Melnikovų-Puškinų dvare Markučiuose veikiančio Literatūrinio A. Puškino muziejaus patalpose netikėtai atrastos septynios ikonos, vaizduojančios šventuosius - dvarininkų Melnikovų-Puškinų šeimos globėjus.
Bažnytinio paveldo muziejuje atidarytoje parodoje „Atradimai: Markučių Šv. Barboros koplyčios fasado ikonos“ nuo šios savaitės iki rugsėjo 7-osios bus galima pamatyti unikaliuosius ant cinko skardos tapytus atvaizdus. Be to, parodą lydės nemokamų paskaitų ir ekskursijų ciklas.
Markučių dvaro kilmė ir koplyčios kontekstas
Markučių dvaro istorija prasidėjo 1867 m., kai inžinierius, geležinkelių tiesimo specialistas generolas Aleksejus Melnikovas nusipirko žemės ir ėmėsi naujo namo bei ūkinių pastatų statybos. 1875 m. dvaro turtas perėjo A. Melnikovo dukrai Varvarai, o 1883-1906 m. Varvaros ir Grigorijaus Puškinų rūpesčiu dvaro teritorijoje buvo pastatyta Šv. Barboros koplyčia. Koplyčios statybos darbai užtruko trejus metus, o fasado nišose buvo iškabintos devynios ant cinko skardos tapytos ikonų kompozicijos, vaizduojančios Melnikovų-Puškinų šeimos globėjus.
Ikonų forma ir paslaptis
Išlikusios koplyčios nuotraukos liudija, kad ikonų fasado nišose buvo iki XX a. 6-ojo dešimtmečio. Tolesnis jų likimas buvo nežinomas iki 2017 metų. Netikėtai septynios ikonų dalys buvo atrastos muziejaus patalpose, kur jų būklę reikėjo restauruoti - ikonų paviršiai nukentėjo ne tik nuo laiko ir oro sąlygų, bet ir nuo kulkų. Spėjama, kad į jas buvo šaudoma sovietmečiu.
Tyrimai parodė, kad ikonų gamyba buvo skardinėje technikoje: „ant skardos“ - aliejiniais dažais tapyti atvaizdai, kurie buvo specialiai pritaikyti koplyčios fasado nišoms. Skarda buvo laikoma patvaresnė už medieną, todėl ikonų atvaizdai išliko ilgesniam laikotarpiui. Taip pat manoma, kad ikonų kūrėjas galėjo būti Vilniaus ikonų tapytojas Georgijus Molokinas, kuris dirbo keliuose žymiuose Vilniaus šventųjų ikonų darbuose, įskaitant Lukiškių Mikalojaus soborą ir Žvėryno Dievo Motinos Ženklo iš Dangaus cerkvę.
Autorių liudijimai ir galimos versijos
Ikonų autorių tiksliai nustatyti nepavyko: yra keli spėjimai - vienas girdimas prisirinęs Georgijui Molokinui, kitas - galimai „vietinėms vienuolėms“ priskiriamos galimos kilmės. Molokinas turėjo ryšių su Markučių koplyčios architektu Michailu Prozorovu, kuris Vilniuje statė daugelį žinomų pastatų, įskaitant Mokslų akademijos pastatą bei Žvėryno kenesę.
Yra žinoma, kad architektas Prozorovas ir Molokinas bendradarbiavo, o šv. Barboros koplyčios ikonų istorija yra glaudžiai susijusi su jų bendradarbiavimu ir tebeteko dalimis Vilniaus sakralioje architektūroje. Koplyčios pamatų kontekstą ir laiką atspindi, jog koplyčia buvo pašventinta 1906 m., todėl ikonų sukūrimą galima datuoti maždaug 1904-1905 metais.
Parodos eksponatai ir restauracijos procesas
Parodoje eksponuojamos septynios iš devynių likusių ikonų, kurios buvo atrastos muziejaus patalpose. Restauracijos metu buvo atlikti cheminiai ir fizikiniai tyrimai, įvertinant ikonų būklę ir nustatant, kad jos patyrusios dėl laiko, oro sąlygų, o taip pat dėl galimai sovietmečio veiklos (kulkų pažeidimų).
Ikonų tapymo technika - aliejiniai dažai ant cinko skardos - Lietuvoje yra išlikę itin mažai. Skardos panaudojimas suteikė ikonoms ilgaamžiškumo galimybes, tačiau tuo pačiu sukėlė nemažus iššūkius restauruojant jų paviršius. Tyrimai taip pat leido daryti prielaidą, kad kai kuriose ikonose vaizduojami šv. Mikolajus ar šv. Barboros koplyčios ikonų originalai, bet tikslūs autorių vardai lieka diskusijų sferoje.
Ikonos gali būti susijusios su Vilniaus ikonų tapybos mokyklos tradicijomis, o jų stilistinė kalba - Molokino palikimas. Tačiau šiuo metu aišku tik tiek, kad ikonų išorinė forma, dydis ir įtvirtinimo nišos atitiko to laikmečio koplyčios dizaino reikalavimus, o jų atkaklumas dar kartą patvirtina tokio pobūdžio paveldo svarbą.
Parodos programos ir edukaciniai renginiai
- Balando 17 d. 17 val. Grigorijus Potašenko ir Mari-Liis Paaver: „Ikonų tapymo tradicijos Vilniuje XIX a. pab.-XXI a. pr.“
- Gegužės 15 d. 17 val. Aidonas Valkiūnas ir UAB „Opus Optimum“ restauratoriai: „Šv. Barboros koplyčios fasado ikonų restauravimo ypatumai“
- Birželio 19 d. 17 val. Aurimas Širvys, Albertas Kazlauskas: ekskursija „Markučių dvaro istorija ir Šv. Barboros koplyčios architektūra“
- Liepos 3 d. 17 val. Nadežda Morozova: „Stačiatikių cerkvės erdvės ir jų sakralinė prasmė“; Gintaras Sungaila: „Šventųjų globėjų reikšmė Ortodoksų bažnyčioje“
- Rugsėjo 7 d. 17 val. Restauratoriai iš „Opus Optimum“ pasakos apie restauravimo ypatumus. Prieš renginį, 16:40 val., galima aplankyti parodą su kuratore Diana Ickovič.
Paroda kviečia pažinti Markučių dvaro architektūrą ir Šv. Barboros koplyčios fasado ikonų istoriją, sujungiant istorinę autentiką su šiuolaikine restauracijos praktika, ir suteikia galimybę lankytojams išvysti originalius ikonų fragmentus.
Vizijos, kurias atveria paroda
Parodos lankytojai turės galimybę pamatyti ikonų fasado nišose iki šiol nedidukai, bet svarbūs istorijos akcentai, kuriuos istoriškai saugojo dvaro globėjai. Eksponatai ir jų restauracijos procesas iliustruoja, kaip tarpukario ir sovietmečio laikotarpių paveldas gali būti iš naujo įvertintas ir pristatytas visuomenei.
