti taškai viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą negalios pensijos apskaitos taškų už 2024 metus skaičių.
Dirbančių pensininkų patirtys
Naujienų portalui tv3.lt gyventojai pasakojo, kodėl išėję į pensiją nusprendė toliau dirbti. Štai skaitytojas Stasys pasakojo, kad į pensiją išėjo prieš 3 metus, tačiau ir toliau dirba.
„Esu elektrikas, dirbau įmonėje. Sulaukęs pensinio amžiaus iš darbo išėjau. Tačiau kaimynai, draugai, dažnai prašydavo jiems ką nors sutaisyti. Todėl nusprendžiau išsiimti individualią veiklą ir pradėjau vėl dirbti elektriku“, - pasakojo vyras.
Anot jo, per mėnesį prie atlyginimo pavyksta prisidurti kelis šimtus eurų. „Visu etatu nedirbu, vos kelias valandas per dieną, o kartais viduryje savaitės leidžiu sau pasiimti išeiginę. Tačiau kartais prie pensijos pavyksta prisidurti ir 400 eurų ar daugiau“, - džiaugėsi vyras.
Jis tikino, kad iš pensijos pragyventų, tačiau sutaupyti jau nepavyktų. „O dabar taupau pinigus ir žadu remontuoti būstą“, - pasakojo vyras. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad „Sodra“ jį atleido nuo mokesčių. „Visas uždarbis atitenka man, mokesčių mokėti man jau nebereikia“, - sakė jis.
Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja Jolanta pasakojo, kad sulaukus pensinio amžiaus net nekilo mintis išeiti iš darbo. „Neįsivaizduoju, ką reikėtų veikti per dienas, todėl ir toliau dirbu buhaltere. Darbas man patinka, jį atlikti dar sugebu, nematau priežasčių, kodėl turėčiau išeiti“, - pasakojo ji.
Moteris tikino, kad beveik niekas nepasikeitė išėjus į pensiją. „Tiesa, dabar jau gaunu ir algą, ir pensiją. Tačiau daugiau pokyčių nėra. Toliau moku mokesčius, nuo jų niekas taip lengvai neatleidžia. Nors galėtų, dabar būdama pensininkė išlaikau ir kitus pensininkus, juk iš sumokėtų mokesčių mums mokamos pensijos“, - pastebėjo Jolanta.
„Sodra“ skaičiavo, kad dirbančių pensininkų daugėja, pernai jų buvo 74 tūkst., o šiemet jų jau 77 tūkst. Anot „Sodros“, ne visi dirbantys pensijų gavėjai yra atleidžiami nuo mokesčių, jų nemoka tie, kurie dirba su individualia veikla. Taip pat išimtys taikomos tais atvejais, kai alga nesiekia minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.
Už žmogų, dirbantį pagal darbo sutartį, įmokos pervedamos bendrąja tvarka, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna senatvės pensiją, ar ne. Dėl sumokėtų socialinio draudimo įmokų kasmet padidėja dirbančiojo pensijos gavėjo socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, dėl to kasmet perskaičiuojama ir papildomai padidinama jo pensija.
Jeigu žmogus gauna Lietuvoje paskirtą socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją ir vykdo veiklą su verslo liudijimu, tokiu atveju jam reikia mokėti privalomo sveikatos draudimo įmokas už verslo liudijimo galiojimo dienas.
Pavyzdžiui, jei darbuotojo darbo užmokestis yra 600 Eur - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo 840 Eur sumos.
Daugelis buhalterių su nerimu laukia sausio pabaigos, kai SODRA pateiks darbdaviams informaciją apie darbuotojus, kuriems turi būti primokama socialinio draudimo įmoka dėl nuo 2018 metų sausio 1 dienos įsigaliojusių SODRA „grindų“ taikymo.
Ministerijos skaičiavimais, nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 846 eurus.
Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2026 metų santykinė skurdo rizika, kuri gali siekti nuo 792 eurų iki 804 eurų vienam asmeniui.
Ar pensijos turi įtakos išėjimui į pensiją?
Vidutinė pensija šiuo metu siekia 605-644 eurus.
