Stogas yra viena svarbiausių pastato dalių, sauganti nuo išorinio poveikio, todėl jo tinkamas apšiltinimas yra būtinas. Šlaitinio stogo paskirtis - atitvarinė konstrukcija ir vandens nuvedimas. Šlaitiniai stogai apšiltinami mineraline akmens vata arba polistireniniu putplasčiu. Daugelis fasadų, plokščių stogų šiltinami polistireniniu putplasčiu. Šlaitiniai stogai - rečiau šiltinami polistireniniu putplasčiu. Apšiltinti šlaitinį stogą polistireniniu putplasčiu galima, juolab, jei sienos apšiltinamos putplasčiu, išvengiama skirtingų medžiagų.
Kada ir kur taikomas polistireninis putplastis šlaitiniam stogui
Šlaitinio stogo šiltinimas polistireniniu putplasčiu tinka gyvenamiesiems, viešosios paskirties ir pramoniniams pastatams, namams su laikančiomis sienomis ir karkasiniams pastatams. Svarbiausias pranašumas, lyginant su pluoštinėmis termoizoliacinėmis medžiagomis - itin maža vandens įgertis ir nepalyginamai mažesni šilumos laidumo koeficiento pokyčiai. Šlaitinio stogo konstrukcija iš polistireninio putplasčio Lietuvoje šlaitiniai stogai dažniausiai daromi mažaaukščiuose pastatuose. Tokių stogų laikantieji elementai (gegnės, ilginiai, statramsčiai ir kt.) dažniausiai yra mediniai. Metaliniai, gelžbetoniniai arba kitokie laikantieji elementai dažniausiai pasitaiko pramoniniuose bei viešosios paskirties pastatuose. Medinių elementų masinis drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20 % ir ne mažesnis kaip 8 % (rekomenduojama 10-12 %). Visais atvejais šlaitinių stogų pastogės turi būti gerai vėdinamos.
Šiluminės izoliacijos sluoksniai ir jų išdėstymas
Darant pastogėse gyvenamąsias patalpas, stogo šilumos izoliacijos sluoksnio storis būna 25-50 cm. Siekiant šlaitinio stogo konstrukcijos mažesnio storio, šilumos izoliacija dažniausiai dedama tarp gegnių su papildomais šilumos izoliacijos sluoksniais virš gegnių arba po jomis. Dėl susidarančio šlaitinio stogo konstrukcijos didelio storio, šilumos izoliacija tik virš gegnių arba tik po jomis dedama rečiau. Kai šilumos izoliacija daroma iš kelių sluoksnių, jų tarpusavio siūlės perstumiamos ≥200 mm. Apatinių polistireninio putplasčio plokščių siūlės turi būti ties horizontalių tašų viduriu. Polistireninio putplasčio plokštės tarp gegnių įspraudžiamos standžiai. Tarpai ir plyšiai, pasitaikantys tarp plokščių, užsandarinami standžiai polistireninio putplasčio atraižomis arba montažine putomis. Plokštės tarp gegnių dedamos prie jų apačios pritvirtinus horizontalius 40x40-80 mm tašus. Plokštės vienu ar dviem sluoksniais standžiai įspraudžiamos tarp gegnių. Rekomenduotina plokštes pjauti statybvietėje pagal atstumą tarp gegnių. Kai daromi keli šilumos izoliacijos sluoksniai, jų siūlės perstumiamos ≥ 200 mm. Apatinių plokščių siūlės turi būti ties horizontalių tašų viduriu. Tarp putplasčio plokščių esančių tarpus bei plyšius būtina užpurkšti montažinėmis putomis arba sandarinti polistireninio putplasčio atraižomis. Visi paviršiai turi būti lygūs, kad ant jų arba prie jų nesusilaikytų drėgmė.
Šilumos izoliacijos sluoksnių sandara ir hidroizoliacija
Šlaitinio stogo šiltinimo technologija - tai daugiasluoksnis termoizoliacinis „pyragas" ar sumuštinis. Nepaisant to, kad putplastis beveik neįgeria drėgmės, vis tiek būtina naudoti hidroizoliacinę medžiagą - difuzinę plėvelę iš stogo dangos pusės ir garų barjerą iš patalpos pusės. Vėdinimas ir drėgmės režimas: Stogo konstrukcijoje labai svarbus yra vėdinimas. Vėdinami šlaitiniai stogai turi ventiliuojamą oro tarpą, į kurį oras patenka per angas. Paprastai jų būna dvi - viršutinė ir apatinė. Šlaitinių stogų drėgmės režimui užtikrinti naudojama garo izoliacinė plėvelė, sudaranti apsauginį sluoksnį vidinėje šilumos izoliacijos pusėje. Iš lauko pusės po stogo danga esanti difuzinė plėvelė skirta apsaugoti nuo išorinės lietaus ir sniego drėgmės, dulkių ir vėjo prasiskverbimo į konstrukcijos vidų. Kad šlaitinio stogo konstrukcijoje normaliai cirkuliuotų oras, jis turi susisiekti su lauko oru ir turėti angas orui patekti bei pasišalinti: tarpą virš šiluminės izoliacijos orui cirkuliuoti, oro patekimą apkaloje po karnizu (stogo apačioje) ir oro ištraukiamąsias angas kraige (viršuje). Šlaitinio stogo karnize turi būti įrengtos vėdinimo angos ne mažiau kaip 200 cm² karnizo metrui. Šlaitinio stogo kraigas taip pat turi būti vėdinamas. Jame turi būti įrengtos vėdinimo angos į abi puses. Jų plotas kiekvienoje kraigo pusėje turi būti ne mažesnis kaip 50 cm² kraigo metrui. Šlaitinio stogo karnize turi būti įrengtos vėdinimo angos, ne mažesnės kaip 0,2% stogo šlaito 1 m pločio juostos ploto ir ne mažiau kaip 200 cm² karnizo tiesiniam metrui. Šlaitinio stogo kraigas taip pat turi būti vėdinamas. Vėdinimas turi vykti į abi puses. Kraigo vėdinimo tarpų plotas kiekvienoje pusėje turi būti ne mažesnis kaip 0,05 % stogo šlaito 1 metro pločio juostos ploto ir ne mažiau kaip 50 cm² kraigo tiesiniam metrui. Kad į stogą pro kraigus nepatektų lietaus vandens, sniego bei teršalų, į kraigą reikia dėti specialius intarpus. Dažniausiai tam naudojami difuziniai tarpikliai. Stogo viduje esančio vėdinimo tarpo skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 200 cm²/m. Vėdinimo tarpo aukštis turi būti 20-40 mm.
Polistireninio putplasčio plokščių pasirinkimas ir palyginimas
Medžiagos šlaitiniam stogui: Vatos izoliacija minkšta ir ji glaudžiai be tarpų priglunda prie gegnių. Polistireninio putplasčio plokštės įspraudžiamos tarp gegnių ir turi vienodus šilumos charakteristikas su kitomis medžiagomis. EPS ir pilkojo putplasčio palyginimas: Stogo apšiltinimui galima naudoti tiek baltąjį polistireninį putplastį, tiek pilkąjį. Pilkojo polistireno sudėtyje yra smulkių grafito dalelių, kurios sugeria arba atspindi infraraudonuosius spindulius, todėl pilkų plokščių izoliacinės savybės yra iki 20 % geresnės. Standartinio šlaitinio stogo apšiltinimui užtenka 15 kg/kub.m polistireninio putplasčio tankio. Šiltinimui tarp gegnių geriausiai tinka Šiloporas EPS 70, virš gegnių - Šiloporas EPS 80. Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę ar sumažinti stogo storį, rekomenduojama naudoti pagerintų termoizoliacinių savybių pilkojo polistireninio putplasčio gaminius: Šiloporas Neo EPS 70, Šiloporas Neo EPS 70+, Šiloporas Neo EPS 70 Super, kurie turi itin mažus šilumos laidumo koeficientus. Medžiagų palyginimas: EPS (baltas) λ 0.032-0.040, tankis 15-35 kg/m³; EPS Neo (pilkas) λ 0.030-0.032, tankis 15-35; Akmens vata λ 0.035-0.045, tankis 30-100.
Šaltinius ir įrengimo principai tarp gegnių bei virš gegnių
Tai orientaciniai stogo „sumuštiniai". Tačiau kiekvieno stogo konstrukcijai turi būti paskaičiuotas šiluminis laidumas ir pagal tai parenkamos medžiagos bei jų storiai. Taip pat šiltinant reiktų atkreipti dėmesį į gegnių medienos drėgnį - pageidautina, kad jos išliktų stabilios, todėl mediena turi būti išdžiovinta iki 10-12 proc.
Šiltinimas tarp gegnių: Principas šiltinant tarp gegnių lieka tas pats - kad ant medinių konstrukcijų nesusidarytų kondensatas, būtina pakloti garus izolacijos membraną. Jei šiltinimo procesas vyksta lygiagrečiai su stogo montavimu, tuomet iš apačios ant gegnių būtina prikalti grebėstus, kurie tarnaus kaip atrama putplasčio plokštėms. Plokštės sandariai sumontuojamos tarp gegnių. Tada jos iš viršaus uždengiamos difuzine plėvele. Hidroizoliacinė plėvelė prie gegnių tvirtinama statybiniu kabių pistoletu. Šilumos tilteliai visiškai panaikinami šiltinant tarp gegnių ir viršuje klojant papildomą sluoksnį šilumos izoliacijos.
Polistireninis putplastis tarp gegnių dedamas prie jų apačios pritvirtinus horizontalius 40 x 40-80 mm tašus. Plokštės vienu ar dviem sluoksniais standžiai įspraudžiamos tarp gegnių. Kai klojami keli šilumos izoliacijos sluoksniai, jų siūlės perstumiamos ≥ 200 mm. Apatinių plokščių siūlės turi būti ties horizontalių tašų viduriu. Tarp putplasčio plokščių esančius tarpus bei plyšius būtina užpurkšti montažinėmis putomis arba sandarinti polistireninio putplasčio atraižomis.
Šilta virš gegnių: privalumai, trūkumai ir rekomendacijos
Konstrukciniu ir fizikiniu požiūriu izoliacija virš gegnių yra optimali, nes izoliacinis sluoksnis įrengiamas beveik be tarpų. Itin praktiškas šiltinimas virš gegnių yra naujos statybos ar renovacijos atveju, kai keičiama stogo danga. Alternatyvūs šiltinimo būdai: šalia tradicinių šiltinimo medžiagų vis dar populiarėja ir naujesnės technologijos, tokios kaip celiuliozinė termoizoliacija (Ekovata) ir poliuretanų putų šiltinimas. Ekovata turi geriausią garso izoliaciją iš visų šiltinimo medžiagų ir į joje yra borų rūgšties, todėl pelės čia negyvens. Poliuretano putos užpurškiant suteikia lankstumą ir gali būti naudojamos nestandartinėms konstrukcijoms.
Apsauginiai ir priešgaisriniai reikalavimai
Priešgaisriniai reikalavimai: Polistireninis putplastis, kaip ir kitos šiltinimo medžiagos, atitvarų šiltinimo sistemose visada yra dengiamas nedegiomis medžiagomis. Svarbiausia, kad stogo konstrukcijoje būtų naudojama sistema, kurios produktų visuma sudarytų ugniai atsparią sistemą, taip pat, kad būtų naudojama nedegi stogo danga. Gaisriniai bandymai parodė, kad stogų šiltinimo sistemos, susidedančios iš polistireninio putplasčio plokščių ir stogo dangų, dažniausiai atitinka BROOF (t1) degumo klasės reikalavimus.
Plokšių plokšti stogai ir jų specifika
Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų projektavimas vyksta daugelyje naujų daugiabučių ir viešosios paskirties pastatų. Plokščiojo stogo perdangos dažniausiai būna monolitinio gelžbetoninio, surenkamos plokštės arba trapeciniai plieno lakštai. Priklausomai nuo perdangos denginio, pastato energinės klasės ir paskirties, projektuojama plokščiojo stogo konstrukcija. A, A+ ir A++ klasių pastatų plokščiųjų stogų šiltinimui rekomenduojama naudoti 2 arba 3 akmens vatos sluoksnius. Dažniausiai plokščiuose stoguose plokščių šiltinimas vyksta dviem ar trim sluoksniais: pagrindinis sluoksnis iš minkštesnių akmens vatos arba polistireninio putplasčio plokščių, o virš jo - vandens garų ir oro izoliacinis sluoksnis. Tokiuose stoguose būtina užtikrinti veiksmingą hidroizoliaciją ir vėdinimą.
Montavimas ir techniniai niuansai
Plokščių stogo montavimas prasideda nuo tolimiausių kampų, kad būtų išvengta vaikščiojimo ant plokščių. Plokštės glaudžiamos viena prie kitos, kad neliktų jokių plyšių. Papildomo klijavimo ar jungiančių juostų nereikia. Plokščiajame stoge esantys vertikalūs paviršiai - parapetai, vėdinimo kanalai, įlajos ir kiti konstrukciniai elementai. Dažniausiai plokščiajame stoge pasitaikantys nesandarumai - ties įvairiomis jungtimis. Siekiant išvengti stataus kampo tose vietose, kur stogo plokštuma ribojasi su parapetu ir kitais vertikaliais elementais, iš termoizoliacinės medžiagos formuojama nuožulna. Kiekviename plokščiame stoge yra įlajos, jų turi būti ne mažiau kaip dvi, tarpusavyje skaičiuojami ir nurodomi techniniame projekte. Stogo plote įlajos turi būti išdėstomos žemiausiose stogo vietose, suformuotame nuolydyje. Vėdinimo vamzdžiai ir kitos komunikacijų jungtys turi būti sandarios, o hidroizoliacinė danga pritaikyta jų apsaugai. Prieš užklojant hidroizoliacinę dangą, surašomas paslėptų darbų aktas, o vėliau plokštės glaudžiamos prie vienos kitos.
Geometrija, nuolydžiai ir praktiniai patarimai
Stogo nuolydžiai plokščių stogų įrengimo atvejais dažnai formuojami specialiai, kad užtikrintų lašėjimo drenažą ir vandens nutekėjimą. Įlajų skersmenys bei nuolydžių kampai yra apskaičiuojami techniniame projekte. Kartu atkreipiamas dėmesys į vamzdžių sandarumą bei hidroizoliacijos vientisumą. Šaltinis: STR 2.04.01:2018 reikalavimai dėl atitvarų ir stogų izoliacijos.
Rekomenduojamas išsidėstymas ir tipai
Šlaitinio stogo šiltinimas virš gegnių leidžia sumažinti šilumos tiltelių riziką irieškoti efektyvių sprendimų su FF-PIR plokštėmis, kurios dažnai dengtos aliuminio folija. Plokščiojo stogo atveju šiltinimas gali būti dviejų ar trijų sluoksnių, su intensyviu atsparumu vandeniui ir oro nepraeinamumu. Pasirenkant medžiagas, svarbu atsižvelgti į energinę klasę (A, A+, A++), todėl plokštieji stogai dažnai reikalauja didesnio stogo storio, o tai gali paveikti viso pastato konstrukcijų apkrovas ir pamatų projektavimą.
Išvados apie polistirolo plokščių naudojimą
Polistireninio putplasčio plokštės dažnai naudojamos plokščiųjo stogo šiltinimui, bet šlaitinėms konstrukcijoms - rečiau. Diegimo metu svarbiausia - užtikrinti sandarumą, vėdinimą, tinkamą siūlių sujungimą ir viršutinių sluoksnių atsparumą oro bei vandens poveikiui. Apšiltinimas turi būti pritaikytas konkrečiai konstrukcijai, įvertinant gegnių aukštį, drėgmės režimą ir medžiagų šilumos laidumą. Priešgaisriniai reikalavimai užtikrina, kad stogo šiltinimo sistema sudarytų ugniai atsparią konstrukciją, o stogo danga būtų nedegi.
Kaip klijuojam fasado polistirolą per 2 dienas. EPS 70. Kaip klijuoti montažinėm putom ?
1) Pradinė planavimo fazė turėtų būti orientuota į stogo tipo pasirinkimą. 2) Daugiau šlaitinių stogų Lietuvoje šiltinami tarp gegnių, dažnai naudojant mineralinę vata. 3) Šiluminio „pyrago“ sandara dažnai apima difuzinę plėvelę, garų barjerą ir hidroizoliaciją; vėdinimo angos kraigose ir karnize būtinos. 4) Nors plokščiojo stogo šiltinimuose paprastai naudojama plokščių plokštė, būtina užtikrinti, kad siūlės būtų sutvirtintos ir sandarios, o įlajos būtų teisingai sujungtos.
tags: #stogo #siltinimas #naudojant #polistirola