Storosienio profilių sujungimo detalių tipai ir konstrukcijos

Gipskartonio konstrukcijų karkasas gali būti montuojamas iš medinių tašų arba metalinių profilių. Pastarieji dėl stabilumo ir ilgaamžiškumo bei paprastesnio montavimo naudojami dažniau. Metaliniai profiliai - itin dažna konstrukcinė medžiaga šiuolaikinėje pastatų vidaus apdailoje. Karkasas turi būti tvirtas ir stabilus.

Prieš montuojant ir paruošiamieji darai

Prieš pradedant montuoti metalinį pertvaros karkasą, patalpa turi būti išvalyta. Ant švarių grindų pažymimas būsimos pertvaros kontūras, nurodant, kur joje bus angos, bei karkaso atsparumą apkrovoms (taip pat ir konsolinėms) didinantys elementai. Pagrindas karkaso montavimo vietoje turi būti lygus, kad tarp pagrindo ir profilio neliktų tarpų.

Profiliai ir jų ženklinimas

Savaime suprantama, metalinio karkaso montavimui reikės atitinkamų profilių. Sieniniai arba pertvariniai Knauf profiliai žymimi CW arba UW raidėmis, lubiniai - UD arba CD. C arba U raidė rodo profilių konfigūraciją, W arba D - paskirtį (vokiškai Wand - siena, Decke - lubos). Skaičiai rodo profilio plotį ir sienelės aukštį. Svarbu žinoti, jog profiliai turi būti tinkamo storio metalo, kad juos kerpant, gręžiant, tvirtinant, jie nelinktų, kad juose tvirtai laikytųsi skardvaržčiai ir kitos tvirtinimo detalės.

Karkaso įrengimo principai ir užpildai

Karkaso ertmė užpildoma izoliacine medžiaga (priklausomai nuo statybinės fizikos reikalavimų). Jei reikalinga padidinti garso izoliaciją, montuojant karkasą ant perimetrinių UW profilių ir kraštinių CW profilių nugarėlių tepamos dvi sandarinimo masės Knauf Trennwandkitt juostos, profiliai prispaudžiami ir tik tada prisukami prie pagrindo.

Perimetro tvirtinimai ir įtampos valdymas

Prie lubų ir grindų perimetriniai profiliai - UW gulekšniai tvirtinami mūrvinėmis arba metalinėmis betonvinėmis (priklausomai nuo pagrindo) kas 80-100 cm (kai patalpos aukštis ne didesnis kaip 3 m). Kai pertvaros aukštis > 3 m, atstumas mažinamas iki 50 cm. Ne monolitiniams konstrukciniams elementams naudojami pagrindui tinkami tvirtinamo elementai. Tvirtinant perimetrinį UW profilį prie lubų, reikia dar kartą patikrinti būsimos konstrukcijos vertikalumą. Į horizontalius UW profilius numatytais žingsniais, priklausomai nuo naudojamo profilio pločio ir pertvaros aukščio (standartas yra 60 cm), sustatome vertikalius CW profilius - statramsčius. Patikriname statramsčių vertikalumą, jei reikia, statramsčiai su gulekšniais sutvirtinami specialiu įrankiu Knauf Stanzzange arba kniedėmis. Statramsčiai gulekšniuose turi stovėti laisvai, be įvaržos. Visos montuojamų statramsčių profilių nugarėlės turi būti orientuotos ta pačia kryptimi.

Ilginimas, jungtys ir klaidos

Tarp statramsčių gali būti įvairių tipų, tarp jų ir instaliacinės pertvaros, kuomet viduryje paliekamas tarpas vamzdžiams. Dažnai ištisinio profilio ilgio nepakanka ir tenka juos ilginti. Tiek horizontalūs, tiek vertikalūs profiliai gali būti ilginami trimis būdais: suleidžiant vieną į kitą, suduriant galus ir sujungiant papildomu CW profiliu, suduriant galus ir sutvirtinant jungtį papildomu UW profiliu. Klaidos dažnai pasitaiko, kai vertikalūs Knauf CW profiliai suleidžiami vienas į kitą ir formuojama dėžinė jungtis, bet jie tarpusavyje nesujungiami. Kad montuojant plokštę nebūtų atstumas antras profilis, per profilio jungties ilgį šonuose reikia padaryti mažiausiai 3 tvirtinimo taškus sujungiant profilius. Tokia pat klaida pasitaiko ir jungiant CW profilius, kai naudojamas papildomas UW profilis.

Durų angos ir papildomos angos

Kai jungtyje naudojamas papildomas Knauf UW profilis, jungties apačioje ir viršuje reikia padaryti po 3 tvirtinimo taškus. Nors Knauf UA profilių jungti nerekomenduojama, bet kartais tokio sprendimo išvengti nepavyksta, pavyzdžiui, įrengiant angas ar praėjimus aukštose pertvarose. UA profilius prailginti galima keliais būdais: du profiliai sustumiami vienas į kitą ir sujungiami papildomu UA profiliu; jei ilginami platesni, 75-150 mm profiliai, jie turi dvi eiles skylių, todėl jungimas daromas apačioje ir viršuje įsukant į kiekvieną eilę po 2, iš viso 4 varžtus. Jeigu profilyje daroma anga laidams pravesti, ji negali būti pernelyg didelė, silpninanti profilį. Angos plotis turi būti toks, kad profilio šonuose liktų po 1 cm skardos, antraip profilis dėl apkrovos gali sulinkti. CW profilio nugarėlėje kas 50 cm yra H formos išpjovos, kurias galima atverti ir pravesti instaliaciją. Jeigu reikia papildomų angų, viename profilyje galima atverti vieną angą arba dvi angas, priklausomai nuo profilio pločio.5 cm pločio CW tipo profiliuose galima atverti vieną papildomą angą, kurios plotis 3 cm, aukštis 5 cm. Kai ant pertvaros planuojamos didesnės kabinamų daiktų apkrovos ir jose montuojamos inkarinės pakabos ar traversai, pertvarų profiliuose papildomos angos nerekomenduojamos. Kaip minėta, UA profilių jungti nerekomenduojama, bet kartais tenka atverti angas. Viename UA profilyje galima atverti 2 angas, išlaikant reikiamus atstumus, išskyrus durims įstatyti montuojamus profilius.

Durų angos ir pagrindinės taisyklės

Durų angos profiliai turi išlaikyti apkrovas, todėl montuojant durų angą turi būti laikomasi vienos pagrindinės taisyklės: jeigu bendras pertvaros aukštis yra daugiau nei 2,6 m, o durų plotis daugiau nei 0,9 m ir jos sveria daugiau nei 25 kg, tuomet durų angos šoniniai profiliai turi būti sustiprinti. Tam tikslui naudojami UA profiliai, jie turi būti nuo grindų iki lubų, tvirtinami apačioje ir viršuje.

Deformacinės siūlės ir šalies sandaros

Skirtosios plokščių atskyrimo juostos

Gipskartonio plokštės nuo kitų statybinių konstrukcijų dalių - mūro, betono, medžio turi būti atskiriamos skiriamąja juosta Knauf Trenn-Fix, suformuojant mažai pastebimą deformacinę siūlę, vadinamą „slydimo siūle“. Knauf Trenn-Fix juostą galima klijuoti tiesiog ant lygaus pagrindo (tinko, betono, OSB plokščių ir pan.) tose vietose, kuriose numatoma prijungti kitą montuojamos konstrukcijos apkalą. Ši juosta lipniąja kraštine klijuojama prie CW, UW arba UD profilių prieš plokščių montavimą. Tarp plokštės krašto ir sienos paliekamas apie 5 mm tarpas, kuris užglaistomas. Siūlę užglaistyti.

Apdailos ir sluoksniavimo ypatybės

Esamų sienų apkalimas gipskartonio plokščių konstrukcijomis - plačiai naudojamas apdailos būdas tiek renovacijoje, tiek naujoje statyboje. Jei išorinė siena papildomai šiltinama naudojant gipskartonio konstrukciją, tarp profilių įspaudžiami mineralinės vatos dembliai, ant jų klojama garo izoliacinė plėvelė ją priklijuojant dvipuse lipnia juosta ant profilių konstrukcijos. Nerekomenduojama naudoti didesnio nei 5 cm izoliacinio sluoksnio. Laisvai stovinti apkala pagal struktūros tipą atitinka vieną dvigubo karkaso pertvaros pusę.

Lubų konstrukcijos ir švelninimo sprendimai

Šiuolaikinėje statyboje dažnai montuojamos gipskartonio lubos, nes jose patogu paslėpti komunikacijas - vamzdžius, kabelius, ortakius. Lubų karkaso konstrukcija bei naudojamos tvirtinimo ir pakabinimo detalės priklauso nuo to, kokios plokštės bus montuojamos ant lubų - paprastas gipskartonis, akustinis gipskartonis (su įvairiomis kiaurymėmis), ugniai atsparios plokštės ar cementinės plokštės Knauf Aquapanel drėgnoms ir šlapioms patalpoms. Prieš tvirtinant karkasą prie lubų, vizualiai patikrinama lubų kokybė. Tvirtinimo priemonės (betonvinės, savisriegiai ir pan.) lubų konstrukcijoms parenkamos atsižvelgiant į pagrindo tipą. Pakabų tvirtinimui negalima naudoti mūrvinių su polimeriniais kaiščiais, naudoti tik grynai metalines betonvines, taip pat negalima tvirtinti kabamųjų lubų ant tinkuotų lubų su medinėmis balanomis. Negalima klijuoti plokščių prie lubų. Jungties vietoje sienos plokštuma turi būti lygi. Esant reikalui, ji išlyginama papildomomis priemonėmis (pvz., gipsiniu glaistu arba tinku).

Perimetriniai ir tiesioginiai tvirtinimai

Prie esamų sienų UD profiliai tvirtinami pagrindui tinkamomis trirtinimo priemonėmis, pvz., mūrvinėmis kas 80-100 cm. Jei UD profilis tvirtinamas prie medinės perdangos, naudojami savisriegiai, jei prie betoninės - betonvinės. Luboms rekomenduojama rinktis standžias pakabas, nes lubos bus stabilesnės ir mažiau trūkins. Prie medinės perdangos pakabos tvirtinamos savisriegiais, prie betoninės - metalinėmis mūrvinėmis. Sumontavus pagrindinius profilius, montuojami apatiniai montavimo profiliai. Lubų konstrukcijos aukštis susideda iš pakabos, karkaso ir apkalos. Leistinieji pagrindinių ir montavimo profilių tvirtinimo atstumai parenkami pagal sistemos tipą ir apkrovos klasę. Jei lubų apkala daugiasluoksnė, atskiri plokščių sluoksniai montuojami perstumtomis sandūromis pagal klojimo schemą. Kiekvienas plokščių sluoksnis tvirtai prispaudžiamas prie pagrindo konstrukcijos ir atskirai pritvirtinamas.

Lubų sandūrų slydimo ir šešėlinės siūlės

Tvirtinant 1-ąjį plokščių sluoksnį, atstumus tarp savisriegių galima padidinti maks. iki 500 mm (jei apkala su 25+18 mm / 2x20 mm, maks. 300 mm), jei 2-asis plokščių sluoksnis bus pritvirtintas nedelsiant (tą pačią darbo dieną). Jei apkala daugia­sluoksnė, būtina siūlių glaistu, pvz., Knauf Uniflott, užglaistyti, nenaudojant armavimo juostos 1-ojo plokščių sluoksnio išilgines ir skersines siūles bei jungtis su kitomis konstrukcijomis. Lubas su pertvara galima sujungti dviem būdais - įrengiant slydimo ar šešėlinę siūlę. Geriausias sprendimas - įrengti šešėlines siūles, leidžiančias lubų konstrukcijai judėti laisvai. Tai rekomenduojama ypač didelio ploto luboms. Kitas būdas - slydimo jungtys, kurios privalo būti įrengtos didesnio ploto luboms, ypač po medinių sijų perdanga. Slydimo siūlė sudaroma naudojant sandūros juostas, kurios užklijuojamos prie UD profilio. Po to plokščių montavimo siūlė užpildoma glaistu, o per 3-5 mm nuo siūlės daroma papildoma užpildymo juosta.

tags: #storasienio #profiliu #sujungimo #detales