Įsigaliojus reikalavimui, jog naujos statybos namai turi atitikti reikalaujamą A++ energinio naudingumo klasę, kilo daug klausimų, kokią pasirinkti šiltinimo medžiagą. Stogo šiltinimą atliekame 4 rūšių purškiamomis biriomis vatomis, tai stiklo ir akmens vata, medžio plaušo vata, ekovata. Stogo apšiltinimui taip pat galite rinktis iš dviejų tipų poliuretano putų - atvirų ir uždarų porų. Pateikiame preliminarius skaičiavimas A++ energinio naudingumo klasės namo stogo šiltinimui biriomis vatomis. Purškiamų birių vatų ir poliuretano putų charakteristikos pateikiamos, remiantis gamintojų pateiktomis eksplotacinių savybių deklaracijomis. Paskaičiuota vėdinamoms konstrukcijoms.
Šilumos laidumo koeficientas ir lambdos tema
Pagal str. 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, stogui šilumos perdavimo koeficientas (U vertė) yra 0,10, tad reikalinga varža 10,00. Šilumos izoliacijos gamintojų pranešimai - tai dar ne viskas. Tačiau lambda lambdai nelygi. Yra esminis skirtumas tarp deklaruojamos ir apskaičiuojamos lambdos. Tai gali būti labai svarbu parenkant tinkamą šilumos izoliacinę medžiagą, naudojamą konkrečiai investicijai. Deklaruojama lambda yra parametras, nustatomas reglamentuojamomis sąlygomis. Praktikoje tai reiškia, kad medžiagos „šilumos izoliacija“ nustatoma esant + 10 °C temperatūrai. Apskaičiuota lambda yra nustatoma esant eksploatacinėms sąlygoms, t. y. tiek žemoje, tiek ir aukštoje aplinkos temperatūroje. Kiek efektyviai izoliuos mineralinė vata, esant + 10 °C temperatūrai, o kiek esant + 50 °C temperatūrai, pavyzdžiui, saulės įkaitintoje palėpėje, galima lengvai apskaičiuoti. Pateiktame pavyzdyje lambdos koeficientas pakito priklausomai nuo temperatūros nuo 0,040 W/mK iki 0,050 W/mK.
Aplinkos temperatūra nėra vienintelis veiksnys, kurio reikia apskaičiuojant lambdos koeficientą. Dokumente pateiktas verčių, gautų vienomis sąlygomis, konvertavimo (perskaičiavimo) būdas į vertes, gaunamas esant kitoms sąlygomis. Problema ta, kad tikslius skaičiavimus galima atlikti daugiausia tik teoriškai. Šilumos izoliacijos medžiagų gamintojai paprastai neturi laboratorinių tyrimų rezultatų, nurodančių lambdos koeficiento esant skirtingai drėgmei.
e - matematinė konstanta, t. y. 2,72T1 - normatyvinė temperatūra deklaruojamo lambda koeficiento, t. y. Tiek teorijos. „Temperatūros konvertavimo λ“ schema rodo, kad konvertuojamo λ parametro didėjimo tendencija labiausiai susijusi su pluoštinėmis, atviromis difuzijai medžiagomis. EPS polistirolas turi panašią į PIR (šiek tiek šiek didėjiančią) tendenciją, tačiau tai labiausiai matoma esant aukštai temperatūrai, kai pasiekiamas pavojingas lygis ekstruzinio polistireno produktams.
Pagrindiniai pavyzdžiai ir praktika
- Tarkime, kad vidutinė „šildomo“ šilumos izoliacijos sluoksnio, esančio ant stogo, vidutinė temperatūra yra apie +50 °C. Deklaruojami matavimai (λD) atliekami esant +10 °C temperatūrai.
- Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus skaičiavimus matyti, kad temperatūroje, kurioje veikia šilumos izoliacija, t. y. 4. Pirmiau pateiktuose skaičiavimuose matyti, kad siekiant užtikrinti numatomą šilumos izoliacijos lygį vasarą reikia įrengti storesnį šilumos izoliacijos sluoksnį, atsižvelgiant į temperatūros perskaičiavimą.
- Vienas iš elementų, apie kurį turi pagalvoti architektas, projektuodamas namą, yra atitinkamas pertvarų šilumos izoliacijos sluoksnis. Ar jūsų namas bus šiltas ir taupantis energiją, daugiausia lemia naudojamos statybinės medžiagos.
Kiekviena pastato pertvara (stogas, sienos, grindys, durys ir langai) turi atitinkamus šilumos izoliacijos reikalavimus. Gerai apšiltintas namas yra temperatūros aspektu komfortiškas namas, o tai reiškia, kad jame šilta žiemą ir vėsu karštą vasarą. Kuriant pastato architektūrinį projektą, kiekviena jo pertvara - siena, stogas, grindys, durys ir langai - privalo turėti atitinkamą šilumos perdavimo koeficientą (U) ir matuojamą vienetais W/(m2·K). Koeficientas nurodo šilumos nuostolius, o jų lygis lemia energijos sąnaudas.
Vadovaujantis esamais standartais, nuo 2021 m. sausio 1 d. reikalaujama stogo U reikšmė negali būti didesnė nei 0,10 W/(m²·K). Šilumos perdavimo koeficientas parodo, kokiems šilumos nuostoliams turi būti pasiruošta. Šiltinant sienas ir stogus, koeficiento U reikšmė priklauso nuo šilumos laidumo koeficiento λ (lambdos). Inovatyvių šilumos izoliacijos medžiagų, tokių kaip mineralinė vata, šilumos laidumo koeficientas λ siekia nuo 0,039 iki 0,032 W/(m·K). Jei ruošiatės statyti namą ir ieškote tinkamų statybinių medžiagų, reikėtų rinktis izoliaciją, turinčią kuo žemesnį šilumos laidumo koeficientą λ.
Taupyti šioje vietoje neverta, nes taip nieko nelaimėsite. Palėpė ar sienos, apšiltinti lengvesne arba plonesne medžiaga, bus šaltesni, o tai lems didesnes techninės priežiūros išlaidas. Daugelis mūsų bet kokį darbą siekia atlikti optimaliai - kuo mažesnėmis darbo, laiko ar finansinėmis sąnaudomis. Žinoma, tokie patys kriterijai taikomi ir statyboje. Namų šiluminis naudingumas gali būti įvertintas pagal klases. Klasės nustatomos pagal metinį šildymo poreikį vienam kvadratiniam namo ploto metrui. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2005 Pastatų atitvarų šiluminė technika nustato, kad gyvenamojo namo sienų norminis šilumos laidumo koeficientas turi būti 0,2 (varža R=5), o stogo - 0,16 (R=6,25) W/(m2×K). Šie parametrai lemia, kad naujai statomų pastatų šiluminio naudingumo klasė turėtų būti ne mažesnė kaip C.
Tyrimo metu buvo atsižvelgta į pastato orientaciją, langų ir durų plotą, grindų konstrukciją, šilumines langų, durų, grindų ant grunto savybes, šilumos nuostolius ir pritekėjimą per išorines atitvaras. Šie parametrai yra svarbūs vertinant bendrą namo šiluminį balansą. Šilumos poreikio skaičiavimuose mažesnis skirtumas gali būti, tačiau didelis metinis šilumos poreikio skirtumas visame name gali būti ženklus (pvz., 1135 kWh).
Tačiau didelis šilumos izoliacijos sluoksnis gali sukelti papildomų iššūkių: priverstinė oro ventiliacija gali būti racionali, nes didesnė drėgmė ir CO2 gali kauptis vėjo sąlygomis. Įrengus standartinę oro rekuperacijos sistemą, kurios naudingumo koeficientas siekia 20%, namo šilumos poreikis gali būti sumažintas 40-50%.
Išvada: prieš statantis namą reikia labai gerai apgalvoti, kokio namo norite - kokie jo šiluminiai parametrai jus tenkintų. Nebūtinai reikia labai daug šiluminės izoliacijos, bet svarbu užtikrinti tinkamą langų orientaciją, šiltas langų sistemas bei atitinkamą oro ciklą. Priverstinė oro kondicionavimo sistema gali būti naudinga.
Plokščių stogų specifika ir hidroizoliacijos pasirinkimas
Plokšti stogai Lietuvoje kelia specifinių iššūkių: dėl plokščios geometrijos vandens kaupimasis gali sukelti didesnį šilumos nuostolį ir hidroizoliacijos įtrūkimus. Tarp pagrindinių pasirinkimų - plokščio stogo hidroizoliacijos sistemos: bituminės membranos, PVC, TPO, EPDM ir skystosios hidroizoliacijos. Svarbu atsižvelgti į klimatą (lotiškus šaltus pikus, sniegą, lietų, krušą) ir ilgaamžiškumą.
Inovatyvius sprendimus siūlo plokščių PIR plokštės su laminatu, kurios užtikrina mažą šilumos laidumo koeficientą λd ir didelį atsparumą mechaniniams pažeidimams. PIR plokštės turi λd apie 0,022-0,026 W/mK, palyginti su tradicine EPS ar akmens vata. Plokščių lengvumas palengvina montavimą ir mažina stogo apkrovas, o jų inercija atspariai veikia priešgaisrinius reikalavimus (BROOF t1).
Hidroizoliacijos įvairovė modernioje rinkoje apima: bituminės membranos (SBS/APP modifikacijos), PVC membranos, TPO membranos ir skystosios hidroizoliacijos sistemos. Kiekviena technologija turi privalumų ir trūkumų: bituminės membranos yra populiarios, bet reikalauja specialaus kaitinimo metodų; PVC membranos yra ilgaamžės ir gerai išlaiko UV spindulius, tačiau negalimos su senomis bituminėmis dangomis; TPO ir skystosios sistemos suteikia didesnį lankstumą sudėtingoms formoms ir vietoms.
Plokščių stogų detalės - vietos, kur dažnai kyla problemos: parapetai, praėjimai per stogą, nuolydžio formavimas, piltuvai, lietvamzdžiai, švieslangiai ir kupolais. Dažnai klaidos kyla dėl netinkamo likučių sandarinimo ar nepakankamo upstand aukščio (15-20 cm rekomenduojamas). Rekomenduojama kruopščiai planuoti detales ir įsitvirtinti patikimų rangovų, patikimo montavimo kontrolę.
Vonios hidroizoliacija su Penosil produktais
Stogo nuolydžio svarba ir renovacijos sprendimai
Nuolydis nėra tik estetinė detalė - tai būtinybė, kad vanduo nusausėtų. Reikalavimai nurodo, jog vienas metras nuolydžio turi sudaryti apie 1-2 cm. Nuolydžio formavimas gali būti atliekamas įvairiais metodais: tiesioginiu užliejimu, nuolydžio formavimo šilumos izoliacija (supjaustytos plokštės), ar naudojant nuolydžio formuotojus (keramzitas, perlitas).
Renovacijos atveju gali būti taikomi du scenarijai: uždengti nauju sluoksniu ant seno, arba visiškai nuimti ir įrengti naują stogo sistemą. Pasirinkimas priklauso nuo esamos hidroizoliacijos būklės, drėgmės lygių ir ateities planų. Prieš bet kokius darbus patartina atlikti termografinį stogo tyrimą, kuris padeda tiksliai nustatyti drėgmės žymes ir tiksliai planuoti tolesnius darbus.
Ilgalaikis stogo sprendimas
Galiausiai - plokščią stogą galima suprojektuoti ir įgyvendinti taip, kad jis tarnautų dešimtmečius, išlaikytų pastato energetinį efektyvumą ir suteiktų papildomų galimybių - terasos, žaliojo stogo, saulės kolektorių ar fotovoltinių modulių montavimui. Svarbiausia - pasirinkti tinkamas sistemas, užtikrinti kokybišką montavimą ir laikytis detalių jungčių sujungimo bei sandarinimo reikalavimų.
Rekomendacijos plokščių stogų projektavimui
- Rinktis šiuolaikines šilumos izoliacines plokštės su mažu λ ir geru mechaniniu atsparumu (pavyzdžiui, pirminės PIR plokštės).
- Rinktis hidroizoliaciją, kuri atitinka klimato sąlygas ir užtikrina ilgaamžiškumą, įtraukiant detales (parapetai, praėjimai, švieslangiai).
- Investuoti į kokybišką montavimą ir profesionalų darbą - teigiamas ilgalaikis rezultatas priklauso nuo montavimo kokybės.
tags: #stogo #hidroizoliacijos #silumos #laidumo #koeficientas