Sienų apšiltinimas polistireninio putplasčio plokštėmis yra efektyvus būdas pagerinti pastato energetinį efektyvumą, sumažinti šildymo išlaidas ir sukurti komfortiškesnę aplinką patalpose. Šis procesas apima kelis etapus, pradedant nuo paviršiaus paruošimo ir baigiant galutine apdaila. Vadovaujantis šia instrukcija, galėsite kokybiškai atlikti sienų apšiltinimą savo namuose.
1. Pasiruošimas darbams
Prieš pradedant apšiltinimo darbus, būtina atlikti kelis svarbius paruošiamuosius etapus:
1.1. Sienų paviršiaus paruošimas
Norint užtikrinti geresnį naujo glaisto ir tinko sukibimą su sienos paviršiumi, nuo sienų šalinamas senų dažų, tinko, tapetų sluoksnis. Po to plikos betono sienos apdorojamos giluminiu gruntu. Gruntavimo tikslas - pagerinti ir užtikrinti sienos paviršiaus bei apdailos medžiagos sukibimą. Gruntas iš dalies išlygina sienos akytumą ir nelygumus. Daugelis gruntų turi antiseptinių savybių: užkerta kelią pelėsių, grybelių, bakterijų atsiradimui, drėgnose patalpose atlieka ir hidroizoliacinę funkciją. Gruntavimas neleidžia apdailos medžiagai įgerti drėgmės iš sienos, supelyti ir deformuotis. Nuo sienos nuvalomi nešvarumai. Geležiniu šepečiu pašiauškite paviršių, nuskuskite atsilupusius dažus. Tuos dažus, kurie laikosi tvirtai, galima palikti. Kreida sušlapinkite ir nuimkite glaistykle. Lengvas bilsnojimas plaktuku į sieną leis nustatytų seno tinko būklę (jei siena tinkuota). Ten kur tinkas laikosi gerai, girdisi metalinis skambesys. Duslus skambėjimas rodo, kad tinkas atšokęs. Dažniausiai tokios vietos yra pastatų kampuose. Atšokusį tinką reiktų nuimti. Vėliau reiktų sieną nušluoti arba nuplauti, kad būtų nuvalytas likęs purvas, dulkės, dažų likučiai ir visos birios medžiagos. Klijai gerai lips tik ant švarios sienos. Padenkite paviršių giluminiu gruntu. Gruntas tepamas neskiestas. Geriausiai tai daryti plačiu teptuku, kruopščiai padengiant visą norimą apšiltinti plotą. Ar siena gerai paruošta apšiltinti, galima išsiaiškinti priklijavus gabaliuką polistirolo.
1.2. Elektros instaliacijos paruošimas
Daugelyje 30-60 metų amžiaus butų dar likę aliuminio elektros laidai. Laikui bėgant aliuminio savybės prastėja. Žymiai geresnis elektros laidininkas yra varis. Kol sienos dar plikos - pats laikas senų laidų keitimui į varinius ir naujų instaliacijos takų frezavimui. Tik jokiu būdu nejunkite aliuminio laidų tiesiogiai su variniais - šie du metalai nesuderinami tarpusavyje, prasidės korozija. Sienoje galima išpjauti ar iškalti griovelius variniams laidams kloti pagal naują elektros instaliacijos planą. Laidai bus paslėpti sienoje, jų nesimatys paviršiuje. Saugesnis sprendimas - laidus patalpinti į nedegius lanksčius plastikinius vamzdžius ir šiuos išvedžioti grioveliuose. Sienoje įrengiamos paskirstymo dėžutės elektros sujungimams, prieš tai išpjovus joms stačiakampes nišas. Grioveliai ir nišos slepiami po gipso tinku. Būtinai išmontuokite jungiklius ir kitus elektrinius elementus, tik nepamirškite išjungti srovės. Po apšiltinimo jungikliai ir kt. bus toliau nuo sienos, tad gali tekti ilginti laidus.
1.3. Medžiagų pasirinkimas
Polistireninio putplasčio plokščių storis nustatomas remiantis terminiais apskaičiavimais (dažniausiai būna apie 50 mm), kuriuose įvertinta esama šilumos izoliacija, planuojamas šilumos varžos koeficientas, dėl patalpos apšiltinimo laukiamas pelnas ir ekonomija. Jums reikės klijų - putų polistirolo priklijuoti prie sienos ir prie putų polistirolo tvirtinant armuojamąjį tinklelį. Yra universalių klijų, kuriais atliekami abu šie darbai. Skaičiuokite, kad sunaudosite vidutiniškai apie 10 kg sauso mišinio. Siekiant, kad klijai geriau prisiklijuotų prie sienos, paviršių reikia gruntuoti. Dažniausiai naudojami giluminiai gruntai. Mūsų atveju dalis sienos buvo padengta kreida, siekdami geresnio sukibimo naudojome specialų gruntą. Tvirtinimo elementai, vadinamieji „grybai”. Vienam kv. metrui reikia skaičiuoti 6-8 tvirtinimo elementus. Armavimo tinklelis skaičiuojamas visam dengiamam plotui, langų kampams išlyginti reikės specialių kampų su armavimo tinkleliu, atskiriant nuo lango naudojamos specialios plastikinės juostos. Neužmirškite, kad reikia polietileno uždengti langams, silpnai lipnios juostos pritvirtinti polietilenui.
2. Polistireninio putplasčio plokščių klijavimas
Polistireninio putplasčio plokščių klijavimas yra vienas svarbiausių apšiltinimo etapo.
2.1. Klijų paruošimas ir dengimas
Klijai ruošiami ir tepami pagal gamintojo instrukciją. Dažniausiai sausas mišinys maišomas su vandeniu iki reikiamos konsistencijos. Paruošti klijai tepami ant polistireninio putplasčio plokštės kraštų ir viduryje, arba tiesiai ant sienos. Tam skirtos purškiamos iš balionėlių klijuojančios putos. Vidutiniškai 1 balionėlio užtenka priklijuoti 10 m² polistirolo plokščių (išeiga maža). Ant plokštės paviršiaus išspaudžiamos klijų putos. Jas reikia palaikyti apie 5 minutes, prieš prispaudžiant pačią plokštę. Klijų putos tolygiai išspaudžiamos ant polistirolo plokštės (bent 40 proc. Pagal gamintojų instrukciją užpurkštas klijų putas reikia palaikyti ant šiltinimo plokštės paviršiaus apie 10 minučių. Ir tik po to klijuoti plokštę prie sienos, tvirtai prispaudus palaikyti kelias minutes.
2.2. Plokščių tvirtinimas
Priklijuotas šilumą izoliuojančias plokštes smeigėmis tvirtinti rekomenduojama po klijavimo praėjus dviems paroms. Skylės smeigėms gręžiamos vertikaliai šilumą izoliuojančių plokščių paviršiui. Skylių skersmuo ir gylis priklauso nuo naudojamų smeigių. Gręžiamų į pagrindą skylių gylis kalamoms ir įsukamoms smeigėms, kai numatytas paviršinis tvirtinimas, turi būti ≥ 6 mm, o įsukamoms smeigėms, kai numatytas įgilintas tvirtinimas, turi būti ≥ 25 mm nustatyto smeigės inkaravimo gylio (hv). Smeigėmis, kurios tvirtinamos prieš klojant armuotąjį sluoksnį, tvirtinama praėjus ne mažiau kaip 24 val. po termoizoliacinių plokščių klijavimo. Jeigu smeigė blogai pritvirtinta (kliba, išsikiša ir pan.), deformuota arba kitaip pažeista, būtina ją pakeisti, šalia tvirtinant naują. Blogai pritvirtinta smeigė pašalinama, skylė termoizoliacinėje plokštėje užpildoma naudojama termoizoliacine medžiaga. Skylė armuotajame sluoksnyje užpildoma klijiniu glaistu. Priklijavus polistireninį putplastį (polistirolą), būtina jį papildomai pritvirtinti smeigėmis.
3. Armavimo tinklelį ir armavimo sluoksnį įrengimas
Po polistireninio putplasčio plokščių tvirtinimo, įrengiamas armavimo sluoksnis, kuris užtikrina konstrukcijos ilgaamžiškumą ir atsparumą įtrūkimams.
3.1. Armavimo tinklelio klojimas
Ant priklijuotų ir smeigėmis sutvirtintų polistireninio putplasčio plokščių klojamos armavimo tinklelis. Tinklelis dedamas taip, kad kraštai persidengtų apie 10 cm. Kampai sustiprinami papildomais tinklelio gabalais. Langų ir durų angokraščių kampai sutvirtinami specialiais kampais su armavimo tinkleliu.
3.2. Armavimo sluoksnio dengimas
Ant armavimo tinklelio tepamas armavimo mišinys. Jis kruopščiai įspaudžiamas į tinklelį, siekiant užtikrinti pilną jo padengimą ir gerą sukibimą su plokštėmis. Mišinys tepamas plonu sluoksniu, vengiant didelių nelygumų. Po pirmojo sluoksnio išdžiūvimo, galima dengti antrąjį sluoksnį, jei tai numatyta technologijoje. Sienos paviršius paruošiamas dažymui arba tapetams - nuglaistomas. Išlyginimas daromas švitrinėmis kempinėmis, trintuvėmis, tinkleliais, šlifavimo mašinėlėmis. Jeigu užglaistytą sieną planuojate apklijuoti tapetais - pernelyg kruopščiai šlifuoti ir lyginti lyg per mikroskopą neverta. Tačiau, sieną, ruošiamą dažymui, būtina išlyginti idealiai, nes dažų sluoksnis labai išryškins visas menkiausias duobeles. Tokiam šlifavimo darbui rekomenduojame naudoti lempą iš šono, pridėjus ją prie sienos. Lempos šviesa išryškins nelygumus.
4. Papildomi apdailos darbai
Baigus pagrindinius apšiltinimo darbus, galima pereiti prie sienų apdailos.
4.1. Dažymas
Dažymui patogesnis įrankis yra volelis. Volelį prideda prie sienos paviršiaus ir paritina vertikaliai arba horizontaliai. Dažant sienas voleliu, reikia ritinti nuo viršaus į apačia, vertikaliai, pradėjus nuo vieno sienos kampo ir taip - iki kito kampo. Kiekvienas naujas dažų potėpio kraštas turi dengti ankstesnį 5 cm. Nepatogumų gali iškilti norint nudažyti kampus tarp sienų, tarp grindų ir sienos (būsimų grindjuosčių vietose), kitus iškilius ir įgaubtus sienų elementus, sunkiai pasiekiamas vietas.
4.2. Tapetavimas
Flizelino tapetai - neaustinė medžiaga iš celiuliozės pluoštų, naudojamų popieriaus gamybai. Savo sudėtimi flizelinas yra giminingas popieriui, iš kurio paveldėjo geriausias savybes: ekologiškumą ir gebėjimą "kvėpuoti". Tačiau jis yra žymiai atsparesnis susidėvėjimui, vandeniui, plyšimui ir ugniai. Flizelino tapetai nuo popierinių skiriasi ir tuo, kad juos galima plauti. Įdomiausia tai, kad daugumą flizelino tapetų galima ir reikia dažyti. Jie yra kaip pagrindas dažų sluoksniui. Šie tapetai yra bespalviai ir beveik permatomi.
4.3. Montavimo putų panaudojimas
Montavimo putos neatsparios tiesioginiams saulės spinduliams ir jų skleidžiamam ultravioletui. Paveiktos ultravioletinių spindulių putos pradeda irti, trupėti ir tamsėti. Nuo saulės spindulių jas gali apsaugoti šviesai nepralaidi apsauginės juostos plėvelė arba bent dažų sluoksnis. Kita silpnoji putų vieta - nupjaunant sukietėjusių putų perteklių pažeidžiama uždara akyta struktūra.
5. Įrankiai ir priemonės
Sienų apšiltinimo darbams atlikti prireiks šių įrankių ir priemonių:
- Geležinis šepetys sienų paruošimui
- Glaistyklė kreidos nuėmimui
- Šluota
- Statybiniai maišai šiukšlėms
- Volelis gruntui
- Vonelė gruntui
- Kibiras klijų maišymui
- Grąžtas
- Maišymo antgalis grąžtui
- Grėblinė glaistyklė paviršių lyginimui
- Maža glaistyklė klijų uždėjimui
- Plaktukas
- Drelė
- Statybinis pistoletas
- Savisriegiai
- Apsauginiai akiniai ir pirštinės
Sienų šiltinimas poliuretano putomis
Laikydamiesi šios instrukcijos, užtikrinsite kokybišką ir ilgaamžį sienų apšiltinimą, kuris padės sutaupyti energijos ir sukurti jaukesnę aplinką jūsų namuose.
tags: #sviestuvo #tvirtinimas #prie #polistirolo