Veltinio plokščių klijavimas ant sienos nėra techninė dekoravimo problema, o labiau stiliaus revoliucija. Veltinio plokštės ne tik suteikia estetinį vaizdą, bet ir atlieka svarbias funkcijas: jos sugeria garsą, izoliuoja šilumą ir pagerina erdvės komfortą. Todėl jos tinkamos ne tik namų aplinkai, bet ir konferencijų salėms, biurams, įrašų studijoms bei mokykloms.
Veltinio plokščių pasirinkimas ir paruošimas
Pirmiausia, norint klijuoti veltinį ant sienų, reikia pasirinkti tinkamą veltinio tipą. Paprastai tai būna akustinės arba dekoratyvinės veltinio plokštės, pagamintos iš poliesterio pluošto arba natūralios vilnos. Pirminė vilna, gaunama iš natūralių ganyklų, yra švelni liesti, natūrali ir draugiška aplinkai, pasižymi geromis garso sugėrimo ir temperatūros reguliavimo savybėmis. Pramoninės kokybės aukštos kokybės poliesterio pluoštas yra gaminamas didelių tarptautinių gamintojų. Po aukštoje temperatūroje presuoto formavimo jis yra kompaktiškos struktūros ir sunkiai deformuojamas.
Prieš klijuojant, būtina nuvalyti sienos paviršių, kad pašalintumėte dulkes ar riebalus. Tai užtikrins geresnį sukibimą ir ilgaamžiškumą.
Tvirtinimo būdai
Geriausias sienų plokščių tvirtinimo būdas priklauso nuo plokštės tipo ir paviršiaus. Lengvoms veltinio arba akustinėms plokštėms gerai tinka tvirta dvipusė lipni juosta arba lipnios juostelės („Velcro“), ypač montuojant jas patiems ir nuomojant. Tokiu atveju, priklijuokite juostą prie keturių veltinio plokštės šonų ir nugarėlės vidurio, nuplėškite apsauginį popierių ir priklijuokite vienu paspaudimu. Jei norite bet kada pakeisti plokštę, rekomenduojama naudoti lipduką su karšto lydalo klijais. Norint bet kada pakeisti plokštę, rekomenduojama naudoti lipduką su karšto lydalo klijais. Lengvoms poliesterio pluošto veltinio plokštėms (pvz., 6-9 mm storio) taip pat galite rinktis klijus su kabliukais arba 3M klijus be pėdsakų ir kitus gaminius be vinių. Tvirtai prispauskite veltinio plokštę prie sienos, kad ji tvirtai laikytųsi.
Sunkesnėms plokštėms arba nuolatinėms konstrukcijoms maksimalų fiksavimą užtikrina konstrukciniai klijai arba varžtai su sieniniais inkarais.
Klijų tipai ir jų panaudojimas
Klijų pasirinkimas priklauso nuo klijuojamo elemento, medžiagos, ant kurios bus klijuojama, ir aplinkos, kurioje bus naudojami klijai. Klijų konsistencija gali būti skysta ir klampi masė, šviesiai gelsvos spalvos. Šie klijai atsparūs vandeniui bei atmosferos poveikiui, šarminei ir rūgštinei terpei. Turi nedidelę sausąją liekaną, todėl geriausiai tinka lygiems paviršiams klijuoti.
Klijavimo procesas: Klijai tepami ant paviršiaus 0,2mm - 0,5mm storio sluoksniu. Klijų sluoksnio storis priklauso nuo paviršiaus lygumo (kuo lygesnis paviršius, tuo plonesnio klijų sluoksnio reikia). Ištepus pagrindą klijais, reikia palaukti apie 10-15 minučių kol klijai nelips prie pirštų. Tada klijuojamą paviršių reikia prispausti prie pagrindo ir šiek tiek palaikyti prispaudus. Maksimalus sukibimas pasiekiamas po 24 valandų. Siekiant maksimaliai stipraus klijuojamų paviršių suklijavimo, reiktų klijais sutepti abu paviršius. Jeigu klijuojama medžiaga sugeria klijus (audiniai, porolonas), tada reiktų jas tepti klijais pakartotinai arba prispausti iš karto, nelaukiant kol klijai nelips prie pirštų.
Purškiami klijai
Purškiami klijai yra universalūs ir patogūs naudoti. Jie tinkami daugeliui paviršių, pavyzdžiui, porolonui, džiutui, veltiniui, tekstilei, audiniui, odai, folijai, izoliacinėms medžiagoms, polistirolui, kamštinei dangai, įvairių rūšių plastikui, gumai, popieriui, kartonui, medienai, metalui, betonui, stiklui, keramikai ir kt. Purškiami klijai gali būti naudojami tiek nuolatinei, tiek laikinai adhezijai. Norint ilgam suklijuoti medžiagas, reikia supurkšti abi klijuojamas dalis, tuomet leisti džiūti 15-20 minučių ir tvirtai suspausti. Jei norite priklijuoti tik trumpam, tuomet užtenka klijais padengti tik vieną iš klijuojamų dalių.
Aerozoliniai klijai yra tikras pagalbininkas ne tik profesionalui, bet ir kiekvienam. Su purškiamais klijais ypač lengvas metalo, medienos, betono, stiklo, porolono, plastiko, keramikos, popieriaus, tekstilės, odos, putų polistirolo, kamštinės ar automobilio stogo medžiagos klijavimas, nes purškiami klijai purškiant plonu sluoksniu pasiskirsto plačiai ir tolygiai.
Klijai popieriui
Klijavimas yra vienas pagrindinių statybų ir remonto darbų. Tačiau popieriaus klijavimas taip pat reikalauja tinkamų priemonių. Kiekvienas menininkas žino, kad geras darbas prasideda nuo tinkamų priemonių - popierius nėra išimtis. Meno technikoms netinka įprastas, pastaboms pasižymėti skirtas popieriaus lapas. Jo sudėtis, paviršius ir gamybos būdas daro didelę įtaką jūsų kūrinio kokybei ir ilgaamžiškumui, taip pat ir darbo malonumui.
Yra įvairių rūšių klijų, skirtų popieriui:
- Silikatiniai klijai: bespalviai ir bekvapiai, puikiai tinka popieriui, kartonui, nuotraukoms.
- PVA skysti klijai: balti skysti klijai, puikiai tinka popieriui, nuotraukoms.
- Pieštukiniai klijai: universalus klijų pieštukas yra idealus variantas biurui, rankdarbiams ir namų reikmėms. Jais galima lengvai ir lygiai suklijuoti objektus. Jie yra be tirpiklių, minkšti, lengvai paskleidžiami ir bekvapiai. Kai kurie pieštukiniai klijai pagaminti sausu pagrindu, todėl neraukšlėja popieriaus.
- Geliniai klijai: greitai džiūsta, bespalviai, neteka ir tolygiai pasiskirsto. Tinka klijuoti popierių, kartoną, medieną, audinį, plastiką ir pan.
Renkantis popierių meniniams darbams, svarbu atsižvelgti į jo sudėtį, paviršiaus tekstūrą, svorį (g/m²), rūgštingumą ir klijingumą. Popierius, kurio sudėtyje nėra rūgščių, idealiai tinka dailės darbams, nes laikui bėgant jis negelsta ir nesuyra. Tinkamas popieriaus pasirinkimas priklauso nuo technikos ir norimo rezultato.
Kaip išsirinkti tinkamą piešimo popierių
Popieriaus rūšys ir jų savybės
Įvairios popieriaus rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis, kurias lemia keli veiksniai:
- Sudėtis: Popieriaus sudėtis turi įtakos jo kokybei ir patvarumui. Aukščiausios kokybės akvarelinis popierius ir tapybos technikoms skirtas popierius dažnai gaminamas iš 100 proc. medvilnės, kuri užtikrina gerą vandens sugertį, patvarumą ir tinkamumą dirbti sluoksniais.
- Paviršiaus tekstūra: Tekstūra turi įtakos tam, kaip dažų ar pieštukų pigmentas prilimpa prie popieriaus.
- Svoris: Išreiškiamas gramais kvadratiniame metre (g/m²) ir nurodo popieriaus tankį. Didesnis svoris paprastai rodo, kad popierius yra storesnis ir tvirtesnis.
- Rūgštingumas: Rūgštingumas lemia popieriaus ilgaamžiškumą. Popierius, kurio sudėtyje nėra rūgčių, idealiai tinka dailės darbams, nes laikui bėgant jis negelsta ir nesuyra.
- Klijingumas (sizing): Klijai dedami į popierių arba jais dengiamas popieriaus paviršius, siekiant kontroliuoti, kaip popierius sugeria vandenį ar rašalą.
- Papildomos savybės: Kai kurių rūšių aukštesnės kokybės popieriaus sudėtyje nėra optinių baliklių, todėl jo atspalvis išlieka natūralus ir stabilus net ir bėgant laikui.
Popieriaus tipai meniniams darbams:
- Piešimo popierius: Skirtas sausoms medžiagoms, pavyzdžiui, pieštukui, angliai, kreidelėms, pastelei ir rašikliams.
- Eskizų popierius: Dažnai plonesnis ir lygesnis nei piešimo popierius, skirtas greitiems, laisvos formos piešiniams.
- Rašiklių ir markerių popierius: Plonas, labai lygus, specialiai sukurtas alkoholio ir vandens pagrindo žymekliams.
- Akvarelinis popierius: Skirtas vandeninėms technikoms - akvareliniams dažams, taip pat tušui ir akvareliniams pieštukams.
- Giliaspaudės popierius: Specialiai sukurtas ėsdinimo ir giliaspaudės technikoms.
- Tapybos popierius: Tinka akriliniams, aliejiniams dažams ir mišrioms technikoms.
- Sintetinis popierius: Pagamintas iš plastiko turinčių medžiagų, pasižymi lygiu ir neįgeriančiu paviršiumi.
- Kartonas: Storesnė ir standesnė popieriaus medžiaga, tinkama rankdarbių projektams, koliažams ar net skulptūroms.
