Ketinantiems įsirengti šildomas grindis anksčiau ar vėliau tenka atsakyti į klausimą - kokią grindų dangą galima rinktis? Niekas nėra maloniau nei grįžus namo po ilgos ir varginančios darbo dienos nusiauti batus ir pajusti šildomų grindų malonumą savo namuose. Šildomos grindys gali būti įrengtos visose patalpose ir visuose aukštuose.
Šilumos išvedimo centras: kaip grindų dangos pasirinkimas veikia šildymo efektyvumą
Didžiausias šildomų grindų trūkumas yra jų įšilimo ir atvėsimo inertiškumas. Todėl šildomos grindys netiks, jei ketinate jas įrengti nuolat nešildomame užmiesčio name, kuriame norėsite komfortišką temperatūrą turėti iškart atvykę savaitgaliui - teks parą ar daugiau palaukti, kol grindys įšils ir prišildys patalpas. Nuolat šildomose patalpose inertiškumas nėra tiek reikšmingas ir visuma privalumų nusveria šildomų grindų naudai.
Šilumos kokybę nulemia ne tik temperatūra patalpoje, bet ir tai, kaip ją jaučia žmogus. Subjektyviam temperatūros pojūčiui įtakos turi šilumos atidavimo į patalpą būdas - konvekcija ar spinduliavimas. Nustatyta, kad kuo didesnė šilumos dalis nuo šildymo prietaiso atiduodama spinduliavimo būdu, tuo žmogus jaučiasi komfortiškiau. Didžiausią šilumos dalį, lyginant su kitais populiariais šildymo prietaisais, išspinduliuoja grindinis šildymas - apie 50 % visos išskiriamos šilumos. Tai leidžia patalpoje palaikyti 1-2 °C žemesnę temperatūrą nemažinant komforto. Temperatūros pažeminimas 1 °C taupo apie 5-6 % šilumos, o tuo pačiu ir kuro.
Skaičiavimai ir praktiniai reikalavimai
Norint pasiekti šildymo komfortą ir kuro ekonomiją, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų, pirmasis iš kurių - šildomoms grindims būtinas detalus skaičiavimas, kuriame įvertinami pastato šiluminiai parametrai, įskaitant ir grindų dangas. Dangos skirtingai praleidžia šilumą. Jei danga labiau laidi šilumai, šildomos grindys yra paprastesnės ir efektyvesnės, jeigu danga mažiau laidi šilumai (didesnė šiluminė varža), reikės detalesnio skaičiavimo ir grindų įrengimas bus sudėtingesnis. Maksimali leistina grindų dangos (su paklotu - jei naudojamas) šiluminė varža yra 0,15 m²K/W. Vartotojui nebūtina žinoti projektavimo subtilybių - viską įvertinti gali tik kvalifikuotas projektuotojas. Skaičiuojant šiluminę varžą, sumuojami visi dangos sluoksniai - pavyzdžiui, vinilinių lentelių su „Click“ užraktu grindų šiluminę varžą sudarys pačios dangos ir pakloto varžos. Esant didesnei šiluminei varžai, reikia rinktis kitą dangą arba atsisakyti šildomų grindų.
Populiariausios grindų dangos ir jų šiluminė varža
Pirmoje lentelėje pateikta populiariausių grindų dangų 1 mm storio dangos šiluminė varža. Šalia - dažniausiai naudojamų dangų storis. Danga Storis (mm) Šiluminė varža (m²K/W)
- Klijuojamos vinilinės dangos 2 0,008
- Natūralus linoleumas 2 0,012
- Keraminės plytelės 10 0,012
- Laminatas 8 0,048
- Daugisluosinsis parketas 14 0,140
- Medžio lentos 20 0,860
Ačiū svyravimams: akivaizdu, kad medžio lentos šildomoms grindims netiks. Storesnio parketo šiluminė varža yra arti leistinos ribos, bet pridėjus paklotą, ribą viršija. Panašiai ir su laminatu - storesnis vargu ar tiks, o plonesniam reikia parinkti laidesnį šilumai paklotą. Tiks ne visos kiliminės dangos. Geriausias šilumines savybes turi visos keraminės, akmens masės ir klinkerio plytelės.
Paklotai ir jų šiluminė varža
Antroje lentelėje palyginimui pateikti dažniausiai naudojami paklotai. Paklotas Šiluminė varža (m²K/W)
- XPS (ekstruzinis polistirolas) 0,032
- Paklotas su tarpeliais 0,06
Jeigu dangos šiluminė varža atitiko reikalavimus, dar nereiškia, kad danga tiks šildomoms grindims, nebent tai būtų keraminės, akmens masės ar klinkerio plytelės. Jos tinka visos ir visų rūšių. Kitoms dangoms reikia ieškoti gamintojo patvirtinimo, kad danga tinka šildomoms grindims. Prie tinkamų dangų gamintojas visada nurodo išlygą, kad grindų temperatūra neturi viršyti 27 °C. Tai logiška, nes teisingai suprojektuotų ir įrengtų šildomų grindų (betono sluoksnio su išvedžiotais šildymo vamzdeliais) temperatūra neturi viršyti 26 °C. Prie aukštesnės temperatūros galimi medžiagos struktūriniai, spalvos ar savybių pasikeitimai.
Vinilinių, laminatinių ir kiliminių dangų derinimas su grindų šildymu
Šiuolaikiniame būsto įrengime vis dažniau susitinka dvi tendencijos: praktiškų, ilgaamžių vinilinių grindų populiarumas ir komfortą užtikrinančios grindinio šildymo sistemos. Šių dviejų elementų derinys gali būti būtent tai, ko reikia moderniems, jaukiems ir funkcionaliai įrengtiems namams. Skirtingai nuo storų medinių ar kilimų dangų, kurios gali veikti kaip izoliaciniai sluoksniai, vinilinės grindys pasižymi puikiu šilumos laidumu. Tai reiškia, kad šiluma nuo grindinio šildymo sistemos lengvai ir efektyviai perduodama į patalpos vidų. Vinilinės grindys yra sukurtos taip, kad išlaikytų savo formą ir struktūrą nepaisant temperatūros svyravimų. Vinilinės grindys ir grindinis šildymas yra tarsi gerai suderinta komanda, kurioje kiekvienas elementas sustiprina kito privalumus. Rinkitės plonesnes vinilines grindis (idealu 2-5 mm) geriausiam šilumos perdavimui. Atkreipkite dėmesį į grindų šilumos laidumo koeficientą. Kuo jis aukštesnis, tuo geriau grindys perleidžia šilumą. Net ir vinilinėms grindims egzistuoja maksimali saugi temperatūra. Paprastai rekomenduojama, kad grindų paviršiaus temperatūra neviršytų 27-28°C. Vinilinės grindys yra malonios liesti pėdomis - jos nei šaltos kaip plytelės, nei kietos kaip betonas. Kartu su grindiniu šildymu jos sukuria itin malonų šiltumo pojūtį, ypač šaltuoju metų laiku. Dėl gero šilumos laidumo vinilinės grindys leidžia grindiniam šildymui veikti efektyviai, palaikant tą pačią temperatūrą su mažesnėmis energijos sąnaudomis.
Laminatas, mediena ir inžinerinės grindys su grindų šildymu
Laminato grindys tampa vis populiaresnės visų tipų namų ūkiuose. Šios grindų medžiagos praktiškumas, ekonominė vertė ir tai, kad ji vizualiai tinka kiekvienam dekorui, nes galima rasti visų atspalvių, todėl tai yra populiariausias grindų paviršius. Laminatas gerai suderinamas su grindų šildymu. Svarbiausia yra užtikrinti šilumos laidumą, o tai yra geriausia, kai naudojamas tankesnis laminatas. Skirtingos medienos grindys turi skirtingas šilumines savybes, todėl būna skirtingas jų pritaikymas grindų šildymui. Inžinerinė mediena yra geriausias grindų dangos tipas grindų šildymo naudojimui, kadangi ji gerai veikia kintant grindų temperatūrai. Kitokio tipo mediena taip pat gali būti naudojama, bet jeigu ta mediena yra minkštesnė ir mažesnio tankio, tai reikia atsižvelgti į grindų dangos lentų storį, kad grindų lentos neveiktų kaip šilumą stabdanti izoliacija.
Geriausia danga grindų šildymui: keramika ir akmuo
Geriausia danga grindų šildymui yra ta, kurios geras šilumos laidumas, nes tada grindų įšylimas būna greitesnis, didesnė efektyvi šilumos galia ir lengvesnis valdymas. Pagrindinis skirtumas įvairių dangų grindų šildymui yra tų dangų medžiagų šilumos laidumas. Keraminių plytelių ir akmens turi didelį šilumos laidumą, o tai reiškia, kad po grindimis esančių šildymo vamzdžių ar vielų duodama šiluma greitai pereina į grindų paviršių. Keraminė plytelė ir akmuo gerai išlaiko šilumą, todėl sistema veikia efektyviau. Dėka puikių šiluminių savybių plytelės ir akmuo yra idealios medžiagos grindų šildymui tokiose vietose, kur būna dideli šilumos praradimo plotai, pvz., šiltadaržiuose, žiemos soduose. Jie gali būti įšildomi iki 29°C ir daugiau, skleidžia didelę šiluminę galią - iki 200 W/m².
Temperatūrinės siūlės ir grindų konstrukcijų plėtimosi valdymas
Nuo šildomų grindų neatsiejama tema yra temperatūrinės siūlės. Visa betono masė šildama nuo šildymo vamzdelių plečiasi ir remiasi į patalpų sienas. Atsiranda vidiniai įtempimai. Neigiamam plėtimosi poveikiui kompensuoti betone daromi grioveliai - temperatūrinės siūlės. Temperatūrinių siūlių išdėstymas mūsų šalyje nereglamentuotas. Užsienio šalių reglamentai ir susiklostusi praktika nurodo, kad pirmiausia temperatūrinės siūlės įrengiamos visu patalpos perimetru ir ties durų angomis ir to visiškai pakanka 20-30 m² ploto patalpoms. Tam galima naudoti bet kokias izoliacines elastingas ir turinčias grįžtamąją deformaciją medžiagas. Svarbu: grindyse įrengtos temperatūrinės siūlės turi būti atkartotos grindų dangoje. Kitaip gali atsirasti grindų dangos pažeidimai. Bet temperatūrinės siūlės patalpos nepapuošia. Lengviausia paslėpti patalpos perimetru einančią siūlę prie sienos tvirtinant grindjuoste. Prie plytelių grindų derės specialios keraminės grindjuostės. Kiliminės ar PVC dangos grindims tiks iš tokios pat dangos padaryta grindjuostė. Tarp plytelės ir grindjuostės matosi tarpelis, o kiliminės dangos grindjuostė uždengia jį visiškai. Siūlę durų angose paslėps sujungimo juostelės.
Šildymo būdai: elektra ar vanduo
Dažniausiai grindys šildomos dviem būdais: elektra arba vandeniu. Kokį būdą rinktis, priklauso nuo planuojamų išlaidų ir patalpos, kurios grindis ketinate šildyti, pobūdžio. Grindis šildyti vandeniu rekomenduojama nuosavuose namuose, nes tokiam šildymui yra būtinas šilumos šaltinis - katilas. Katilinę įrengti nuosavame name paprasčiau nei prisijungti prie bendros šildymo sistemos daugiabutyje. Grindis šildyti vandeniu - pigiau, nes elektriniam šildymui sunaudojamas nemenkas elektros energijos kiekis.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ (tiems, kuriems prašymas gauti statybos leidimą pateiktas po 2021 01 01). Tai kelia klausimų ir šiandien. Kam taikoma, kaip išvengti, ar privaloma ir pan? Aplinkos ministerija pranešimuose spaudai rašo, kad statybų sektorius gana lengvai prisitaikė pakeitimams nuo A iki A+. Tačiau praktikoje matome, kad reikalavimai išties pagriežtėjo. Jei A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ dujas jau galima pamiršti. Netgi įrengus šilumos siurblį oras-vanduo - nėra garantijos, kad namas atitiks A++ klasę. Greičiausiai papildomai dar reikės ir saulės baterijų. Langai su didesne varža, sienos, stogas. Apie kaminus, židinius, natūralias ventiliacijas jau ir taip pamiršom. Rimtas A++ klasės rekuperatorius. PASTABA! Kiekvienas namas individualus. Skiriasi plotai, langų dydžiai, naudojamos medžiagos ir t.t. Norint pasakyti ar konkrečiam namui galimi vieni ar kiti sprendimai dėl A++ - reikia atlikti skaičiavimus. Todėl nevarkite su klausimais „Ar galiu daryti tą ir aną? Ar praeis A++?”.
Energinio sertifikavimo praktika Lietuvoje
Ką reiškia A++ realybėje? Praktiškai matome spragas: kai kurių namų statybų dokumentų tikrinimas dar nėra aiškus ir vienareikšmis. Pavyzdžiai: naujai pastatytas 150 m² namas, kurio leidimas derintas 2021 metais, buvo suplanuotas A++ klasė, tačiau pridavimas priklauso statybų inspekcijai ir energinį sertifikatą tikrina. Jei namas žemesnės klasės - įteisinti jo nepavyks. Kitas pastebėjimas - notarai dažnai netikrina energetinės klasės, o registrų centras ne visada reikalauja A++ sertifikato, nors įstatymas aiškiai nurodo atitiktį kriterijams. Tokie pavyzdžiai taikomi ir sodų pastatams: pramoninis požiūris į A++ taikymą dar nėra grynai įteisintas, o praktika rodo, kad energetinį sertifikatą gali paprašyti parduodant tokį pastatą.
A++ namo konstrukcijų pavyzdžiai
Šiame skyriuje pateikiama praktinių pavyzdžių apie grindų ir išorinių bei uždarų konstrukcijų šilumos perdavimo koeficientus. Pvz., išorinių sienų U(A++) vertė 0,102 (W/m²K). Laikančiajai konstrukcijai rekomenduojama naudoti 25 cm tuščiavidurius keraminius blokelius, kurių šilumos laidumo savybės ne didesnės kaip 0,250 W/mK. Šlaitinio stogo U(A++) vertė 0,100 (W/m²K). Pagrindiniam šiltinimui parinkta 35 cm akmens vatos, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas su įdrėkimu ir medine konstrukcija neviršyti 0,045 W/mK. Grindų ant grunto U(A++) vertė 0,133 (W/m²K). Grindys ant grunto apšiltinamos 30 cm baltu polistireniniu putplasčiu, kurio projektinis šilumos laidumas ne didesnis kaip 0,041 W/mK. Pamatų rostverko padas apšiltintas 10 cm ekstruzinio putplasčio, putplasčio projektinis šilumos laidumas ne didesnis kaip 0,041 W/mK. Oro apykaitos pastate n50 rodiklis ne didesnis kaip 0,60 (1/h). Šviesos įrangos LED. Įvertinta, kad šilumos šaltinis - šilumos siurblys, kai energija imama iš oro, kurio naudingumo koeficientas ne mažesnis nei 4,60 arba SPF ne mažesnis nei 4,14. Būtina įrengti termines pavaras ir priverstinę vėdinimo sistemą su rekuperacija ne mažesniu nei 0,80. Dienos šviesos rodikliai ir laikmenos čia pateikiami kaip pavyzdžiai konkrečiam projektui. PASTABA. Pateikta informacija nėra oficiali LR įstaigų nuomonė.
A++ klasės namo privalumai ir pradinių investicijų įvertinimas
Nuo 2021 m. sausio 1 d. visiems naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams privaloma pasiekti ne žemesnę kaip A++ energinio naudingumo klasę. A++ namai laikomi pažangiausiais sprendimais statyboje, jie atitinka griežiausius energinio efektyvumo standartus, sumažina aplinkos poveikį, didina turto vertę, o energijos sąnaudos yra itin mažos. Pradinė investicija dažnai būna apie 10-20 % didesnė nei A ar A+ klasės namams, tačiau ilgainiui sumažėja eksploatacijos išlaidos. Tačiau praktikoje būtina įvertinti individualų atvejį, kadangi projektiniai sprendimai, langų, sienų ir stogo šiluminės varžos gali lemti reikšmingus skirtumus.
Grindų apšiltinimo reikalavimai A++ klasės projektams
Kelyje į A++ - grindų ir pamatų šiltinimas. Senuose namuose iki 20 % šilumos prarandama per pamatus ir grindis ant grunto, todėl statant energinį efektyvumą reikia planuoti apšiltinimą. Pamatų plokščių sistema yra rekomenduojama, nes ji sumažina šalčio tiltus ir sumažina šilumos nuostolius. Grindų ant grunto šiltinimas yra glaudžiai susijęs su pamatų šiltinimu ir reikalauja tinkamos atsparumo difuzijai ir didelio tvirtumo. Populiarios šiltinimo medžiagos: mineralinė vata (stiklo arba akmens vilna), ekovata, medžio vata, birių vatos rūšys ir ruloninės ar lakštinės izoliacijos. Procesas susideda iš išsamaus pastato būklės įvertinimo, medžiagų montavimo pagal gamintojo rekomendacijas ir galutinio konstrukcijų užbaigimo.
Kada tiksliai privaloma energinio naudingumo sertifikacija?
Privalomas ENS sertifikavimas įsigalioja užbaigus naujų pastatų statybą (ar jų dalių), užbaigus rekonstrukciją, atnaujinimą ar kapitalinį remontą, kai išlaidų dalis viršija 25 % pastato vertės. Parduodant ar nuomojant pastatus ir jų dalis taip pat būtina pateikti sertifikatą ar jo kopiją. Sertifikatas turi būti matomas ir įrašytas į skelbimus. Tačiau praktikoje gali būti įvairių niuansų: kai kuriuose atvejais notarai netikrina energinės klasės, o Registrų centras gali neskirti įspėjimų, ypač dėl nedidelių pastatų ar sodų pastatų, kuriems reikalingos papildomos patikros. Todėl A++ status kai kuriose situacijose gali būti laikomas ne visai privalomu visose sandorių grandyse.
Santrauka: kokie pagrindiniai punktai įeinant į A++ klases grindų sistemą?
- Rinktis danga pagal šilumos laidumą ir storį: keraminės plytelės, akmuo, klinkeris turi geriausias charakteristikas šildomoms grindims.
- Atskira dėmesio - grindų ir pakloto sudėtis - šiluminė varža turi būti 0,15 m²K/W arba žemesnė bendram rekomenduotam rinkinio lygiui.
- Grindų siūlių konstrukcija turi būti numatyta ir įrengta; perimetrinės siūlės būtinos, jų nepalikti atviras be dangos arba be apdailos.
- Inžinerinės sistemos turi būti išmanių sprendimų komplekse - šildymas, vėdinimas, karšto vandens ruošimas ir energijos gamyba turi būti optimizuoti.
- Energinio naudingumo sertifikavimas yra privalomas naujai statomiems pastatams ir jų dalims; praktikoje papildomi niuansai gali priklausyti nuo vietos teisės aktų ir sandorių specifikos.
Teisingas požiūris į energiją: žodžiai, kuriuos reikia įsivardinti
Šiame tekste apžvelgiami pagrindiniai aspektai, orientuoti į grindų šildymo sistemos efektyvumą ir A++ klasės reikalavimus Lietuvoje. Tarp jų - šilumos laidumas, grindų dangų pasirinkimas, temperatūrinių siūlių valdymas, energinio naudingumo sertifikavimas ir praktiniai pavyzdžiai projektų realizacijoje. Tarp visų šių elementų svarbiausia - derinti statybines medžiagas ir inžinerines sistemas taip, kad grindų įšilimas vyktų greitai, o energijos švaistymas būtų kuo mažesnis.