Didysis stulpenis (lot. Cereus giganteus), geriau žinomas kaip Saguaras, yra milžiniškas kaktusas kilęs iš Sonoros dykumos (JAV ir Meksika). Tai lėtai augantis, ilgaamžis augalas, gamtoje galintis pasiekti 15 metrų aukštį. Dėl savo dydžio ir lėto augimo Lietuvoje auginamas išskirtinai tik kaip retas, kolekcinis kambarinis augalas arba oranžerijose. Kovo, balandžio, gegužės mėnesiais auginamas vazonuose. Sėklos sėjamos pavasarį į sterilų, smėlingą substratą ir daiginamos šiltai. Augimas iš sėklų yra itin lėtas procesas, trunkantis dešimtmečius. Balandžio-Gegužės mėnesiais persodinamas labai retai, kas 3-5 metus ar dar rečiau, pavasarį, į tik šiek tiek didesnį vazoną, kai šaknys visiškai užpildo senąjį. Laistomas labai retai ir saikingai. Nuo pavasario iki rudens laistoma tik tada, kai substratas visiškai išdžiūsta. Svarbiausia - geriau palieti per retai, nei per dažnai. Dauginamas sėklomis. Didžiausias pavojus - šaknų ir stiebo puvinys dėl perlaistymo. Tai labai retas, kolekcinis augalas, augimo greitis - vienas lėčiausiai augančių kaktusų. Per 10 metų gali paaugti vos keliasdešimt centimetrų.
Jie geba augti minimaliomis sąnaudomis ir menku įsikišimu į jų priežiūrą, todėl augalus galėsite palikti prižiūrėti net vaikams ir vyrams. Tik perspėkite juos dėl klaidų: nepersistengti augalų perlieti ir skirti saulėtą vietą prie lango. Nors šie veiksmai ir esminiai, tačiau apžvelkime detaliau, kaip reikėtų rūpintis namuose auginamais sukulentiniais augalais.
Kaip atrodo stulpenis cereus ir kiti sukulentai
Sukulentų, kurių yra virš 10 000 rūšių, dydžiai svyruoja nuo kelių centimetrų iki daugiau nei metro. Jie turi storus mėsingus, vandeningus organus, kurie padengti stora vandeniui nelaidžia plėvele - kutikule. Šaknys driekiasi paviršiuje, todėl šie augalai vandenį geba pasiimti netgi iš rasos ar rūko. Dauguma sukulentų auga sausrose vietovėse, kai kurie pakenčia šalnas, bet dauguma - šilumamėgiai. Sukulentai paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
Kambarinių sukulentų rūšys priskiriamos kelioms šeimoms: storlapiniai (Crassulaceae), plėnūniniai (Asphodelaceae) ir karpažoliniai (Euphorbiaceae). Pagrindinis skirtumas - kuri augalo dalis yra sustorėjusi. Lapiniai sukulentai turi vandeningus lapus (pvz., Crassula, Kalanchoe, Echeveria, Sedum, Aloe), stiebiniai - sustorėję stiebai (pvz., daugelis kaktusų), o šakniniai - šaknys, rizomai ar šakniastiebiai (pvz., zamiokulkas).
Kaip prižiūrėti kambario stulpenius ir kitus sukulentus
- Dirvožemis: lengvas, gerai drenuojantis vandenį, dažnai kaktusų žemė arba mišinis iš lygiomis dalimis vazonų žemės, rupaus smėlio ir perlito. pH apie 6,0.
- Sodinimas vazone: drenažo angos apačioje, pasirenkamas neaukštas, platesnis vazonas - skatina šaknų plėtimąsi ir formą.
- Temperatūra: dauguma sukulentų mėgsta 15-27 laipsnių Celsius, vengti staigių temperatūros šokių ir skersvėjio. Žiemai - ramybės laikotarpiu, galima 8-12 laipsnių Š.
- Apšvietimas: daug tiesioginės saulės - 6-8 valandos per dieną, pietinė ar vakarinė palangė. Esant poreikiui - dirbtinis LED apšvietimas.
- Laistymas: retas, kartą per dvi savaites pavasarį-vasarą; žiemą - dar mažiau, kartą per mėnesį. Substratas turi visiškai išdžiūti prieš laistymą. Perlaistymas sukelia puvimą.
- Mulčiavimas: naudojami smėlis, akmenukai ar sausa medžiaga, kad paviršius nesiliestų su drėgna dirva.
- Tręšimas: nereikia dažnai; galima naudoti skystas kaktusų trąšas, jas skiedžiant su vandeniu. Augimo sezono metu - pavasarį-vasarą kartą per mėnesį, žiemą - visiškai nevartojama.
- Genėjimas: minimalus, pašalinus pažeistus lapus ar stiebus. Pavasarį ar ankstyvą vasarą - skatinami nauji organai; žiemą ar žydėjimo metu neverti genėti.
- Dauginimas: auginiais - nupjautas stiebo gabalėlis į kaktusų žemę; atžalomis - atskiriamos kūdikiai; dalijimu - padalinami augalų gabalai į atskirus vazonus.
Sukulentų ligos ir kenkėjai
Amarai, skydamariai, voratinklinės erkučiai gali būti gydomi insekticidiniu muilu arba vandens ir alkoholio mišiniu. Ligos dažnai kyla dėl perlaistymo: šaknų puviniai ar grybinės ligos. Svarbu laikytis laistymo režimo, o pažeistus plotus šalinti ir gydyti Bordo mišiniu bei kitomis priemonėmis, nurodytomis specifinėms problemoms spręsti.
Svarbiausios pažintys su konkrečiais Cereus ir Peruviniu stulpeniu
Peruvinis stulpenis (Cereus peruvianus Mill.) turi cilindro formos stiebą, kuris gali pasiekti kelis metrus aukščio už Lietuvos sąlygas, dažnai šakojasi ir pačioje viršūnėje formuodamas medžius primenančią išvaizdą. Gėlės baltai žalios ir didelės, iki 15 cm. Žydėjimas dažnai pasireiškia tik brandesniuose egzemplioriuose. Peruvinis stulpenis yra populiarus poskiepis kitoms kaktusų rūšims, o kai kurias jo veisles sužymėja įdomi išvaizda, pvz., Monstrosus.
El Cereus Peru (ne pavienis vardas) taip pat vadinamas Peru obuolių kaktusu, gyvatvorės kaktusu ar kompiuteriniu kaktusu, dėl senovės mitų apie spinduliuotę. Jis myli šviesą, bet turi būti aklimatizuotas prieš tiesioginę saulę. Svarbu - pavasarį-vasarą dažnai laistyti švariu, šiltu vandeniu, žiemą ramybės laikotarpiu perkelti į šviesią, šiltą vietą. Dirvožemis turi būti gerai drenuojantis. Žydėjimo metu gali susidaryti baltos gėlės, o vaisiai susiformuoja tik su kryžminiu apdulkinimu.
Praktiniai patarimai jums
- Pasirinkite saulėtą vietą su lango kryptimi į pietus ar pietryčius; pabaigoje žiemą įsigykite švelnų temperatūros režimą.
- Laikykite laistymo režimą: substratas turi išdžiūti tarp laistymo; žiemos metu - minimali priežiūra.
- Jeigu augalas turi viršūnės ar šaknų puvimo požymių - sumažinkite laistymą, peržiūrėkite drenažą ir užtikrinkite sveiką dirvą.
- Jei matote kenkėjus - naudokite insekticidinius muilus arba ekologiškas priemones (NeemAzal ir pan.).