Stogo dangos projektavimas ir vizualizacija: praktiniai pavyzdžiai

Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai principai ir reikalavimai projektuojant plokščiųjų eksploatuojamų stogų sistemas bei stogo-dangos komplekto vizualizacijos sprendimai. Pateikiami tikslūs bei nuoseklūs reikalavimai, kad stogo konstrukcijos atitiktų energetinį efektyvumą, priešgaisrinę saugą, garso ir termoizoliacines charakteristikas, o vizualizacijos padėtų tiksliai perteikti projektinius sprendimus.

I SKYRIUS. Energinių reikalavimų taikymas stogams

1. Taisyklės skirtos energiškai efektyviems pastatams ir jų statybai, kuriems yra keliami griežtesni su šiluma ir sandarumu susiję reikalavimai.

2. Stogo dangų projektavimas ir vizualizacija turi užtikrinti optimalią šilumos apsaugą, naudoti efektyvius šilumos izoliacijos sprendimus ir užtikrinti nuoseklų garų izoliacijos prijungimą prie visų jungčių bei paviršių.

II SKYRIUS. Eksploatuojamų stogų-terasų reikalavimai

4. Taisyklės skirtos vadovautis, projektuojant eksploatuojamus stogus-terasas. 4.1. Taisyklėse nurodomi eksploatuojamų stogų-terasų projektavimo ir statybos specifiniai reikalavimai.

4.2.1. STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos.“ 4.2.2. STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga.“ 4.2.3. 4.2.4. STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.“ 4.2.5. LST EN 826:1998 „Statybinės termoizoliacinės medžiagos.“

5. 5.1. 5.2. 5.3. 5.5. 5.6. 5.7. 5.8. 5.9. 5.10. 5.11. 5.12. 5.13. 5.14. 5.15. 5.16. 5.17. 5.18. 6. 6.1. 6.2. 6.3. 6.4. 6.5. 6.6. 6.7. DSL (angl. 6.8. 6.9. 6.10.

IV. V. SKYRIUS. 7. 7.1. Plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 1,4° ir ne didesnis kaip 7°. Šie stogai skirti ne tik apsaugoti statinius nuo atmosferinių poveikių, bet ir ant jų vykdyti įvairią veiklą. 0,7°-1,4° energetiškai efektyvuose pastatuose naudoti nerekomenduojama.

7.2. Stogai turi būti atsparūs galimam eksploatacijos poveikiui bei atmosferos poveikiui. Stogai turi būti projektuojami, statomi ir naudojami taip, kad tenkintų STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos.“ 7.2.2. Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių normatyvų reikalavimus STR 2.01.04:2004 “Gaisrinė sauga.“ 7.2.3. Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu vykdyti stogo priežiūros bei remonto darbus, t.y. stogo eksploatavimo, priežiūros ir remonto darbai neturi kelti grėsmės nė vieno darbų etapo metu. 7.2.4. 7.2.5. 7.2.6. 7.2.7. 7.2.8. 7.2.9. 7.2.10. 7.2.11. 7.2.12. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. 7.2.13. Stogai turi būti įrengti pagal šios darbo instrukcijos reikalavimus bei medžiagų ir gaminių gamintojų instrukcijas.

III SKYRIUS. Svarbiausios stogo įrengimo nuostatos

8. Eksploatuojamo stogo konstrukcijų sumontavimas ir dengimas. 8.2.1. Eksploatuojamo stogo konstrukcijų sumontavimas ir dengimas. 8.2.2. 8.2.3. 8.2.4. 8.2.5. 8.2.6. 8.2.7. 8.2.8. 8.2.9. 8.2.10. 8.2.11. 8.2.12. 8.2.13. 8.2.14. 8.2.15. 8.2.16.

9. 9.1. Garo izoliacinis sluoksnis turi būti vientisas, įrengiamas ant sauso, lygaus laikančios konstrukcijos paviršiaus. 9.2.1. 9.2.2. 9.3. Medžiagų garo izoliacijos rūšį ir savybes nustato projektuotojai atsižvelgiant į vidaus ir lauko oro temperatūrų skirtumą ir pastato vidaus patalpų oro santykinio drėgnio reikalavimus. 9.4. Garo izoliacijos funkcijas dalinai atlieka denginio konstrukcijos. Todėl visos jų sandūros turi būti kruopščiai užtaisytos. 9.6. Garos izoliacijos sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus, kai pereinama prie sienų ir kitų elementų.

10. 10.3.1. kintamu birios šiluminės izoliacijos sluoksniu, arba tiesiog sauso smėlio sluoksniu, kuris pilamas virš gelžbetoninio denginio po pagrindiniu šiluminės izoliacijos sluoksniu. 10.3.2. naudojant šiluminei izoliacijai kintamo storio plokštes. Šiuos sprendimus reikia aiškiai įvardinti projektuose. 10.3.3. 10.4. Nuolydžio sudarymo sluoksnis virš šilumą izoliuojančios medžiagos atlieka kartu ir išlyginamojo sluoksnio funkcijas.

11. 11.1. Šiluminis sluoksnis turi būti įrengiamas iš apkrovas laikančio šilumos izoliacijos sluoksnio. 11.2. Šilumos izoliacinę medžiaga transportavimo ir statybos metu būtina apsaugoti nuo atmosferinės drėgmės. 11.4. Geriausia šilumos izoliaciją kloti dviems ar daugiau sluoksnių. Pirmą sluoksnį svarbu glaudžiai vieną prie kito pakloti ir siūlės sutaptų tik viena kryptimi, užleidžiant >10 cm. Kryžmiški sujungimai draudžiami. 11.5. 12. 12.1. 12.2. 12.3. - neuždengtus stogo plotus laikina priemonėmis apsaugoti nuo kritulių. 12.4. 12.5. - įrengiant daugiasluoksnes ritinines dangas, priklijuojamas tik vienas dangos sluoksnis.

13. 13.1. 13.2. Klijuojant eksploatuojamų stogų bitumines hidroizoliacines dangas juostos turi būti įrengiamos statmenai vandens nubėgimo krypčiai. 13.3. Užleidžiamos pagal gamintojo reikalavimus, bet ne mažiau kaip 100 mm. 13.4. 13.5. Hidroizoliacinė stogo danga turi būti įrengta taip, kad užtikrintų ilgalaikę pastato hidroizoliacinę apsaugą ir eksploatacinį stogo patikimumą. 13.6. 13.7. Stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais virš hidroizoliacijos turi būti padengta ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis mažesnis už 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. 13.8. Statybos metu turi būti organizuotas tarpinis priėmimas aktuose. Stogo danga įrengiama laikantis projektinių sprendimų.

14. 14.1. Vienas pagrindinių drenuojančio sluoksnio uždavinys - pašalinti vandenį ir užkirsti kelią vandens pertekliui. 14.1.1. 14.1.2. 14.1.3. 14.1.4. 14.1.5. 14.2. 14.3. Vienas seniausių drenuojančio sluoksnio variantų - plauto žvyro ar skaldos sluoksnis virš hidroizoliacijos. 14.4. Atvira sistema: virš plauto žvyro klojamas tarpinis smėlio sluoksnis ir trinkelių danga. 14.5. Uždara sistema: trinkeles klijuojamos cemento skiediniu su nuolydžiu link įlajų, kraštai užleidžiami, o drenažas užtikrinamas per ilgesnį laikotarpį.

14.7. Šio tipo stogų atramų sprendimai gali būti plastmasiniai - jie turi dviejų dalių konstrukciją ir gali keisti aukštį nuo 170 iki 850 mm (13 pav.). 14.8. Terasos grindims gali būti naudojamos specialios vandeniui atsparios lentos arba plytelės. 14.9. Tarp atramų įrengiami kryžminiai dalikliai, o tarpai tarp lentų ar plytelių turi būti nedideli, kad vanduo neprasidėtų kaupimui, o drenažinis sluoksnis liktų veikti. 14.10. Didžiausias leidžiamas atstumas tarp skersinių - 50 cm; kai lentos išilgai - iki 30 cm. 14.11. Kiekvieno terasinio dangos elemento galas turi būti įtvirtintas. 14.12.-14.16. Drenuojančios dangos įrengimas reikalauja kruopštumo ir laikymosi technologijos; pažeidimai gali būti sunkiai taisomi. 14.17. Duobėti lakštai su geotekstilės sluoksniu - įrengiami su kaušeliais į viršų. 14.18. Minimalus drenuojančio sluoksnio storis: 15 cm stovėjimo aikštelėms, 5 cm terasoms. 14.19. Dubėtų lakštų danga - viso ploto uždengimas; kraštai užleidžiami 4 duobutėmis ir hermetizuojami. 14.20. Virš hidroizoliacijos - skiriamasis sluoksnis; virš jo montuojamos terasos atramos. 14.21. Pastaruoju metu plačiai taikoma ENKADRAIN drenažinė medžiaga (4-6 mm storio) vietoje duobėtų polietileninių lakštų.

15.1. Rekomenduojama visus plokščiojo eksploatuojamo stogo dangos sluoksnius atskirti skiriamaisiais sluoksniais, kad šilumos, drėgmės ir mechaniniai pokyčiai vyktų skirtinguose sluoksniuose be tarpusavio trinties. 15.2. Žalieji stogai turi daug privalumų - jie dar nepopuliarūs Lietuvoje, bet pasižymi daugybe funkcinių ir ekologinių pranašumų.

IV. VII SKYRIUS. Praktiniai stogo danga pasirinkimo aspektai

Čerpės, bituminės čerpės, šiferis ir plieniniai stogai - pagrindinės dangų rūšys, jų savybės ir taikymo sritys. Čerpės - keramikinės ir betoninės; keraminių čerpių spalvų įvairovė, ilgaamžiškumas ir tinkamumas rąstiniams namams. Šiferis - beasbesčio fibrocemento lakštai, geras garso izoliacijai, ilgaamžiškas, tačiau spalvų įvairovė ribotesnė. Plieninė danga dažnai imitacija čerpėms, lengva montuoti, ekonomiška, bet reikalinga papildoma garso izoliacija. Bituminės čerpės ir ruloninės dangos suteikia stilistinį pasirinkimą, bet gali būti brangesnės ir reikalauti papildomų priemonių apsaugai nuo dregmės.

Prieš renkant stogo dangą svarbu įvertinti klimato sąlygas, architektūrinį stilių, ilgaamžiškumą, priežiūrą, energijos efektyvumą, įrengimo sąnaudas, gaisrinę saugą ir vandens nutekėjimo apsaugą. Taip pat svarbu konsultuotis su specialistais dėl projekto dokumentacijos ir įrangos bei sąmatų rengimo. Renkantis stogą reikia atsižvelgti į veiklos pobūdį, stogo eksploataciją ir papildomą vizualizacijos poreikį, kuris padeda tiksliau įgyvendinti projektą.

Informacijos rinkimas, stogo danga ir sąmatų rengimas - esminės veiklos, užtikrinančios saugų, efektyvų ir estetiškai atitinkantį sprendimą. Rengiant projektą būtina laikytis techninių reglamentų ir gaminių instrukcijų, užtikrinant nuolydžių, drenažo ir sandarinimo kokybę.

Papildomi praktiniai patarimai

• Atkreipkite dėmesį į skiriamųjų sluoksnių reikšmę tarpusavio judėjimo ir vėjo apkrovų atžvilgiu.
• Konsultuokitės su statybos profesionalais dėl hidroizoliacijos lygių kokybės ir jų sujungimo su vertikaliais paviršiais.
• Vizualizacijos sprendimai padėsi priimti sprendimus dėl spalvų, medžiagų derinių ir terasos išdėstymo.

tags: #stogo #dangos #projektavimas #ir #vizualizacija