Apie stogo šiltinimą būtina pagalvoti jau namo planavimo etape - stogas yra viena iš svarbiausių namo atitvarų, per kurią galima netekti net iki 40 proc. šilumos. Ir nors dažnas įsivaizduoja, kad šis statybų etapas nekels didelių iššūkių, nuomonė pasikeičia, kai tenka susidurti ne tik su didėjančiais reikalavimais energijos išsaugojimui, tačiau ir su reikalingo izoliacinio sluoksnio mastais. Projekuojant ir statant energiškai efektyvius pastatus, turi būti užtikrintas termoizoliacinės medžiagos vientisumas. Šlaitinį stogą pasirinkus šiltinti mineraline vata, ji turi būti dedama tarp gegnių, kitu atveju, vata nesilaikytų ir visas termoizoliacijos sluoksnis „nušliaužtų“ žemyn.
Energetiniai reikalavimai ir medžiagų pasirinkimas
Pagal Lietuvos statybos techninius reglamentus, jeigu statomas energiškai efektyvus - A, A+ ar A++ energinės klasės namas, jo stogo šilumos perdavimo koeficientas turi būti U = 0,14 - 0,10 W/m2K. Šis skaičius reiškia, kad tokiam stogui reikės nuo 340 iki 400 mm storio akmens vatos. Kadangi akmens vata dedama tarp gegnių, stogo varža dar sumažėja - termoizoliacijos storis turi būti didinamas! Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduriama šiltinant stogą - kuomet termoizoliacija dedama tarp gegnių ir neišlaikomas medžiagos vientisumas. Taip gegnės tampa dideliais šilumos tilteliais, per kuriuos prarandama net iki 30 proc. šilumos.
Tokiais atvejais iškyla ir daugiau problemų: sumažėja vidinių paviršių temperatūra, padidėja šilumos nuostoliai, o blogiausiu atveju, ant konstrukcijų gali pradėti kauptis dideli drėgmės kiekiai. Visgi, daugeliu atvejų karkaso negalima išvengti, kadangi stogo gegnės atlieka ne tik stogo laikymo funkciją, bet ir yra būtinos kaip atrama pluoštinei izoliacijai. Kaip išspręsti šią problemą? Geriausias būdas pasiekti norimą rezultatą ir atitikti reikalavimus energiškai efektyvaus namo stogui - termoizoliacinį sluoksnį įrengti virš gegnių.
Termoizoliacijos virš gegnių sprendimas ir FF-PIR plokštės
Stogą šiltinant FINNFOAM FF-PIR plokštėmis, kurių šilumos laidumo koeficientas yra 0,022, kai šilumos izoliacija dedama ne tarp gegnių, o ant jų, sumažinamas konstrukcijos storis, svoris ir išsprendžiama šilumos tiltelių problema. Šlaitinį stogą šiltinant virš gegnių, pastarųjų nereikia didinti - užtenka tokio skersmens gegnių, kad jos atlaikytų susidarančias apkrovas. Gegnių aukštis parenkamas tik pagal konstrukcijos apkrovas (dažniausiai pasirenkamos 150 ar 200 mm aukščio), o ne tokios, kad tilptų reikalingas vatos sluoksnis - tarkime, A++ energinės klasės name gegnės ir vatos storis sudarytų apie 400 mm izoliaciją, o gegnės ir FF-PIR plokštės bendras storis būtų tik 310 mm.
FF-PIR plokštės pasižymi išskirtinėmis šiluminėmis savybėmis - FF-PIR šilumos laidumo koeficientas λD = 0,022 W/mK yra vienas žemiausių rinkoje. Šis rodiklis reiškia, kad norint pasiekti tam tikrą konstrukcijos varžą, reikės iki dviejų kartų plonesnio izoliacijos sluoksnio, lyginant su kitomis medžiagomis. Plokštės yra standžios, todėl uždėtos ant gegnių nenusmuks, išlaikys savo formą ir tvirtumą. FF-PIR plokštės netrupa ir nedulka, jas galima apdirbti įprastais staliaus įrankiais. Plokštės yra paruoštos montavimui, aliuminio folijos danga iš abiejų plokštės pusių sudaro sandarų sluoksnį. Džiugina ir tai, kad vis daugiau užsakovų atsižvelgia ir į tai, kad FF-PIR yra aplinkai draugiškas gaminys, į aplinką neišskiriantis jokių kenksmingų dalelių ar dujų.
Šiltinimo technologijos šlaitiniams stogams
Stogo apšiltinimas. Mūsų specialistai yra įsitikinę, kad, norint tvirto ir ilgaamžio šlaitinio stogo, labai svarbu pasirinkti kokybišką stogo dangą. Juk būtent ji turi atlaikyti dažnai kintančias klimato sąlygas. Neretai klientai pasiklysta tarp stogui šiltinti skirtų medžiagų gausos. Šlaitiniams stogams ir palėpėms šiltinti galima rinktis stiklo arba akmens vatą, termoputas, polisterininį putplastį, granules. Akmens vata pasižymi ilgaamžiškumu, efektyviu šilumos sulaikymu, geromis priešgaisrinėmis savybėmis. Ją naudojant sumažinama rizika atsirasti pelėsiui ir grybeliui.
Domina stogo danga ir su stogo dengimu susiję klausimai? Šlaitinio stogo su vandens garams laidžia hidroizoliacija (difuzine plėvele) vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Šlaitiniuose stoguose, su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija, vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės. Populiariausia šlaitinio stogo šiltinimo sprendime (šiltinimas tarp gegnių), stogo izoliaciją turi sudaryti bent 2 sluoksniai akmens vatos tarp skirtingomis kryptimis sumontuotų karkaso elementų.
Montavimo darbai pradedami išsimatuojant atstumus tarp gegnių. Atstumas tarp karkaso elementų turi būti 1-2 proc. mažesnis, nei atpjauti akmens vatos gabalai, kurie bus įspraudžiami tarp gegnių. Patartina atstumą tarp gegnių projektuoti atsižvelgiant į būsimos šiluminės izoliacijos išmatavimus. Taip sumažinsite medžiagos atliekų kiekį. Pirmasis izoliacijos sluoksnis turi tvirtai įsisprausti ir priglusti prie medinės palėpės konstrukcijos elementų vidinių paviršių. Antrasis izoliacijos sluoksnis turi būti montuojamas po gegnėmis, įrengiant karkasą kita kryptimi ir tarp jo elementų įspraudžiant vatą.
Šiltinant šlaitinį stogą putplasčiu, šilumos izoliacijos sluoksnis dažniausiai dedamas tarp gegnių arba virš gegnių. Šlaitinio stogo šilumos izoliacijos sluoksnis gali būti iš vieno ar kelių sluoksnių. Mūsų šalyje dažniausiai statomi gyvenamieji namai su mansarda. Tokiai stogo konstrukcijai šiltinti labiausiai tinka mineralinė vata. Siekiant, kad pastatas būtų A arba aukštesnės energinio efektyvumo klasės, turi būti užtikrinamas pastato sandarumas. Mažo tankio mineralinė vata, naudojama šlaitiniams stogams apšiltinti, praranda dalį šiluminių savybių, jei nėra užtikrinama, kad oras nejudėtų jos porose.
Kai pastatas įrengiamas su negyvenama palėpe, šiltinamos palėpės grindys arba viršutinio aukšto lubos. Neeksploatuojamoms palėpėms šiltinti, galima rinktis labai greitą ir efektyvų šilumos izoliacijos įrengimo būdą - naudoti pučiamą (birią) akmens vatą. Kitas greitas ir efektyvus būdas - stogo apšiltinimas poliuretano putomis.
Pasak specialistų, į šlaitinio stogo paketo vidų patekęs kondensatas gali sukelti, susijusių su stogo konstrukcijos puvimu, problemų. Labai svarbus momentas - rasos taško formavimasis, kurio efekto Lietuvos oro sąlygomis sustabdyti neįmanoma. Tam, kad vandens garai pasišalintų iš vatos, būtina naudoti difuzinę plėvelę. Ji turi itin mažas poras, pro kurias neprasisunkia vanduo, bet gali pasišalinti garai. Taigi difuzinė plėvelė neleidžia patekti drėgmei iš išorės, tačiau leidžia išgarinti drėgmę iš vidaus. Pasak specialistų, difuzinė plėvelė klojama tiesiai ant gegnių viršaus, o šiltinimui naudojami akmens vatos gaminiai betarpiškai glaudžiami prie plėvelės apačios, nepaliekant oro tarpo. Virš difuzinės plėvelės būtina įrengti vėdinamą oro tarpą. Difuzinė plėvelė pradedama kloti nuo žemiausios stogo dalies ir klojama statmenai gegnėms. Paklojus vieną juostą, virš jos užleidžiant ant viršaus dedama kita. Taigi izoliacijos tipas ir storis šlaitiniam stogui ar palėpei šiltinti turi būti parenkamas atsakingai, atsižvelgiant į reikalavimus bei šilumos izoliacinės medžiagos parametrus.
Praktiniai patarimai ir dažniausiai pasitaikančios klaidos
Įrengimo darbus geriausia patikėti specialistams, kadangi net 25 proc. ieškote stogo dangos naujai statomam namui ar renovacijai? Plokštieji neeksploatuojami stogai projektuojami ir įrengiami kone visuose naujuose daugiabučiuose ir viešosios paskirties pastatuose. Kad pastato stogas ilgus metus nekeltų problemų, stogo apšiltinimas ir hidroizoliacinė danga turi būti įrengti be priekaištų.
Plokščiųjų stogų projektavimas ir įrengimas priklauso nuo perdangos tipo bei pastato energinės klasės. A, A+ ir A++ klasių pastatų plokščiųjų stogų šiltinimui rekomenduojama naudoti 2 arba 3 akmens vatos sluoksnius. Pagrindiniai sluoksniai gali būti skirtingi:
- Pagrindinis sluoksnis iš minkštesnių akmens vatos plokščių;
- Ant viršutinio sluoksnio - vandens garų ir oro izoliacinis sluoksnis;
- Virš jo - hidroizoliacinė stogo danga, įrengiama dvejomis kryptimis, nenuosekliai siūlių nesudengiančiomis vietomis.
Plokščiojo stogo įlajos, kaminėliai ir komunikacijų sandūros su stogo danga turi būti sandarios, kad į konstrukciją nepatektų vanduo. Svarbiausia - hidroizoliacinės dangos sandarumas. Vamzdžių sandarinimui dažnai naudojamos fasoninės detalės; esant galimybei, siūlės užsandarinamos dvikomponenčiais hermetikais. Oro tarpas virš hidroizoliacijos leidžia ventiliacijai užtikrinti tam tikrą vėdinimą ir drėgmės pašalinimą.
Prieš pradedant darbus, būtina įvertinti gegnių aukštį. Jei jos žemesnės nei 150 mm, reikės prisukti papildomus tašelius, kad būtų pakankamai vatos. Seną vatą ar pjuvenas būtina nuimti. Patikrinkite medienos drėgmę drėgmės matuokliu. Vidaus darbams tinkamiausia mineralinė vata arba medžio plaušo plokštės. Putplasčio ir poliuretano plokščių iš vidaus dėti nevertėtų, nes jie visiškai nepraleidžia garų ir ilgainiui gali sukelti medienos puvinį.
Stogo šiltinimo klaidos gali būti brangiai atsėdančios: per plonas sluoksnis (mažiau nei apie 200 mm vatos), praleistas garų barjeras, užkimštos vėdinimo angos, netinkama medžiaga konkrečiam stogui, šaltų tiltelių atsiradimas prie langų ir kampų. Netinkamai sumontuota šilta konstrukcija lemia didelius energijos nuostolius ir pelėsio riziką.
Vidutiniškai 100 m² stogo šiltinimas mineraline vata kainuoja 2500-4000 eurų. Mažesniam 80 m² stogui sąmata apie 2000-3200 eurų, o didesniam 150 m² - 4000-6000 eurų. Investicija paprastai atsiperka per 5-7 metus vien iš sutaupyto šildymo. Taip pat galima pasinaudoti Klimato kaitos programos kompensacija, kurią administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Lietuvos klimatui rekomenduojamas bent 250 mm mineralinės vatos sluoksnis, kuris atitinka B energinės klasės reikalavimus.
Rinkitės mineralinę vata arba medžio plaušo plokštes, kurios praleidžia garus. Paprastai leidimo nereikia, jei nekeičiami stogo forma, aukštis ar dangos rūšis. Geriausia žiemos metu naudoti termovizinę kamerą.
Apibendrinimas praktiniais atvejais
Šlaitinio stogo izoliacija daroma penkiais žingsniais. Jei sumaišysite tvarką arba praleisite bent vieną, darbas ilgai netarnaus. Žingsniai: 1) išvalyti gegnes, sustiprinti pažeistas vietas; 2) garų barjeras iš vidaus, plėvelė horizontaliai, nuo apačios; 3) plokštes pjauti platesnėmis už atstumą tarp gegnių, sujungimai nesudėlinti; 4) tarp izoliacijos ir stogo dangos palikti oro tarpą (5 cm) ir ventiliacija; 5) ant izoliacijos klijuoti difuzinė hidroizoliacinė membrana, ant gegnių - tašeliai antram oro tarpui. Taip pat svarbu tinkamai iškloti vėdinimo šachtas, paruošti įlajas ir apsaugoti vamzdžius sandariai.
Šių rekomendacijų laikymasis užtikrina, kad stogo šiltinimas tarp gegnių arba virš jų atitiks energinius reikalavimus, sumažins šilumos nuostolius ir sumažins rizikas dėl pelėsių ar drėgmės kaupimosi. Mineralinės vatos pasirinkimas dažnai yra optimalus sprendimas Lietuvos klimatuose, o FF-PIR plokštės siūlo didelį efektyvumą ir lengvą montavimą, sumažindamos konstrukcinį svorį.
tags: #sutabdinto #stogo #siltinimas #vata #detales