Bauroc gaminių maksimalus transportavimo svoris gamykloje yra 1,3 kartus didesnis už sausą masę (įskaičiuojamas taip pat ir paletės bei įpakavimo svoris). Pagal savo chemines savybes bauroc yra šarminė medžiaga. Jos cheminį pagrindą formuoja kalcio hidrosilikatas. Dėl autoklavavimo akytojo betono cheminė struktūra skiriasi nuo paprasto betono, nes kalkės ir smulkiai susmulkintas smėlis autoklave tarpusavyje chemiškai reaguoja. Bauroc akytojo betono susitraukimas yra mažesnis už normatyvuose leidžiamą 0,3 % (0,3 mm/m), jei drėgmės kiekis nuo prisotintos būsenos (~60 %) krenta iki likutinės drėgmės (4 - 6 %). Realiose konstrukcijose, tokiose kaip bauroc blokų siena, apskaičiuojant susitraukimą galima naudoti išraišką 0,2% (0,2 mm/m).
Atskiras dėmesys skiriamas drėgmės pokyčių poveikiui: akytojo betono susitraukimas yra pastebimai didesnis, jei konstrukcijos drėgmės kiekis nukrenta žemiau 3%. Ilgalaikio krūvio įtakoje deformacijos gali didėti dėl valkšnumo. Kadangi bauroc yra akyta medžiaga, joje esanti rūgštis ir galima drėgmė gali palyginus laisvai persikelti į bauroc sujungtą neapsaugotą metalą ir sukelti koroziją. Išgaruojanti statybų periodo ir technologinė drėgmė gali pažeisti medines konstrukcijas, kurios turi tiesioginį kontaktą su akytuoju betonu. Bauroc kaip gyvenamosios aplinkos medžiagą pagal jos cheminę sudėtį galima prilyginti betonui. Jis neišskiria į aplinką nuodingų dujų ar nuodingų junginių.
Pagal Suomijos vidaus apsaugos ministerijos užsakymą atlikti tyrimai apie paviršiaus dangos ir statybinių medžiagų įtaką mikroklimatui. Paviršiaus dangos medžiagų taršos klasifikacija nustato reikalavimus medžiagoms, kurios yra naudojamos darbo ar gyvenamosiose patalpose, suskirstant medžiagas į tris klases. Tyrimo rezultatai rodo, kad akytasis betonas pripažintas kaip tinkamas ir priskiriamas prie geriausiosios klasės taršos kategorijos. Bauroc akytasis betonui naudojamos mineralinės medžiagos: smėlis, kalkės ir cementas. Matavimo metu fiksuojamas kalio K40, radžio Ra226 ir torio Th232 izotopų tūris (Bg/kg). Šis rodiklis bauroc sudaro tik 15-20% nuo leistinų normų.
Gamybinė kokybė ir transportavimas - UAB „Gelmesta“ prekinio betono mišinius gamina automatine linija. Tai nuo C8/10 iki C30/37 stiprio klasių normaliojo betono mišiniai, nepralaidūs vandeniui, atsparūs šalčiui, karbonizacijai, chloridų ir sulfatų poveikiams. Aukštą kokybę užtikrina šiuolaikiniai technologiniai sprendimai: kompiuteriu modeliuotos sudėtys, tikslus komponentų svėrimas, gera išmaišymo kontrolė, kokybės atitikties sertifikatai. Slėgis dar labiau padidėja, kai sutankinamas betonas; grunto deformacijos - betono tankis yra didelis ir grunte sukelia tūrio pokyčius, todėl būtina planuoti papildomą betono tūrio rezervą 7-12% (pilant tranšėjas, polius išeiga gali siekti iki 15%).
Sutankinimo koeficentas - priklauso nuo sutankinimo lygio ir turi tiesioginį poveikį tūriui: kuo tankinimas didesnis, tuo mažesnis likęs tūris. Pratekėjimai - daugelis klojinių nėra sandarūs, todėl prateka betonas ir didėja nuostoliai. Likutis technikoje - siurbliai, betonvežiai išplauna dalį betono, įtraukiama į transportavimo ir siuntimo nuostolius.
Kodėl negalima pilti papildomo vandens į mišinį? Vandens-cemento santykis (V/C) yra vienas svarbiausių rodiklių. Perteklinis vanduo sumažina betono stiprį, padidina susitraukimo deformacijas, didina porėtumą ir išsisluoksniavimą. Žiūrėkite trumpą video apie vandens poveikį betone.
Betonavimas žiemą: ką būtina žinoti
Geriausia betonuoti esant vidutinei temperatūrai - ne per karšta, ne per šalta. Jei vis tik tenka betonuoti žiemą, svarbu akcentuoti: grindų betono paviršiaus plotas didelis, betono storis mažas; pagrindas dažnai turi neigią temperatūrą, todėl apsauga nuo šalčio yra sunki. Net teigiamomis paros valandomis būtina įvertinti pagrindo paviršiaus ir nakties temperatūras. Saugiausia žiemą betonuoti polius, kurie yra po žeme ir visada turi teigiamą temperatūrą. Polių viršutines dalis galima lengvai apsaugoti juos uždengiant.
Prieššaltiniai priedai - apie juos. Visi statybai naudojami „prieššaltiniai“ arba greitikliai - padeda betono rišimąsi neužšalus iki hidracijai pasibaigus. Įprastų įtrūkimų priežastys: apkrovos įtrūkimai, temperatūros įtrūkimai, susitraukimo įtrūkimai, pamato deformacijos įtrūkimai, plieno korozijos įtrūkimai. Temperatūriniai įtrūkimai išsiplėšia keičiantis temperatūrai; susitraukimo įtrūkimai kyla nuo plastinio, sausio ir autogeninio susitraukimo, karbonizacijos. Paviršinis susitraukimas dažnai ribojamas vidinio betono atsparumo, todėl atsiranda paviršinės įtrūkimų juostos.
Plastinis susitraukimas - statybos metu, iki 4-5 valandų po betonavimo, kai hidratacija intensyvi, vanduo greitai išgaruoja; šis laikotarpis yra jautrus įtrūkimams. Autogeninis susitraukimas - hidratacijos metu įvyksta kontaktas tarp cemento ir vandens, gali būti teigiamas arba neigiamas. Karbonizacijos susitraukimas - keičia atitinkamai drėgmės kiekis ir CO2 koncentraciją, dažnai nepaskaičiuojamas. Dauguma įtrūkimų yra paviršiniai ir ploni, kryžminiai bei netaisyklingos formos.
Pamato deformacijų sukeliami įtrūkimai kyla dėl netolygaus nuosėdų ar horizontalaus poslinkio; plieno korozija mažina armatūros skerspjūvio plotą, didina įtrūkimų tikimybę ir pablogina rišamąją jėgą plieniniam strypui. Siekiant išvengti korozijos, svarbu laikytis projektinės specifikacijos dėl plyšių pločio ir užtikrinti pakankamą apsauginio sluoksnio storį.
tags: #str #nuostoliai #del #betono #susitraukimo