Sujungiamų plytelių klijavimas žingsnis po žingsnio

Plytelių klijavimas yra svarbus etapas bet kurio remonto ar statybos projekte. Teisingas plytelių klijavimas užtikrina, kad jos laikysis ilgą laiką, o rezultatas bus estetiškai patrauklus. Šiame vadove rasite išsamią instrukciją, kaip klijuoti plyteles drėgnose patalpose, pavyzdžiui voniose ar virtuvėse, ir kaip atlikti klijavimo darbus ant sienų bei grindų.

Paviršiaus paruošimas

Paviršius turi būti švarus, sausas ir lygus. Jei paviršius yra siena ar grindys, būtina nugrunti paviršių, pašalinti nepatvarius dažus, dulkes ir sudūlėjusius sluoksnius. Jei paviršius nelygus, gali prireikti jį išlyginti. Gruntas sutvirtins paviršių ir padidins sukibimą su plytelių klijais.

Hidroizoliacija

Drėgnose patalpose hidroizoliacija yra būtina. Teisingai įrengta hidroizoliacija apsaugo nuo drėgmės patekimo ir plytelių pažeidimo. Siūlės ir kampai turi būti kruopščiai uždengti, o kai kurios hidroizoliacijos sistemos dengiamas dviem etapais. Iš dalies išvardinti metodai: cementinės elastingos sistemos, dispersiniai ir skiriamosios plėvelės, kurios ypač naudingos, kai norima atskirti apdailos sluoksnį nuo pagrindo judesių. Lauko balkonus ir terasas rekomenduojama izoliuoti cementine elastinga hidroizoliacija; ant karkasinėmis konstrukcijomis terasa geriau naudoti hidroizoliaciją ir plėvelę, ant kurios lengva klijuoti plytelių dangą. Kai plytelės klijuojamos ant drėgnų patalpų grindų, hidroizoliacinė mastika dengia grindis ir apie 10 cm aukščio sienų juosta.

Kreivi kampai ir linijų žymėjimas

Kampų formavimas - vienas svarbiausių aspektų. Formuojant kampus, reikia nustatyti, kur bus plytelės, ir pažymėti linijas, kurios padės orientuotis. Sienų ir grindų išdėstymo planavimui naudinga atlikti „sausą bandymą“ be klijų, kad įvertinti pjūvius ir tarpelius tarp plytelių.

Įrankiai ir medžiagos

Reikalingos medžiagos: plytelės, plytelių klijai, įrankiai paviršiui dengti (volelis arba teptukas), pjovimo įrankiai (rėžtukas), apsauginės pirštinės, gulsčiukas, pieštukas, pjūkliukas plytelėms pjauti arba staklės, rubai, mentelė, kryžiukai plytelių atskyrimui, gremžtukas su guminiu antgaliu, virvutė, kibiras ir skuduras, gruntas, siūlių glaistas. Plytelių klijų pasirinkimas priklauso nuo plytelių tipo, dydžio, pagrindo ir vietos naudoti: C - cementiniai klijai, D - dispersiniai klijai, R - reakcinės dervos (epoksidiniai, poliuretaniniai). Taip pat rinkitės klasę: C1T, C2T, C2TE, S1, S2 ir kt., priklausomai nuo situacijos (vidus / laukas, šildomos grindys, dideli formatai ir pan.).

Plytelių klijavimo paruošimas

Klijus paruošite laikydamiesi gamintojo nurodymų: sausi klijai įpilami į vandenį, ne atvirkščiai, sumaišykite iki vientisos masės, leiskite brinkti apie 5 minutes ir dar kartą išmaišykite. Paruoštų klijų laikymo laikas ribotas, todėl jų ruošite tiek, kiek įmanoma uždėti ir iššukuoti per vieną kartą. Po ruošimo visus įrankius plaukite-klijų likučių sukietėję trukdo darbui. Sprendžiant dėl galutinio mišinio konsistencijos, atsižvelkite į plytelių dydį ir paviršiaus specą.

Plytelių išdėstymo planavimas

Prieš tepdami klijus, suplanuokite plytelių išdėstymą ir atlikite „sausą bandymą“: tai padės išvengti sudėtingų pjūvių ir užtikrins estetišką rezultatą. Jei dirbate su šildomomis grindimis, pradėkite nuo centro į sienas, kur kliurelių reikia. Išmatuokite paviršių ir markiruokite centrą, linijas iš kurių pradedamas išdėstymas.

Plytelių klijavimas

Pagal dydį parenkite mentelės dantų dydį: 4 mm mažoms plytelėms, 8 mm vidutinioms, 10 mm didelėms. Pritaikykite klijų sluoksnį tiek, kad plytelė prispaudžiama ir neleidžia plūstelėti klijams. Plyteles atsargiai klijuokite, jas sudėdami ir šiek tiek pasukdami, kad klijai pasiskirstytų tolygiai. Naudokite tarpiklius tarpus tarp plytelių, ir išlaikykite vienodus tarpelius. Jei plytelės veikiamos drėgmės ar šilumos, gali reikėti papildomo ploną sluoksnį klijų po plytelės prieš montavimą. Dėsime plyteles iki tarpo kampuose ir kampiniai pjūviai turi būti tikslūs. Patartina pradėti nuo išorinės briaunos kai sienos ir nuo apačios kai grindys - priklausomai nuo projektinio plano. Kai klijai pradeda stingti, plyteles reikia laikyti įspaustas, o kryželiai padėtų užtikrinti tarpelius. Jei ant klijų susidarė plėvelė, jų dėvėjimas prireikia naujo mišinio. Didesnės plytelės reikalauja griežtesnio prisispaudimo guminiu plaktuku.

Glaistymas ir siūlių užpildymas

Kai klijai sukietėja, pradėkite glaistyti tarpus. Siūlių glaistas turi būti parenkamas pagal plytelių tipą ir patalpą. Priklausomai nuo klijų, glaistyti galima po 24 valandų arba vėliau. Atlikus glaistymą, nuvalykite perteklių drėgna kempine ir vėliau nuvalykite likučius. Silikono sandarinimo medžiaga naudojama, kad siūlės atlaikytų mechaninį judėjimą ir temperatūros svyravimus. Silikonu užklijuokite siūles aplink sienas, kampus ir kriaukles, palikdami reikiamą dangos storį. Kruopščiai nuvalykite klijų likučius, o lipnią juostelę nuimkite atsargiai.

Specialisto komentaras

Pirkti silikoną ir glaistą reikėtų to paties rūšies bei spalvos, kad spalvos derėtų ir užtikrintų estetišką rezultatą.

Plytelių priežiūra

Paleidus glaistymą, plytelių paviršius turi būti prižiūrimas: naudokite šiltą vandenį ir švelnų kempinę ar šluostę. Didesnes dėmes gali reikalauti rūgštiniai valikliai, jei plytelės toleruoja tokį valymą.

Plytelių klijavimo praktiniai patarimai

  • Prieš pradėdami klijavimą įsitikinkite, ar paviršius yra švarus, sausas ir lygus. Jei paviršius turi įtrūkimų ar skylų, jas užtaisykite.
  • Klojant ant sienų, esant nelygumui, naudokite gruntą, kuris užtikrins gerą klijų pasiskirstymą.
  • Jeigu kelionės grindys yra nevienodo lygio, išlyginimo pirmiausia atvejai būtų atliekami su tinku arba išlyginamuoju mišiniu.
  • Jeigu klijai pradeda stingti anksčiau nei planuota, dirbkite mažomis dalimis.

Kitos svarbios detalės

Pirkdami plyteles ir klijus, rinkitės pagal reikalavimus patalpai: vidaus patalpos ar lauko, šildomos grindys, drėgnos patalpos. Taip pat planuokite galimą plytelių demontavimą ateityje. Projektuojant klojimą, naudinga iš anksto įvertinti medžiagų poreikį, įskaitant atsargines plyteles (apie 5-10 % papildomai), nes gali būti remonto poreikių.

Glaisto užpildų ir siūlių klasifikacija

Klijai ir glaistai gali būti skirtingų klasių: EN 12004 (K1, K2, K3, K4, S1, S2), EN 13888 (CG1, CG2). Pasirinkimai priklauso nuo plytelių tipo, apkrovos ir patalpos sąlygų. Specialūs klijai skirti šildomoms grindims ir sudėtingiems pagrindams. Taip pat yra skirtingos siūlių užpildų klasės, kurios užtikrina atsparumą dilimui ir vandeniui.

Infografika: Plytelių klijavimo žingsniai

Plytelių klijavimas

Pagrindo ir grindų lyginimas renovacijai

Renovacijos metu dažnai klijuojama ant senų plytelių. Svarbiausia - išvalyti seną dangą, įsitikinti, kad paviršius yra lygus ir tvirtas. Prieš klijuojant naujas plyteles, seną dangą kruopščiai nuvalykite, užtepkite primerį, o vėliau - klijų sluoksnį.

Grunto ir pagrindo bandymai

Galiausiai, prieš klijuojant plyteles, atlikite pagrindo tvirtumo ir lygumo bandymus, ir įsitikinkite, kad pagrindas laikys apkrovas. Jei pagrindas nestabilus ar nesugruntas, plytelių klijavimas gali būti netikras ar trūkūs tarpai. Bandykite su lipniąja juosta, vandens įgeriamumo testu, bei vizualiais patikrinimais.

tags: #sujungiamu #plyteliu #klijavimas