Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo bei evangelisto bažnyčia (sutrumpintai Vilniaus šv. Jonų bažnyčia) - neparapinė, gotikos, baroko ir klasicizmo bruožų jungtis, stovinti Vilniaus senamiestyje, Vilniaus universiteto teritorijoje.
Istorijos pradžia ir pirmosios parapijos statyba
Vilniaus šv. Jonų bažnyčios statybos pradžia siejama su Lietuvos krikštu; 1387-1426 m. buvo pastatyta mūrinė gotikinė parapinė bažnyčia iniciatyva Jogailos.
Šalia svarbiausių gatvių sankryžos buvo pastatyta pirmoji gotikinė parapinė bažnyčia; 1386-1426 metų laikotarpiu pradėta statyba, o 1426 m. baigta.
XV-XVI a. bažnyčia degė 1530 m., o rekonstrukcijos laikais fasadas įgavo vėlyvojo gotikos bei baroko formų užuominas.
Konstrukcijų pokyčiai, gaisrai ir jėzuitų įtaka
XVI a. pabaigoje-XVII a. pradžioje bažnyčia buvo rekonstruota, o 1571 m. Žygimantas Augustas oficialiai perdavė šią šventyklą jėzuitų Vilniaus kolegijai. Tais pačiais metais šalia Riešės buvo paskirtas molingas sklypas plytinei įrengti.
Didelės rekonstrukcijos metu, sakoma, fasadas bei frontonas įgijo baroko formas; 1737 m. gaisro metu sudegė dalis pastato, o atkurtas fasadas įgijo įspūdingą plastiškumą.
Vilniaus miestui atgimus po gaisrų, architektas Jonas Kristupas Glaubicas parengė fundamentalų rekonstrukcijos projektą, kurio dėka fasadas įgavo Vilniaus baroko mokyklos etaloną.
Interjeras ir altorių ansamblis
1743-1754 m. dailininkas J. Salmanas bažnyčios skliautus ir sienas papuošė monumentaliosiomis freskomis, sukuriančiomis vientisą barokinį theatrum sacrum efektą.
1756-1758 m. rekonstrukcijos vadovavo Tomas Žebrauskas; interjerą puošė skulptoriai M. Schickas, J. Grymas, J. Kierneris, dailininkai J. Sahlmanas, F. Obstas, stalius I. Bartschas. Palaikytas altorių ansamblis - išskirtinai didelis barokinės architektūros pavyzdys.
Didysis altorius su Nukryžiuotojo skulptūra ir Loreto Švč. Mergelės Marijos altorius su Loreto dekoru sudaro gilią perspektyvinę ašį, kur Didysis altorius yra tiesiai į viršų atsikišančios arkos linijoje su Loreto altoriumi.
Fasadai, bokštas ir skulptūrinės detales
Šv. Jonų bažnyčios pietinis prieangis - neoklasicistinio stiliaus portikas su korintinėmis kolonomis - kontrastuoja su puošniu barokiniu fasadu; rytinė fasado dalis turi didelį kryžių su Išganytojo figūra ir memorialinę Chreptavičių epitafiją, įmūrytą ant sienos 1759 m.
Keturi tarpsniai formuoja pagrindinį fasadą, iš kurio matosi tris aukštos kilmės langai - ženkli gotikinė kilmė šiandien išlikusiam fasadui. Pietinėje pusėje stovintis prieangis 1827-1828 m. buvo rekonstruotas Karolio Podčašinskio, o šoninis gotikinis portalas liudija XV a. pradžios ištakas.
Didysis bokštas - vakarinėje fasado dalyje - buvo planuotas apie 75-76 m aukščio; jo formą lėmė ankstesnių laikų požiūriai ir uosto orientaciją. Bokšte buvo laikrodis ir varpai; virš jo - burlaivio formos vėjarodis, o virš durų pritvirtintas Simono Dacho biustas.
Interjeras kaip universiteto panteonas
Interjeras po XVIII a. rekonstruojamas į vieningą Theatrum Sacrum su 10 altorių ansambliu, kurio pagrindinis akcentas - Didysis altorius, sujungtas su Loreto koplyčia bei Šv. Ignaco Lojolos ir Šv. Pranciškaus Ksavero altoriais; juos vizualiai vienija Didžiojo altoriaus centrinė kompozicija.
Rytinėje sienoje matomas didelis Loreto Švč. Mergelės Marijos altorius, o šoninėse navose stovi altoriai su Šv. Juozapu, Šv. Kazimieru, Kristaus Nukryžiuotojo, Loreto Švč. Mergelės Marijos altoriai. Centrinėje navoje stovi 18 XVIII a. vidurio skulptūrų, kurias kūrė J. K. Hedelis ir kiti jėzuitų skulptoriai.
Memorialai ir universiteto panteonas
Šv. Jonų bažnyčioje įrengti memorialiniai paminklai Vilniaus universiteto veikėjams: Jeronimo Stroinovskio memorialinis paminklas, Adomo Mickevičiaus memorialinė lenta (1899 m.), Simonas Daukantas memorialinis paminklas (1924 m.), bei kiti epitafijai. 1827-1828 m. klasicizmo stiliaus paminklas su vyskupo biustu ir giminės herbu atspindėjo universitetinį ir miestiečių istorijos sintezę.
Šiuolaikinė būsena ir ateities planai Klaipėdoje
Nors Vilniuje bažnyčia išliko kaip Vilniaus universiteto architektonikos ansamblio dalis, Klaipėdoje vyksta architektūriniai darbai Šv. Jono bažnyčios atkūrimui. Klaipėdos miesto savivaldybė rengia bokšto ir bažnyčios atstatymo koncepcijas, kurios numato 75 m bokštą ir autentišką tūrio atkūrimą, įtraukiant modernias konstrukcijas, tačiau išlaikant istorinį simboliką.
Projektai svarsto bokšto rekonstrukciją su apžvalgos aikštelėmis bei galerijomis, o viduje planuojama atstatyti autentišką interjerą; archeologiniai tyrimai, skirti bokšto pamatų tyrimams, tęsiami. Atstatymas ir įveiklinimas galėtų suteikti Klaipėdai naują identitetą ir papildomą kultūrinį-traukos centrą.
Keičiamas miesto veidas: ar atstatyti ar nugriauti?
Klaipėdos gyventojų ir ekspertų nuomonės išryškina dvi kryptis: atstatyti istorinį tūrių vaizdą su laikinu ar moderniu įėjimu ar kurti naują, modernią bažnyčią su pagarba praeičiai. Archeologiniai tyrimai ir galimybių studijos padės pasirinkti tinkamiausią sprendimą, siekiant išsaugoti šimtmečių istoriją ir kurti naują, atitinkančią šių dienų poreikius erdvę.
- Turizmo informacijos centras bokšte ir apžvalgos aikštelė viršuje
- Interjeras su autentiška architektūra ir moderniais sprendimais
- Archeologiniai tyrimai bokšto vietoje bei aplinkinėje teritorijoje
Ištekliai ir bendruomeninė įtrauktis
Projektų rengėjai pabrėžia, kad atkūrimas gali būti finansuojamas valstybės ir savivaldos lėšomis; archeologiniai tyrimai ir dalyvavimas bendruomenių grupių gali sustiprinti projekto įgyvendinimą. Savivaldybė ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapija siekia įtraukti bendruomenės lėšas ir profiliuoti atstatymo darbus taip, kad jie taptų miesto kultūrinio gyvenimo centru.
Šiame kontekste svarbu išlaikyti architektūros tvirtumą, jungiant istorinius elementus su naujomis technologijomis, siekiant sukurti įtraukiantį, edukacinį ir visuomeninį erdvės potencialą miestui.
Duomenų santrauka: ėjimo kryptys ir pasiekimai
- XVII-XVIII a. architektūrinė rekonstrukcija su Glaubico vadovavimu; fasadas - baroko pavyzdys.
- Didysis altorius ir altorių ansamblis - harmonijos pavyzdys su Didžiojo Loreto koplyčia.
- Memorialiniai paminklai ir universiteto panteonas - Mickevičius, Stroinovskis, Daukantas ir kt.
- Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymo planai: bokšto aukštis apie 75 m, apžvalgos aikštelė, ekspozicijos erdvės.
tags: #sv #jono #baznycios #pagrindinis #fasadas