Sutapdinto stogo šiltinimas: polistirolas ir akmens vata

Plokštieji neeksploatuojami stogai projektuojami ir įrengiami kone visuose naujuose daugiabučiuose ir viešosios paskirties pastatuose. Kad pastato stogas ilgus metus nekeltų problemų, stogo apšiltinimas ir hidroizoliacinė danga turi būti įrengti be priekaištų. Plokščiojo stogo perdangos dažniausiai būna monolitinio gelžbetoninio, surenkamos plokštės arba trapeciniai plieno lakštai. Priklausomai nuo perdangos denginio, pastato energinės klasės ir paskirties, projektuojama plokščiojo stogo konstrukcijos struktūra. Ji nėra vienoda visiems stogams, kaip minėta, priklauso nuo perdangos tipo bei pastato energinės klasės.

Sutapdintas stogas - tai stogo tipas, kurio nuolydis yra minimalus arba jo visai nėra. Šis stogo tipas dažnai naudojamas karkasiniuose namuose dėl savo paprastumo ir ekonomiškumo. Tačiau, norint, kad sutapdintas stogas būtų patvarus ir efektyviai apsaugotų nuo aplinkos poveikio, būtina tinkamai jį įrengti.

Plokščias namo stogas vis dar apipintas gandais apie nepatikimumą ir trumpą eksploatacijos laikotarpį. Tačiau vieno aukšto namui plokščias stogas suteikia modernų dizainą. Pagal gamintojų rekomendacijas įrengtas stogo šiltinimas ir hidroizoliacinė danga turėtų ilgus metus nekelti problemų.

Šiltinimo medžiagos ir konstrukcijos

Šiltinimo sluoksnis yra vienas svarbiausių sutapdinto stogo elementų. Tinkamas šiltinimas padeda išlaikyti pastovią temperatūrą patalpose, sumažina šildymo išlaidas ir apsaugo nuo kondensato susidarymo. Dažniausiai sutapdintiems stogams šiltinti naudojama vata arba putų polistirolas.

Vata - tai mineralinė arba stiklo vata, pasižyminti geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis ir atsparumu ugniai. Putų polistirolas - tai lengva ir pigi medžiaga, tačiau mažiau atspari ugniai nei vata.

A, A+ ir A++ klasių pastatų plokščiojo stogo šiltinimui rekomenduojama naudoti 2 arba 3 akmens vatos sluoksnius. Statybos darbai greitesni ir kokybiškesni, kai naudojami atitinkamoms konstrukcijoms pritaikyti gaminiai ir gamintojų ištobulinti sprendimai.

Plokštieji stogai ant gelžbetoninės perdangos gali būti įrengiami iš dviejų arba trijų šilumos izoliacijos sluoksnių. Pagrindinis sluoksnis įrengiamas iš minkštesnio akmens vatos arba polistireninio putplasčio plokščių. Akmens vatos termoizoliacija ant profiliuotų plieno lakštų įrengiama iš trijų sluoksnių. Pirmiausia tai lygus pagrindas ant profiliuoto pakloto. Jis gali būti įrengiamas iš kietų akmens vatos plokščių. Ant šio pagrindo klojamas vandens garų ir oro izoliacinis sluoksnis. Virš jo montuojamas pagrindinis šilumą izoliuojantis sluoksnis iš minkštesnių izoliacinių plokščių.

Kietos 20-30 mm storio plokščiųjų stogų plokštės iš akmens vatos, naudojamos kaip viršutinės apkrovą paskirstančios plokštės arba kaip lygų pagrindą sudarančios plokštės ant profiliuoto skardos pakloto. Jei gaminio nomenklatūroje įrašyta 80 jų stipris gniuždant esant 10 proc. deformacijai yra 80 kPa, tai atitinka 8 tonas į kvadratinį metrą.

Šiltinant stogą vata, svarbu užtikrinti, kad ji būtų apsaugota nuo drėgmės. Tam naudojama garo izoliacinė plėvelė iš vidaus ir difuzinė plėvelė iš išorės. Garo izoliacinė plėvelė neleidžia drėgmės garams patekti į šiltinimo sluoksnį iš patalpų vidaus. Difuzinė plėvelė leidžia drėgmės pasišalinti iš šiltinimo sluoksnio į išorę, bet nepraleidžia vandens iš išorės.

Šiltinant stogą putų polistirolu, garo izoliacinė plėvelė nebūtina, tačiau rekomenduojama naudoti difuzinę plėvelę.

PIR/PUR plokštės - tai poliuretano arba poliizocianurato šiltinimo plokštės, kurios jau seniai populiarios išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Šiltinimo sprendimai naudojant poliuretano plokštes taip pat sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Tai kietų poliuretano putų plokštės, kurios iš abiejų pusių yra padengtos atitinkama danga, pritaikyta pagal plokštės panaudojimo sritį. Kai termoizoliacinė medžiaga priima daug drėgmės, jos šilumos perdavimo koeficientas suprastėja labai ženkliai, pastatuose atsiranda dideli šiluminiai nuostoliai. Dėl drėgmės termoizoliacinės medžiagos (tai itin aktualu mineralinei vatai) pasunkėja, dėl svorio deformuojasi ir susmunka, atsiranda plyšiai konstrukcijose, pati medžiaga tampa laidi išeinančiai šilumai, o užsilaikiusi drėgmė gadina pastatų konstrukcijas. PIR/PUR tuo tarpu ir toliau funkcionuoja nepraradusi savo šiluminių savybių.

PIR plokštės nepalaiko degimo, jos nuo liepsnos anglėja, taip neleisdamos ugniai plisti. Nors vienintelė visiškai nedegi šiltinimo medžiaga yra mineralinė vata, bet PIR savybės konstrukcijoje beveik nenusileidžia vatai. Sutapdinto stogo konstrukcijoje atitinka Broof t1 priešgaisrinę klasę. Ši savybė ypatingai aktuali stogų konstrukcijoms. PIR plokštės mažina apkrovas, tenkančias stogo atramoms. Gamintojai garantuoja, kad 25 metus plokštės nekeis savybių.

Reikalavimai A, A+ ir A++ klasės pastato stogo izoliaciniam sluoksniui yra dar didesni nei sienoms, todėl stogo storis gali padidėti iki 40 cm ar net daugiau. Tai iš esmės keičia viso pastato konstrukcijas, nes reikia nebegalvoti, kaip tokį stogą įrengti, bet ir dėl storos stogo konstrukcijos apkrovos perskaičiuoti laikančiųjų sienų ir pamatų stiprius.

Hidroizoliacija ir sandarinimas

Hidroizoliacija yra būtina norint apsaugoti sutapdintą stogą nuo vandens prasiskverbimo. Dažniausiai hidroizoliacijai naudojama prilydoma bituminė danga arba PVC membrana. Prilydoma bituminė danga - tai patvari ir vandeniui atspari medžiaga, tačiau ją sunku montuoti. PVC membrana - tai lengva ir lengvai montuojama medžiaga, tačiau mažiau patvari nei bituminė danga.

Hidroizoliacinė danga turi būti klojama ant lygaus ir švaraus paviršiaus. Prieš klojant dangą, paviršių rekomenduojama gruntuoti bituminiu gruntu.

Pagrindinis dėmesys šiltinant plokščią stogą turi būti skiriamas įvairiomis jungtims. Nesandarumai dažniausiai atsiranda prie vėdinimo kanalų, įlajų, parapetų.

Plokštės glaudžiamos viena prie kitos, kad neliktų jokių plyšių. Papildomo klijavimo ar jungiančių juostų nereikia.

Įrengus šiltinimo sluoksnį klojama hidroizoliacinė stogo danga. Ji taip pat įrengiama dviem sluoksniais, o sujungimo siūlės nepersidengia.

Plokščiajame stoge esantys vertikalūs paviršiai - tai parapetai, vėdinimo kanalai, įlajos ir kiti konstrukciniai elementai. Siekiant išvengti stataus kampo tose vietose, kur stogo plokštuma ribojasi su parapetu ir kitais vertikaliais elementais, iš termoizoliacinės medžiagos formuojama nuožulna.

Kiekviename plokščiajame stoge yra įlajų, jų turi būti ne mažiau kaip dvi, tikslus jų skaičius ir skersmenys yra apskaičiuojami ir nurodomi techniniame projekte. Stogo plote įlajos turi būti išdėstytos žemiausiose stogo vietose, suformuotame nuolydyje. Ne mažesniu 0,5 m spinduliu nuo vertikalios įlajos centro stogo paviršius turi turėti ne mažesnį 6° nuolydį į įlają.

Stogo įlajos, kaminėliai ir bet kurių kitų komunikacinių elementų sandūros su stogo danga turi būti užsandarintos, kad į konstrukciją nepatektų vanduo: per perdangą ir kitus sluoksnius išvedamas vamzdis. Šiltinamojo sluoksnio akmens vata turi tampriai priglusti prie vamzdžio.

Visada dar prieš užklojant hidroizoliacinę stogo dangą surašomas paslėptų darbų aktas. Techninės priežiūros specialistas turi atkreipti dėmesį, kaip įleistos įlajos ir kiti vamzdžiai. Suprantama, svarbiausiais momentas yra hidroizoliacinės dangos sandarumas. Vamzdžiai sandarinami naudojant fasonines detales, jeigu jos nenaudojamos, tuomet didesni nei 100 mm skersmens vamzdžiai turi būti apklijuoti hidroizoliacine prilydomąja danga, siūlės sandarinimui rekomenduojama naudoti plienines įvores ir dvikomponenčius hermetikus. Sandarinimo elemento flanšas gali būti montuojamas ant pagrindo prieš dangos klojimą arba patalpinamas tarp jos sluoksnių. Apeinant vamzdžius, hidroizoliacinė danga tik įpjaunama, kad apglėbtų kliūtį. Antras dangos sluoksnis uždengs siūles. Plotas apie vėdinimo šachtos praėjimą uždengiamas papildomu bituminės dangos lopu. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad vėdinimo vamzdis apsaugotas storu izoliacijos sluoksniu.

Ventiliacija ir jos svarba

Ventiliacija yra svarbi norint išvengti kondensato susidarymo po stogo danga. Ventiliacija užtikrinama paliekant oro tarpą tarp šiltinimo sluoksnio ir stogo dangos.

Štai sienos konstrukcija iš vidaus: gkp, osb, 150 akmens vata+50 vata, priešvėjinė plėvelė, oro tarpas, osb, 50 polistirolas ir tinkavimas. Nelabai aišku ar polistirolas atliks savo darbą, jei yra oro tarpas? Ar nebus blogiau, ta prasme ar nesirinks kondensatas ant vatos?

Šlaitinio stogo su vandens garams laidžia hidroizoliacija (difuzine plėvele) vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Šlaitiniuose stoguose, su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija, vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės.

Pasak specialistų, į šlaitinio stogo paketo vidų patekęs kondensatas gali sukelti, susijusių su stogo konstrukcijos puvimu, problemų. Labai svarbus momentas - rasos taško formavimasis, kurio efekto Lietuvos oro sąlygomis sustabdyti neįmanoma. Tam, kad vandens garai pasišalintų iš vatos, būtina naudoti difuzinę plėvelę. Ji turi itin mažas poras, pro kurias neprasisunkia vanduo, bet gali pasišalinti garai. Taigi difuzinė plėvelė neleidžia patekti drėgmei iš išorės, tačiau leidžia išgarinti drėgmę iš vidaus. Pasak specialistų, difuzinė plėvelė klojama tiesiai ant gegnių viršaus, o šiltinimui naudojami akmens vatos gaminiai betarpiškai glaudžiami prie plėvelės apačios, nepaliekant oro tarpo. Virš difuzinės plėvelės būtina įrengti vėdinamą oro tarpą.

Apšiltinimo medžiagų palyginimas

Pagrindinis sluoksnis įrengiamas iš minkštesnio akmens vatos arba polistireninio putplasčio plokščių. Kietos 20-30 mm storio plokščiųjų stogų plokštės iš akmens vatos, naudojamos kaip viršutinės apkrovą paskirstančios plokštės arba kaip lygų pagrindą sudarančios plokštės ant profiliuoto skardos pakloto.

Akmens vatos termoizoliacija ant profiliuotų plieno lakštų įrengiama iš trijų sluoksnių.

ROCKWOOL akmens vatos stoginės plokštės pasižymi geromis šiluminėmis ir akumuliacinėmis savybėmis, todėl apšiltintuose pastatuose vidaus temperatūra išlieka pastovi ir tinkama. Akmens vata klasifikuojama A1 degumo klasei, kuri yra pati saugiausia, todėl gaisro atveju namai bus saugesni. Nemažiau svarbi stogo savybė - tai garso izoliacija. ROCKWOOL akmens vatos gaminiai yra tankūs, bet porėti - todėl jie užtikrina gerą akustinę kontrolę plačiame garso dažnių diapazone. Jeigu ateityje planuojate ant stogo įrengti saulės elektrinę, viršutiniam šiltinimo sluoksniui reikia rinktis didesnio tankio akmens vatą.

Palyginus su mineraline vata, putų polistirenu - PIR/PUR plokštė lenkia šias medžiagas savo savybėmis.

Plokštės glaudžiamos viena prie kitos, kad neliktų jokių plyšių. Papildomo klijavimo ar jungiančių juostų nereikia. Termoizoliacijos plokščių tvirtinimo elementai ir jų kiekis nustatomas skaičiavimais pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ priedą Nr. 3. Akmens vatos plokštės ar polistireninio putplasčio plokštės įrengiant plokščią stogą klojamos rankomis. Darbus reikia pradėti nuo tolimiausių kampų, kad kuo mažiau būtų vaikščiojama ant plokščių. O planuoti darbus rekomenduojama taip, kad galima būtų įrengti visą stogo „sumuštinį“ vienu kartu.

PIR/PUR plokštės skiriasi nuo purškiamų poliuretano putų tuo, kad jos gaminamos idealiomis aplinkos sąlygomis (optimaliausia aplinkos ir žaliavos laikymo temperatūra, oro drėgnumas, jokių skersvėjų), taip pat idealiai sureguliuoti gamybos įrengimai, sertifikuotos ir garantuotos kokybės žaliavos, taip pat griežtai kontroliuojama jau paruošto tiekimui gaminio kokybė.

Kad gauti pasyvaus namo šilumos varžą stogui - 10 m²K/W, reiktų 21 cm storio Eurowall 21 šiltinimo plokštės. Pagal šį rodiklį poliuretanas nusileidžia tik dar mažiau drėgmės įgeriančiam ekstruziniam poliestireniniam putplasčiui XPS.

Įrengimo ypatumai

Plokštės glaudžiamos viena prie kitos, kad neliktų jokių plyšių. Papildomo klijavimo ar jungiančių juostų nereikia. Termoizoliacijos plokščių tvirtinimo elementai ir jų kiekis nustatomas skaičiavimais pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ priedą Nr. 3. Akmens vatos plokštės ar polistireninio putplasčio plokštės įrengiant plokščią stogą klojamos rankomis. Darbus reikia pradėti nuo tolimiausių kampų, kad kuo mažiau būtų vaikščiojama ant plokščių. O planuoti darbus rekomenduojama taip, kad galima būtų įrengti visą stogo „sumuštinį“ vienu kartu.

Pirmiausia ant sauso gelžbetoninio pagrindo įrengiamas garų izoliacijos sluoksnis iš tam skirtų plėvelių. Pirmajam stogo termoizoliacijos sluoksniui įrengti naudojamos akmens vatos plokštės ROOFROCK 30E. Vatos sluoksnių skaičius ir storis parenkamas į namo energetinę klasę. Antrajam termoizoliacijos sluoksniui naudojamos 40 mm storio plokštės ROOFROCK 50 arba 20 mm storio plokštės TF-BOARD. Svarbu, kad plokščių apatinio ir viršutinio sluoksnio sujungimo siūlės nepersidengtų.

Populiarėja moduliniai variantai, mažinantys surinkimo laiką. Gana dažnai medžiagos, kurios greičiau montuojamos, su kuriomis paprasčiau ir lengviau dirbti, kainuoja brangiau nei kitos tos pačios paskirties prekės.

Konstruojant vienbučio gyvenamojo namo sutapdintą stogą ir laikančiosioms konstrukcijoms naudojant medines sijas, šiltinimo sluoksnis dedamas tarp gegnių. Ant viršaus tvirtinami grebėstai abejomis kryptimis, kad būtų užtikrinta ventiliacija, kalama OSB (18 mm) ir ant jos klojama prilydoma hidroizoliacija.

Šlaitiniame stoge, su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija, vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės.

Populiariausiame šlaitinio stogo šiltinimo sprendime (šiltinimas tarp gegnių), stogo izoliaciją turi sudaryti bent 2 sluoksniai akmens vatos tarp skirtingomis kryptimis sumontuotų karkaso elementų. Montavimo darbai pradedami išsimatuojant atstumus tarp gegnių. Atstumas tarp karkaso elementų turi būti 1-2 proc. mažesnis, nei atpjauti akmens vatos gabalai, kurie bus įspraudžiami tarp gegnių. Patartina atstumą tarp gegnių projektuoti atsižvelgiant į būsimos šiluminės izoliacijos išmatavimus. Taip sumažinsite medžiagos atliekų kiekį. Pirmasis izoliacijos sluoksnis turi tvirtai įsisprausti ir priglusti prie medinės palėpės konstrukcijos elementų vidinių paviršių. Antrasis izoliacijos sluoksnis turi būti montuojamas po gegnėmis, įrengiant karkasą kita kryptimi ir tarp jo elementų įspraudžiant vatą.

Įrengiant eksploatuojamą stogą (terasą ar pan.) naudojama vadinamojo atvirkštinio stogo konstrukcija, kai izoliacinė medžiaga įrengiama virš hidroizoliacinio sluoksnio. Izoliacinę medžiagą nuolatos veikia atmosferos poveikiai: drėgmė, lietus, sniegas, šaltis ir t.t., todėl kaip apšiltinimo medžiaga tinka tik ekstruzinis polistirenas „Finnfoam XPS“.

tags: #sutapadinto #stogo #siltinimas #polistirolu #ir #vata