Universiteto Akademijos kiemas. Spalvota litografija iš J.K. Šv. Šv. Jono gatvė. Vokiečių 1-ojo išminuotųjų bataliono (Minenräum-Abt. Šv. Jono gatvė. Raudonosios armijos kariai 1944 m. Šv. Jono g. (1910 m.) S. Pilies ir Šv. Jono gatvių kampas (1912 m.). Kampe, prie bažnyčios prisišliejusioje gyvenamojoje patalpoje kurį laiką buvo katafalkų sandėlis, bažnyčios tarnų gyvenamosios patalpos, 20 a. vid. kūrėsi įvairios dirbtuvės. Šv. Jono gatvė 1939 m. Z. J. Vaizdas iš Šv. Jonų bažnyčios varpinės. J. Vaizdas į Šv. J. Bulhakas. Šv. Nuotrauka iš Pilies gatvės (buv. Gorkio g.) nuo Gedimino aikštės iki Šv. Jono bažnyčios. Rytinis bažnyčios frontonas Pilies g. (~ XX. a. Dar kelios foto darytos 20 a. P. Šv. Jono bažnyčia. Šv. Jono bažnyčia 1600 m. V. Bažnyčios fasadas. P. Bažnyčia XVI a. T. T. T. Makovskio 1604 m. T. G. Braun o F. Hogenbergo Vilniaus plane - Šv. Pietinis bažnyčios portalas. Archit. R. M.J. P. Smuglevičius. P. Šaunuolis Evilangel!
Šv. Jono bažnyčios istorijoje vienas įdomiausių momentų - bokšto paskirtis kaip svarbiausio miesto orientyro, kuris kartu su fasadiniais elementais suformavo Senamiesčio siluetą. Daug svarbių projekcijų ir rekonstrukcijų laikotarpių ją piešė skirtingi architektų ir meistrų kolektyvai, išliko net keli vertingi prisiminimai apie altorių sandėlį, rokokinius rėmus ir barokinės epochos puošmenas. Atstatymo projektų gijos žymi, kad Šv. Jonų bažnyčios ansamblis buvo kuriamas integruojant architektūrą, skulptūras, paveikslus ir dekoracinius sprendimus, o bokštas dažnai laikytas miesto identiteto simboliu.
Senosios Klaipėdos architektūrinės šaknys
Mažiausiai keletas klausimų kyla dėl fasadų stilistikos: stilistiniu požiūriu fasadai nebuvo vientisi, vyrojo gotikinės formos su romaninio stiliaus karnizu, o visą pastatą galima priskirti neogotikai. Pirmojoje bažnyčios statybos fazėje dominavo trinavių planas ir halės tipas, o bokštas buvo planuotas kaip 75-76 metrų aukščio orientyras su laikrodžiu ir varpais. Pirmoji Klaipėdos liturginė šventovė datuojama 1706 metais, o bažnyčios bokštas buvo užbaigtas tik 1863 metais dėl finansinių aplinkybių. Per 19-ajį amžių pastatas įgavo daugiau aukštų ir dekoratyvinių elementų, įrengta centriniai šildymo ir elektros sistemas, o vėliau 1944-1945 m. jis buvo sugriautas.
Šv. Jono bažnyčios architektūrinė rekonstrukcija Klaipėdoje
Šv. Jono bažnyčios atkūrimo planai vystėsi keliais etapais. Pirmasis etapas - archeologinių tyrimų pradžia 2020 m., kurių tikslas ištirti bokšto teritoriją, aptikti pamatų liekanas ir palaidojimus. Antrajame etape numatyta bokšto projekto realizacija: 75 metrų aukštis, apžvalgos aikštelė, laikrodis, informacijos centras. Trečiasis etapas - pati bažnyčia - planuojama statyti tokio pat dydžio ir išvaizdos, kokia stovėjo prieš karą, integruojant modernias medžiagas ir autentiškas istorines detales. Iš viso projekto kainos viršija 15 mln EUR ir apima tiek bokšto, tiek visos bažnyčios rekonstrukciją.
Šio proceso svarbiausi šaltiniai akivaizdoje įvardija kas skaitoma apie istorinį paveldą: atstatymas turėtų grąžinti Klaipėdos senamiestį į jo ankstesnį siluetą, suteikti miestui kultūrinį ir turistinį traukos centrą, bei tapti simboliniu vilties ženklu ateities kartoms. Kartu su architektūriniais sprendimais planuojama įtraukti muziejines ir ekspozicines erdves, kuriose demonstruojama istorija ir meno paveldas.
Gamtos ir technikos komponentai atstatant
Projektuose numatyta bokšto konstrukcija išgelbėti įprastomis metalinėmis ir gelžbetoninėmis plokštėmis, apvilkti fasadu atspindinčiu istorinio paveldo šydą. Interjero atkūrimo plane - atitarnavimąsi tikrojo baroko ir gotikos elementų, su rokokiniais rėmais, kolonomis ir choro projektais. Šiuolaikiniai planai sudaro galimybę įrengti muziejines, parodines ir koncertines erdves bei turizmo centrą viršuje esančiojo bokšto aikštelėje.
Iki šiol vykę ar dokumentuose minimi J. Glaubico, J. Hedelio, J. Voščinskio ir kitų meistrų darbai buvo pagrindas istoriniai architektūriniai sprendiniai. Pernai atlikti tyrimai ir archeologo dr. Raimondos Nabažaitės studijos sako, kad kai kurie 18 a. pirmosios statybos etapo fragmentai galėjo būti išlikę, o pietinis portalas galimai simbolizavo gotiką, o šiauriniai portalai - analogiškai. Visi šie elementai padeda rekonstruoti tikrąją Šv. Jonų bažnyčios architektūros tapatybę.
Vilniaus ankstyvojo Šv. Jonų bažnyčiai skirtos paralelės
Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia buvo vienas iš pradinių pavyzdžių: jos istorija turi panašumų su Klaipėdos bažnyčios likimais - XVII-XVIII a. rekonstrukcijos, altorių perteikimas, vargonų istorija. Tačiau Klaipėdos atvejis išsiskiria turtinga rokokinio interjero rekonstrukcija, įkvepiančiu centralizavimu ir balso plėtra. Abiejų miestų bažnyčios laikui bėgant patyrė permainas, kurios atskleidžia šių regionų kultūrinį paveldą ir architektūros raidą.
- 1857-1863 m. pabaiga: bokštas užbaigtas ir įrengti laikrodžiai; fasadai įgijo neogotiką su romaniniu karnizu ir trikampiais frontonais.
- 1731-1735 m.: vargonų choras su 46 balsais, specialiai išlikęs iki šių dienų; po gaisro 1737 m. pradėtas atkūrimas.
- 1944-1963 m.: bažnyčia sunaikinta ir tik dalinė rekonstrukcija vėl atnaujinta sovietinės plėtros kontekste.
Šiandien Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atkūrimo klausimas vėl įtrauktas į viešąją diskusiją. Atstatymo projektai siūlo ne vieną alternatyvą: autentiškos bažnyčios atstatymą, mažesnės bažnyčios ir bokšto, arba visiškai naujos architektūros sprendimą. Specialistų nuomonės rodo, kad išlikusios archeologinės liekanos gali būti integruotos į naująjį projektą, užtikrinant autentiškumo ir funkcionalumo balansą.
Šv. Jonų bažnyčios atkūrimas Klaipėdai reiškia daugiau nei tik pastato atstatymą - tai urbano identiteto, kultūrinio paveldo ir miesto atminties sustiprinimas. Savivaldybės ir bendruomenės planuoja dalyvauti šiame procese per savanorių talkas, finansinę paramą ir institucinį palaikymą, įskaitant archeologinius darbus ir techninę dokumentaciją.
Priežastys ir kontekstas restauracijai
Priežastys, dėl kurių atstatyti Šv. Jonų bažnyčią Klaipėdoje yra vertinga, yra kelios: jos vieta istoriniame centre, kaip dvasinio ir kultūrinio gyvenimo centras, dideli viltys atgaivinti centrinį paštą ir kultūrinį pylimą, taip pat kaip miesto identiteto simbolis. Tai ne tik architektūrinė, bet ir socialinė ir kultūrinė iniciatyva, kuri suvienytų bendruomenę ir padėtų išlaikyti istorinę atmintį.
Archeologiniai tyrimai tęsiasi, bus svarbu nustatyti, kokios konstrukcijos galėtų būti naudojamos atstatyme, kokia būtų autentikos lygmenų integracija, ir kaip sujungti senųjų paminklų fragmentus su moderniomis technologijomis, siekiant patenkinti šiuolaikinės urbanistikos poreikius. Be to, planuojama, kad bokšto aukštis ir architektūriniai sprendimai sudarys unikalų miesto panoramos akcentą, kuris išliktų visam regionui.
Be architektūrinio plano, gamtos ir kultūrinės aplinkos šios rekonstrukcijos kontekste svarbus ir švietos bei kultūrinės veiklos aspektas: teikiamos edukacinės programos, muziejiniai eksponatai, archyvų skaitmeninimas ir pasakojimų išsaugojimas ateities kartoms.
Techninė nuoroda ir finansavimas
Archeologinių tyrimų planas 2020-2022 metais vykdomas Klaipėdos universitete, vadovaujant dr. Raimondai Nabažaitėi, preliminari tyrimų sąmata - apie 427 tūkst. Eur, o bokšto projekto ir statybos lėšos siekia apie 3 mln. Eur. 2021 metais pasirašytos sutartys dėl techninio projekto parengimo yra padalinotos į tris Etapus, apimančius bokštą, bažnyčios rekonstrukciją ir interjerą.
Vykstantys restauratorių ir architektų darbai rodo, kad atstatymas gali įtraukti innovatyvius inžinerinius sprendimus, tokius kaip modernių medžiagų integravimas į istorinį fasadą ir interjerą, siekiant išsaugoti istorinę dvasią bei užtikrinti ilgalaikį pastato tarnavimą.
Pastato esminiai faktai
- Bažnyčios kilmės laikotarpis ir XVIII a. rekonstrukcijos istorija.
- Septynių koplyčių, 23 dirbtinio marmuro altorių, 46 balsų vargonų choras, Loreto altarorius.
- Bokšto aukštis 75-76 m, laikrodis, varpai ir vėjarodis.
- Atkūrimo projektų tendencijos: autentiškos bažnyčios atstatymas vs. naujos architektūros sprendimai.
- Archeologiniai tyrimai bokšo vietoje ir įtraukti istorijos elementai į naują projektą.
Turizmo ir kultūrinės vertės plėtra
Atstatyta Šv. Jono bažnyčia gali tapti Klaipėdos identiteto akcentu, traukos centru susidomėję turistai ir vietos gyventojai, suteikdama erdvę koncertams, parodoms ir edukacinėms programoms. Apiemaitinus naujas paslaugas bokšto viršuje, bus sukurta nauja turistų patirtis ir kultūrinė erdvė, kuri sujungia praeitį su dabartimi.