Stogo plėvelės dengimas yra vienas iš esminių darbų, užtikrinančių ne tik sandarumą, bet ir ilgalaikę stogo konstrukcijos apsaugą nuo drėgmės, kondensato bei vėjo. Tekste rasite išsamų aprašymą apie įvairias plėvelių rūšis, jų klojimo kryptis, pritaikymą skirtingose stogo konstrukcijose ir dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias būtina vengti.
5.1. Išilgai gegnių - kai reikia ar naudoti pastogę
išilgai pagal išilginius grebėstus. ir su naudojama (gyvenamąja), ir su nenaudojama pastoge. Dažnai stogo plėvelės klojamos lygiagrečiai su nuosvyra (5.1 pav.). Tačiau jų klojimo kryptis gali būti pasirenkama laisvai. Stogo plėvelę galima kloti statmenai nuosvyrai išilgai gegnių (5.2 pav.) arba laisvai pasirenkamu kampu, atsižvelgiant į stogdengių darbų organizavimą.
5.2. Klojimo kryptys ir jų ekonomija
Šiuolaikinėse statybose, kai stogas dengiamas čerpėmis arba kitomis dangomis, naudingiausia stogų plėvelę kloti lygiagrečiai nuosvyrai. Tada išilginiai grebėstai supjaustomi trumpomis atkarpomis, atitinkančiomis vienos plėvelės juostos plotį (prie kurio pridėtas užleidimo dydis). kad atstumai būrų priderinti prie dangos, ir jais lipama kaip kopėčiomis iš eilės klojant kitą plėvelės juostą. Toks darbų ciklas nepriklauso nuo plėvelių rūšies - taip pat klojamos ir difuzinės plėvelės (t. y. plėvelės su dideliu laidumu garams), ir plėvelės, kurių laidumas garams mažas.
Difuzinės plėvelės įvairovė ir senesni spalviniai sprendimai
Pastarosios, senesnės, stogų plėvelės klojamos taip, kad tarp jų ir termoizoliacijos būtų papildoma ventiliacijos anga. Tačiau tai neturi reikšmės jų klojimo krypčiai. Vis dėlto plėvelių klojimas išilgai gegnių pagrįstas keliais atvejais. Dažniausiai šis klojimo būdas pasirenkamas remontuojant stogą arba keičiant jo dangą. Tada darbus geriausiai atlikti sritimis, pažymėtomis prieš gegnes. Stogas atveriamas dviejų ar trijų gegnių plote, o plėvelė klojama nuosvyrai statmenomis juostomis išilgai gegnių. su užleidimais, įdedant daugiau darbo. suklijuoti sujungiamas juostų dalis. Geriausi rezultatai gaunami naudojant dviejų rūšių juostas: iš pradžių lipnią iš abiejų pusių juostą, o paskui - lipnią iš vienos pusės (žr. 5.3 pav.).
5.3. Nuovardymo gyda ir šaltiniai
Juostos turi būti jungiamos pakišus po jomis lentą arba kitą kietą daiktą, padidinantį sujungimo tvirtumą. Nesunku suprasti, kad statmenas difuzinių plėvelių klojimas (išilgai gegnių) yra brangesnis, o tokį darbą reikia atlikti kuo tiksliau. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutaupoma papildomiems pastato apdangalams (brezentui), kurie būtini remontuojant stogus, toks būdas yra pagrįstas. Būdas, kada difuzinė plėvelė klojama statmenai nuosvyrai, taip pat labai pagrįstas įrengiant sudėtingos formos stogus, kuriuose daug stoglatakių ir kampų. Tokiuose stoguose daug ekonomiškiau difuzines plėves kloti išilgai gegnių, nes prielatakiuose visada iš pradžių reikia pakloti vieną juostą išilgai stoglatakio gegnės (žr. 5.11 pav.).
Jeigu stoglatakių daug, tai būtent tos prielatakiuose lygiagrečiai arba skersai gegnių paklotos juostos, sudarančios didelę stogo paviršiaus dalį, yra ekonomiškesnės ir ergonomiškesnės. Jei stogas dar apkalamas lentomis, tai yra papildomas argumentas, pagrindžiantis būtent tokį difuzinių plėvelių klojimo būdą. nes ant tvirto pagrindo pakanka vieno klijuojamojo sluoksnio.
5.4. Darbo įgūdžiai ir kraigo plėvelės
5.4. Visų rūšių difuzinės plėvelės ant kraigo turi būti klojamos sandariai (žr. 5.6 pav.) su atitinkamu kitų juostų užleidimu (iš šlaitų). Naudoti klijuojamąsias juostas nebina, jeigu juostos taisyklingai užleidžiamos (mažiausiai 15 cm). Tačiau tose vietose, kur nepavyksta pasiekti reikiamo užleidimo dydžio, reikalaujamą sandarumą galima gauti užklijuojant siauresnį užleidimą. Šie du būdai yra pakaitiniai: arba užleidimas turi būti reikiamo pločio, arba jį reikia užklijuoti su juosta. Įsiskverbimo atveju vandenį gali sulaikyti tiktai gerai paklota difuzinė plėvelė. Panašiai reikia traktuoti ir visus stogų kampus, neatsižvelgiant į jų ilgį ir pasvirimo kampą. Tose vietose, dėl tų pačių priežasčių kaip ir kraiguose, reikia padaryti užleidimą, sudarantį du difuzinės plėvelės sluoksnius. Tai ne visada įmanoma ir priklauso nuo darbų, atliekamų atskiruose šlaituose, eiliškumo. Prieš išvyniojant difuzinę plėvelę prie kamino priklijuojama dvipusė lipni juosta (žr. 5.16 pav.).
5.5. Prielatakių vietos ir stoglatakiai
5.5. Prielatakių vietos yra įdubę dviejų nuolaidžių šlaitų sujungimai, kurie dažnai pasitaiko sudėtingos formos stoguose. Tose vietose turi būti naudojami specialūs skardos gaminiai (dar vadinami stoglatakiais), jungiantys dangą tarp dviejų gretimų šlaitų. Reikalą komplikuoja dideli jų įrengimo reikalavimai. Šie reikalavimai kyla dėl to, kad stoglatakiuose vyksta labai daug reiškinių, keliančių grėsmę dangos sandarumui. Visų pirma, stoglatakiai yra įtaisas nubėgti atmosferos kritulių vandeniui. Vanduo nuteka per sujungtus šlaitus. Jeigu vandens daug ir šlaito plotas didelis, tai netgi mažas šlaito nuolydis yra priežastis, dėl kurios atsiranda gausios vandens srovės. Šios srovės bėga ir lengvai patenka po gretimo šlaito danga. Dėl to stoglatakių forma ir konstrukcija turi būti parinkta taip, kad vanduo negalėtų patekti į vidų. Tuo pačiu metu stoglatakiai turi atlaikyti sniego ir ledo kepures atsiradimą, kuris ilgainiui gali paveikti sandarumą.
5.6. Difuzinių plėvelių jungimai su kaminomis, stoglangiais ir liukais
Su sniego bei ledo kepurėmis susijusios problemos reikalauja ypatingo dėmesio. Kaminas dėl dydžio apsukamas stogų plėvele (žr. 5.16 pav.), o angos, stoglangiai ir liukai dažniausiai iškertami jau paklojus plėvelę. Kiekvienu atveju difuzinę plėvelę reikia perpjauti taip, kad iš kiekvienos kamino arba stoglangio pusės plėvelės fragmentai būtų išvynioti į viršų ir pritvirtinti prie kamino šonų arba stoglangio (liuko) tvirtinimo rėmo. Difuzinės plėvelės sujungimui su kaminu būtinos dvipusės lipnios juostos. Prieš išvyniojant difuzinę plėvelę prie kamino priklijuojama dvipusė lipni juosta (žr. 5.16 pav.). Lipni juosta klijuojama toje vietoje, kuri žymi didžiausią difuzinės plėvelės išvyniojimo aukštį ant kamino, daugiausia 5 cm virš skersinių grebėstų lygio. Paklojus atpjautą difuzinę plėvelę ją priklijuoti prie kamino būna gerokai lengviau, nes dvipusės lipnios juostos separatorių plėvelės klojėjas gali atklijuoti jam patogiu metu. Taigi juosta atlieka dvi funkcijas: žymi užlaidos dydį ir priklijuoja difuzinę plėvelę. Priklijavus dvipusę lipnią juostą difuzinė plėvelė papildomai sandarinama apklijuojant ją aplink kaminą vienpuse lipnia juosta (žr. 5.7 pav.).
Stoglangio sujungimo su plėvele metodą lemia jo įrengimo būdas: jungtis turi būti sandari ir nepraleisti nei vandens, nei vėjo. Todėl reikia naudoti lipnias juostas arba specialias sandarinimo technikas išpjaunant ir pritvirtinant papildomas difuzinės plėvelės juostas aplink staktą. Tiesa, kiekvienas stoglangių gamintojas instrukcijose rekomenduoja savo metodus, kuriais stoglangiai turi būti jungiami su difuzinėmis plėvelėmis. Tačiau pagrindinis reikalavimas yra vienas - įpjauti difuzinės plėvelės fragmentai, kurie yra suduriami su stoglangiu, turi būti išvynioti į viršų ant staktos ir ten pritvirtinti, o trūkstamas dalis reikia papildyti ten, kur stakta buvo atidengta.
5.7. Svarbios rekomendacijos dėl tinkamo montavimo
Dažniausia dėl įpjovimų atidengiami kampai (žr. 5.9 pav.). Dažnai išlenktos ir specialiai suformuotos kampinės jungtys užtikrina sandarumą. Jei jungtis arti nėra, plėvelė įpjaunama, viršutinė dalis uždedama ant lovelio paviršiaus, priklijuojama, verta priklijuoti ir lovelį iš apačios. Keliant skersinį grebėstą pakeliamas ir išilginis grebėstas. Stogo plėvelės apačioje paliekama 15-20 centimetrų nuo apatinės gegnės. Daugiausiai šilumos praradimų tenka praėjimams pro difuzinę plėvelę, todėl šias vietas reikia apgalvoti iki smulkaus detalių lygmens.
Detalesnis požiūris į įėjimus į sienas ir stogo jungtis (pvz., kaminų, stoglangių, ventiliacijos angų vietas) - būtina. Difuzinė plėvelė permatoma reikia būti klijuojama ir užsandarinama, naudojant dvipuses lipnias juostas arba specialias sandarinimo technikas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad plėvelės siūlių jungtys būtų sujungtos su tinkamais užlaidinimais ir sulydytos, o vėliau - dar kartą patikrinamos galimos seklumos ar įtrūkimai.
5.8. Plyšiai, oro srautai ir stogo ventiliacija
Vanduo, patekęs po danga, gali kelti didesnį pavojų šilumos izoliacijai, o tinkamai parinkta difuzinė plėvelė užtikrina garų išleidimą į išorę. Pagrindinis dalykas - plėvelės išsidėstymas, užleidimai, ir vėdinimo tašeliai. Tiek plėvelės, tiek vėdinimo tašelių įrengimas turi būti suderinti su stogo dangos tipu ir stogo konstrukcija. Ventiliacijos angos, įrengtos virš plėvelės, yra itin svarbios difuzinių plėvelių veikimui, kad kondensatas nesikauptų po danga.
5.9. Montavimas su profesionalais ir pasirinkimo principai
Konstrukcijų projektavimas ir plėvelių pasirinkimas reikalauja specialistų įžvalgų. Plėvelės tipą visada rekomenduojama derinti prie difuzinės plėvelės savybių, klimato sąlygų ir šiltinimo medžiagos. Difuziniai plėvelės sujungimai ir užlaidų dydžiai turi būti parinkti pagal gamintojo instrukcijas. Kokią plėvelę pasirinkti? Dažnai rekomenduojama naudoti patikimų gamintojų sprendimus, tokius kaip Tyvek Pro + Tape arba Ruukki difuzinę plėvelę, kurios techninės charakteristikos atitinka rekiaimus.
Montuoti plėvelę rekomenduojama su kvalifikuotais meistrais. Pavyzdžiui, Vilniuje yra įmonių, kurios teikia profesionalias stogų dengimo ir įrengimo paslaugas, užtikrinančias atsakingą darbų atlikimą ir konsultacijas tiek dėl plėvelių pasirinkimo, tiek dėl kainodaros. Viena iš jų - UAB „Inrufas“, kuri siūlo visapusiškas paslaugas nuo stogo dangos parinkimo iki lietaus nuvedimo sistemų įrengimo.
