Viena reikšmingiausių statinio dalių yra stogas. Daugelis sutiks, kad sandarus, kokybiškas stogas užtikrina saugumą ir aukštą energinį efektyvumą. Tačiau svarstymai apie stogo formą, kokią dangą rinktis, jaudina ne kiekvieną. Įprastai stogo išsirinkimas būna vienkartinis darbas, į kurį naujakuriai nenori gilintis. Deja, toks požiūris veda prie kritinių klaidų.
Stogų dangos rūšių yra keletas: keramininė, betoninė, metalinė, prilydoma bituminė danga ir kt. Kokią kada rinktis? Pagal galiojancias statybos taisykles, stogai yra skirstomi į du tipus: plokščiuosius ir šlaitinius.
Stogo dangos pasirinkimas pagal nuolydį
Plokščiaisiais yra laikomi stogai, kurių nuolydis yra minimalus - nuo 0,7° iki 7°, tad šio tipo stogams naudojama itin hermetiška prilydoma stogo danga. Jei jūsų stogas yra šlaitinis, pasirinkimas didėja: kuo didesnis nuolydis - tuo didesnis ir tinkamų stogo medžiagų asortimentas. Pavyzdžiui, šlaitiniams stogams su didesniu nei 7° nuolydiu galima naudoti tik sandarias plienines, valcais jungiamas dangas. Jei nuolydis didesnis nei 11°, galima naudoti trapecinius lakštus. Jei stogo nuolydis didesnis nei 14° - jau galima naudoti platų stogo dangų asortimentą: bet kuriuos plieninius profilius, betonines ar keramines čerpes, banguotus fibrocementinius lakštus, skalūną ar kt.
Dėl ypatingo sandarumo išilginiais valcais jungiamas stogo dangas galima naudoti šlaitiniams stogams, turintiems minimalų bent 7 laipsnių nuolydį. „Ruukki Products“ archyvo medžiaga.
Šlaitiniais stogais laikomi tokie, kurių nuolydis yra didesnis nei 7°. Stogo nuolydis priklauso nuo pasirinktos architektūrinės išraiškos, stogo dangos ir klimato sąlygų. Nors stogo nuolydis daug kam atrodo svarbus tik architektūrai, tačiau nuo šlaitų nuolydžio priklauso kiti sprendiniai, laikantysis stogo konstruktyvas. Pavyzdžiui, mažo nuolydžio kampo stogams praktiškai neskaičiuojamos vėjo apkrovos, tačiau reikalinga stipresnė konstrukcija dėl sniego apkrovų. Didelio nuolydio stogams - atvirkščiai. Stogo nuolydį parenka ir nurodo architektas, apkrovas ir reikalingus laikančiojo karkaso matmenis skaičiuoja konstruktorius. Todėl renkantis projektą, svarbu atkreipti dėmesį į stogo nuolydį, nes nuo jo daug kas priklauso. Kita vertus, naudojant atitinkamus sprendinius, iš esmės bet kurią stogo dangą galima sumontuoti ant didesnio kaip 7° laipsnių nuolydžio stogo. Tačiau tam reikės ir papildomų skaičiavimų bei medžiagų ir, kas svarbiausia, savo darbą išmanančių stogdengių, kurie nedirba „kaip visiems“. Matyt, dėl šios ir kitų priežasčių Lietuvoje vyrauja dvišlaičiai 15-45°stogai, dažnai po jais įrengiamos šildomos mansardos. Tokia konstrukcija tradicinė, išbandyta laiko ir įprasta stogdengiams.
Bituminėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 10°. Banguoto plaušacemenčio lakštais dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 7°. Profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis už 7 laipsnius.
Renkantis stogo dangą, jau turi būti žinomas stogo nuolydis. Kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras kokių nors problemų. Tokia pati nuostata galioja ir stoglangiams. Minimalus stogo nuolydis, leidžiamas stogo langui, yra 15 proc.
Kai vėdinimo angoms įrengti naudojamos specialios čerpės arba vėdinimo kaminėliai, jie gali būti įrengiami antroje eilėje nuo kraigo viršaus arba valminių stogų keterose.
Svarstote, kokią dangą rinktis stogui? Įvertinkite nuolydį, biudžetą ir medžiagą, kuri labiausiai tiks prie fasado ir aplinkos. Vienas universaliausių ir dėl to populiariausių sprendimų Lietuvoje - plieninės stogo dangos. Itin atspariais polimerais apsaugotos plieninės stogų dangos yra išvaizdžios ir išlieka tokios ilgą laiką.
Plieninių stogo dangų kokybės kriterijai
Stogo dangos kokybė nėra sąlyginis žodis. Kalbant apie stogus, tai labai lengva pamatuoti. Plieninio stogo kokybę nulemia keli faktoriai: gamyba, plieno storis, cinko, dažų sluoksnių pasiskirstymo tolygumas. Jei renkatės plieninę dangą - kuo ji storesnė, tuo ilgaamžiškesnė. Plieno storis matuojamas be cinko, grunto, polimerų sluoksnių. Jis svyruoja tarp 0,5 mm, o aukščiausios kokybės, kaip, pavyzdžiui, „Ruukki Classic Authentic“ ar „Ruukki Classic NextGen“ siekia 0,6 mm. Specialistai minimalų cinko sluoksnį nurodo 275 g/m2. Išorinis polimerinis padengimas, priklausomai nuo kokybės klasės, gali būti kelių rūšių.
Plieninei dangai tereikia minimalios priežiūros, o sumontavus saugos elementus atlikti priežiūrą bus itin paprasta. Pasirinkę patikimą gamintoją, kuris užtikrina dangos kokybę rašytine garantija, išvengsite nusivylimo ir papildomų rūpesčių, kurių naujakuriams ir taip netrūksta. Ar stogas tarnaus ilgai ir išliks prekinės išvaizdos, labiausiai priklauso nuo gaminio kokybės klasės. Pavyzdžiui, „Ruukki 30“ kokybės klasės poliesteriu dengtoms dangoms suteikiama 10 metų estetinių ir 30 metų techninių savybių garantija. Norite užtikrintumo dar ilgesniems metams - rinkitės „Ruukki 50 Plus“ kokybės klasės dangą. Jai taikoma net 25 metų estetinių savybių ir 50 metų techninių savybių garantija. Pasirinkus aukštesnės kokybės klasės stogo dangą, stogo statybos sąmata padidės tik keletu procentų, tačiau stogo gera išvaizda, ilgaamžiškumas ir suteikiamos garantijos pagerės kone dvigubai.
Plieninių stogų dangų gamintojas „Ruukki“, veikiantis rinkoje daugiau nei 60 metų, turi savo metalo liejyklas Suomijoje ir Švedijoje, testuoja ir atnaujina technologijas, todėl gali pasigirti visiškai kontroliuojantis gamybą.
Plačią gamintojo „Ruukki“ asortimento dalį sudaro „Ruukki Classic“ ir „Ruukki Hyygge“ serijos stogo dangos, kurios tvirtinamos nerūdijančio plieno sraigtais, paslepiamais po „click“ sistema tvirtinant kiekvieną paskesnį lakštą. Toks montavimo būdas užtikrina estetišką išvaizdą, nes iš išorės nesimato tvirtinimo elementų, be to, prie tokio stogo mažiau limpa įvairūs nešvarumai.
Kitų stogo dangų medžiagų ypatumai
O kaip su kitomis medžiagomis? Pigios keraminės čerpės neištuštins piniginės, bet ir nebus kokybiškos. Aukštos klasės čerpių kaina skirsis kartais, bet jos bus daug atsparesnės. Sumanius uždengti stogą ne itin mūsų šalyje populiariu skalūnu, teks ne tik daug investuoti į pačią medžiagą, jei norite kokybės, bet ir surasti patikimus stogdengius, kurie imtųsi atlikti šį darbą.
Stogo konstrukcijos svarba
Stogas - tai ne tik danga, bet ir medinės konstrukcijos, tvirtinimo detalės, lietaus nuvedimo sistema, stogo saugos elementai ir kt. Kokybišką ir patogų gyvenimą nuosavuose namuose užtikrina gera akustika, šilumos sulaikymas name ir saugumo jausmas. Svarbu numatyti, kad būtų naudojamos gamintojų instrukcijose, projektuose nurodytos ar specialistų rekomenduojamos stogo plėvelės, sandarinimo juostos, akustinės, antikondensacinės ir kitos konstrukcijos vėdinimą, funkcionalumą ir ilgaamžiškumą užtikrinančios tarpinės.
Šilumos ir garso izoliacija
Šiltinimo sluoksnis užtikrina ne tik energinį efektyvumą, kad šiluma neišeitų iš būsto per stogą, bet ir gerą garso izoliaciją. Dažniausiai šiltinama apie 40-60 cm storio mineraline arba stiklo vata.
Didžiausias šilumos ir garso izoliacijos efektyvumas bus pasiektas, jei stoge įrengta „sluoksniuota konstrukcija“ - t.y., susidedanti iš dviejų ar trijų termoizoliacinių ir garsą sugeriančių sluoksnių. Galvojant apie stogo garso izoliaciją, reikia atsižvelgti, ar gamintojas savo izoliacijos gaminiams deklaruoja garso sugerties koeficientą, kuris nusako medžiagos gebėjimą sugerti garso energiją. Koeficientas žymimas raide α (alfa) ir yra apibrėžiamas santykiu tarp išsklaidytos ir praleistos garso energijos.
Termoizoliacinių medžiagų pardavėjai pagal projektą parenka reikiamas medžiagas, turi parengę standartinių, dažniausiai naudojamų mazgų brėžinius, konsultuoja tiek architektus, tiek statytojus, sprendžia netipinius atvejus.
Dėl drėgmės išgarinimo populiariausia stogų apšiltinimo medžiaga yra akmens vata, kuri dėl plaušinės struktūros, vadinamojo „kvėpavimo", neuždaro drėgmės konstrukcijoje, bet leidžia jai greitai pasišalinti per oro tarpą. Akmens vata ypač naudinga ir tuo atveju, jei stogo danga yra plieninė skarda, o po stogu - šildoma gyvenamoji erdvė. Visi kaip vienas plieninės dangos pardavėjai pabrėžia, jog tokiose patalpose lietaus keliamo triukšmo nebus girdėti, jei bus tinkamai įrengta termoizoliacija. O plaušinės struktūros medžiaga puikiai sugeria garso bangas.
Stogo apšiltinimas poliuretano putomis - greičiausias ir užtikrintas būdas pasiekti 100-ą procentinį stogo sandarumą. Taigi, jei apsisprendėte turėti šiltą ir sandarų stogą, apšiltintą poliuretanu, jūsų uždavinys yra pasirinkti profesionalus, kurie dirba su geros kokybės putomis.
Stogo saugos elementai
Jei tai jūsų pirmas nuosavas namas, gal ir nesusimąstėte, kad kartais bus aplinkybių, kai reikės užlipti ant stogo. Drėgmė ar nešvarumai gali sutrukdyti jums tai padaryti saugiai, be to, laipiojant ant bet kurios rūšies stogo dangos lengva ją pažeisti. Būtent todėl įrengiant stogą privalu pasirūpinti saugos elementais. Jie pravers ne tik, kai norėsite užlipti ant stogo nuvalyti jo ar latakų, saulės kolektorių, bet ir apsaugos nuo sulankstymo, sulaužymo ant stogo esančius, ar šalia namo esančius objektus nuo sniego, ledo nuošliaužų. Stogo saugos elementai ne tik apsaugo žmones, automobilius ar kt. kieme esančius daiktus nuo sniego ir ledo nuošliaužų, bet ir prailgina paties stogo, stoglangių, lietaus latakų tarnavimo laiką.
„Ruukki Products“ archyvo medžiaga.
Stogo dangos įrengimo klaidos ir jų vengimas
Norite stogą įrengti savarankiškai? Tai įmanoma, bet pasverkite, ar išties sutaupysite ir neprisidarysite papildomų problemų. Net jei esate nagingas ir mėgstate krapštytis prie ūkio darbų, stogo dengimas reikalauja ir fizinės ištvermės, ir įrankių arsenalo, ir galbūt net pagalbininkų. Taip pat svarbu žinoti, kaip elgtis su kiekviena medžiaga, kad nesugadintumėte jos. Pavyzdžiui, šiukštu negalima net šalia plieninės stogo dangos naudoti abrazyvinių metalo pjovimo diskelių, nes žiežirbos ir įkaitusios dalelės lengvai pažeidžia antikorozinį sluoksnį. Baigus darbus reikia atsargiai nuvalyti metalo drožles nuo plieninių lakštų. Taip pat montavimo metu reikia kuo mažiau vaikščioti ant dangos ir būtina avėti batus minkštais padais. Dengiant stogą ilgais lakštais darbai vyksta sparčiai, tačiau lakštus užkelti ant stogo, išlygiuoti ir pritvirtinti prireiks ne tik įgūdžių, įrankių, bet ir pagalbinių rankų.
„Ruukki Products“ archyvo medžiaga.
Dažniausios montavimo klaidos
Viena dažniausių klaidų montuojant plieninę stogo dangą - netinkamas grebėstavimas. Jei patys montuosite stogą, dar prieš užsakant medieną, pasidomėkite, kokių matmenų grebėstai rekomenduojami konkrečiai stogo dangai, kokiais atstumais turėtų būti išdėstyti grebėstai, nes priklausomai nuo dangos šie matmenys ir tankumas gali labai skirtis. Paprastai medinės konstrukcijos įrengimo reikalavimai yra pateikiami montavimo instrukcijos pradžioje. Ten, kur yra tikimybė susidaryti didesnėms sniego apkrovoms, grebėstus sutankinkite. Skirkite pakankamai dėmesio išlyginti kiekvieno šlaito plokštumą. Sumontavę plieninės dangos lakštus iškart nuimkite apsauginę plėvelę, kad vėliau neliktų klijų žymių.
Dažnai namų savininkai stogdengius išsirenka tik pagal jų darbo kainą. Tai, ko gero, pats blogiausias pasirinkimas. Kai pasirenkami nekvalifikuoti stogdengiai, jie, nežinodami sprendimų, pradeda eksperimentuoti. Toks darbas vadinasi „O gal bus ir gerai". Nors tokie meistrai ir sugeba gerai uždengti paprastus dvišlaičius stogus, tačiau, susidūrę su sudėtingesniais mazgais, imasi saviveiklos vildamiesi, gal pavyks. To daryti nevertėtų. Dažniausia klaidų priežastis yra netinkami sprendiniai ir stogdengių naudojamos ne tam skirtos ar prastos kokybės sandarinimo medžiagos.
Neteisingai sudėtas arba per mažas, t. y. neatitinkantis energiją taupančių pastatų standartų, šilumos izoliacijos sluoksnis.
Stogo konstrukcijoje neužtikrintas oro pratekėjimas, t. y. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės, o tuo atveju, kai įrengiama hidroizoliacinė vandens garams nelaidi plėvelė, oro tarpas susidaro po stogo danga, bet pagrindinis vėdinimas vyksta oro tarpe tarp apsaugos nuo vėjo ir hidroizoliacinės plėvelės.
Nors prirašyta nemažai straipsnių, kaip tinkamai įrengti izoliacines (difuzines, antikondensacines) stogo plėveles, bet praktikoje joms skiriama per mažai dėmesio. Perkant plėvelę dažnai taupoma pasirenkant prastesnių techninių parametrų, bet pigesnę, taip pat nenaudojamos papildomos plėvelės sandarumą užtikrinančios medžiagos. Tinkamai plėvele uždengtas stogas ir be dangos gali 3-4 mėnesius apsaugoti patalpą nuo vandens, o nuo stogo dangos, neįrengus po ja plėvelės, jau po dienos gali pradėti kapsėti kondensatas. Kyla klausimas, ar tikrai izoliacinė plėvelė mažiau svarbi nei stogo danga?
Bene didžiausio nustebimo iš klientų ir stogdengių sulaukiame, kai paaiškiname, kad norint užtikrinti izoliacinės plėvelės sandarumą, plėvelę prilaikantį išilginį grebėstą (makaroną) būtina ne tik prikalti vinimis, bet ir priklijuoti prie plėvelės. Plėvelę klojame ant gegnės, tada uždedame išilginį grebėstą ir jį prikalame arba prisukame, taip padarydami skyles plėvelėje. Šios skylės padidėja darbo metu netyčia padėjus koją ar numetus kokį daiktą ant plėvelės, bet mes jų nematome, nes jos yra po išilginiu grebėstu. Dėl vibracijų įrengiant stogą, taip pat džiūstant medienai, vinis išsikelia padarydama tarpelį tarp gegnės ir išilginio grebėsto. Vanduo prateka pro tą tarpelį, suranda išilginio grebėsto tvirtinimo metu padarytą skylę ir taip pasiekia šilumos izoliacijos sluoksnį, o ilgainiui - ir vidaus apdailą. Norint to išvengti, rekomenduojame išilginius grebėstus prie plėvelės priklijuoti naudojant specialius klijus.
Kai kurie gamintojų stoginių plėvelių kraštai turi integruotą lipnią juostą. Labai svarbu, jog stogo šlaitų ir sienos apšiltinimo sluoksniai būtų sujungti. Antraip toje vietoje bus didelis šilumos tiltelis.
Stogo konstrukcijos pagrindas
Pagrindinės šlaitinio stogo laikančiojo karkaso dalys yra murlotas (mūrtašis) ant laikančiųjų sienų arba monolitinio žiedo, gegnės, grebėstai. Įrengti ar ne monolitinį žiedą ant laikančiųjų sienų, priklauso nuo sienų konstruktyvo medžiagos (blokelių atsparumo gniuždymui) bei stogo apkrovų. Kai kurie stogo dangų gamintojai pateikia medžiagų sąnaudų skaičiuokles, stogo nuolydį nurodydami laipsniais, procentais arba santykiu 1:x. Kad galima būtų pasinaudoti skaičiuokle, būtina konvertuoti laipsnius į procentus arba atvirkščiai.
Jeigu apkrovos didesnės, ant laikančiųjų sienų turi būti suformuotas monolitinis 15-20 cm aukščio žiedas. Į žiedą kas 80-100 cm įbetonuojami 12-18 mm skersmens metaliniai strypai. Ant žiedo viršaus klojama hidroizoliacija, ant jos montuojamas medinis mūrtašis (murlotas), kuris veržlėmis priveržiamas prie žiedo. Deja, būna ir tokių atvejų, kai neskaičiuojamos apkrovos, neįrengiamas monolitinis žiedas, apie teisingą apšiltinimą šiuo atveju neverta pradėti kalbos.
Vaizdas palėpėje: stogo ir sienų sandūroje neįrengtas monolitinis žiedas. Stogo konstrukcija be monolitinio žiedo yra nestabili, stogas judina sieną.
Svarbus momentas - gegnių tvirtinimas prie mūrtašio. Gegnės tvirtinamos plokštelėmis, specialiomis stoginėmis kabėmis.
Monolitinis žiedas ir apšiltintas mūrtašis ant laikančiųjų mūro sienų.
Stogo konstrukcijos sluoksniai
Projektuojant ir įrengiant šlaitinių stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių panaudojimą: - garus izoliuojančio sluoksnio; - termoizoliacinio sluoksnio; - vėjui nelaidaus sluoksnio; - vėdinamo oro sluoksnio; - hidroizoliacinio sluoksnio; - šlaitinio stogo dangos pakloto; - šlaitinio stogo dangos. Priklausomai nuo stogo konstrukcijų ir panaudotų statybos produktų gali būti įrengiami visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti, sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai.
Pagrindinis šlaitinio stogo konstrukcijos principas - įrengti taip, kad į jį nepatektų drėgmė, o vandens garai turėtų galimybę išgaruoti per oro tarpą. Oro tarpas - pagrindinis barjeras garų patekimo į šiltinimo medžiagą kelyje. Jeigu po stogu bus šalta palėpė, tokiu atveju stogas nešiltinamas, racionaliau yra apšiltinti perdangą. Kaip žinia, šiluma kyla į viršų, todėl perdangos nešildomoje palėpėje apšiltinimo tikslas - kiek įmanoma mažesni šilumos nuostoliai per šią konstrukciją.
Jeigu perdanga medinė, pirmasis šiltinimo sluoksnis turėtų būti iš apie 50 mm universalios akmens vatos PAROC Ultra. Ant šio sluoksnio klojama vandens garus ir orą izoliuojanti polietileno plėvelė, kurios kraštai užleidžiami apie 10 cm ir suklijuojami lipnia juosta. Šiuo atveju sandarumą turi užtikrinti būtent ši plėvelė, todėl svarbu, kad ji būtų nepažeista, sandariai suklijuotos siūlės. Pagrindinis termoizoliacijos sluoksnis - 350- 500 mm sluoksnis PAROC Ultra (bendras šiltinamojo sluoksnio storis ir sluoksnių skaičius parenkami remiantis skaičiavimais). Ant pagrindinio šiltinamojo sluoksnio dengiama vėjo izoliacinė plokštė PAROC WAS35 arba PAROC WAS 25t arba plėvelė, kuri turi būti atspari difuzijai. Jeigu pati šiltinamoji medžiaga turi specialų sutankintą viršutinį sluoksnį, tada vėjo izoliacijos nereikia. Smulkesnę šiltinimo eigą ir medžiagas galima pamatyti mazgų brėžiniuose. Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes PAROC WAS 35 arba difuzinę plėvelę. Ją būtina gerai pritvirtinti.
Kai kurie gamintojų stoginių plėvelių kraštai turi integruotą lipnią juostą. Labai svarbu, jog stogo šlaitų ir sienos apšiltinimo sluoksniai būtų sujungti. Antraip toje vietoje bus didelis šilumos tiltelis.
Kitos svarbios detalės ir reikalavimai
Stogo plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinto stogo sandūrų su neapšiltintu stogu vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais. Esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti užsandarintos. Stogo sandūros prie sienų ir prie kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai užsandarintos su tam tikram pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.
Stogo sandūros prie sienų turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikaliai tvirtinamos skardos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Skarda ant banguoto plaušacemenčio lakštų turi uždengti bent vieną visą lakšto bangą.
Čerpių stogo nuolydžiai ir čerpių tvirtinimas turi atitikti čerpių gamintojo įrengimo instrukcijų reikalavimus. Kai stogo nuolydis didesnis už 50°, turi būti tvirtinamos visos čerpės. Antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti užsandarintos.
Stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais. Stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm.
Stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais. Stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti užsandarintos su tam tikslui pritaikytais statybos produktais, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Ant vertikalių paviršių sandarinantys sluoksniai turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir užsandarinti. Antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti užsandarintos.
Lietaus nuvedimo sistema
Šlaitinių stogų konstrukcijoms įrengti naudojamu medinių statybos produktų masinis drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20% ir ne mažesnis 8%. Lietvamzdžiai nuo sienos turi būti atitraukti ne mažiau kaip 20 mm. Neleidžiama lietvamzdžius įrengti išorės sienų uždarose nišose. Atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais, bet ne didesnis kaip 13 m. Lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pagrįsti skaičiavimais. Vienam m2 stogo tenkantis lietvamzdžių ar latakų skersmuo turi būti ne mažesnis už 1,5 cm2. Lietvamzdžių dalys tarpusavyje turi būti patikimai sujungtos. Prie sienų lietvamzdžiai turi būti tvirtinami ne didesniu kaip 2 m intervalu. Pakabinami stogo latakai turi būti pritvirtinti ne didesniais kaip 900 mm atstumais, o nuosvyrieji latakai turi būti pritvirtinti ne mažesniais kaip 700 mm atstumais. Visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į įrengtą stogo lataką. Stogo latakai turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų. Stogo latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio. Pakabinamų latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28 laipsnių, o nuosvyriųjų - ne mažesnis kaip 2,9 laipsnių. Įrengiant latakus, būtina įvertinti galimas jų deformacijas ir, esant reikalui, įrengti paslankius kompensatorius.
Sniego gaudytuvai
Šlaitiniuose stoguose būtina įrengti sniego gaudytuvus šiais atvejais: - visų nuolydžių skardiniais ir polimeriniais statybos produktais (čerpėmis, profiliuotais lakštais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir panašiai) dengtų stogų atbrailose - virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų; - keraminėmis ar betoninėmis čerpėmis, plaušacemenčio ir kitais panašiais statybos produktais dengtų stogų atbrailose, kai stogo nuolydis viršija 30 laipsnių; - virš įėjimų į pastatus ir virš žmonių vaikščiojimo zonų.
Pastogės vėdinimas
Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Neringos, Plungės, Skuodo, Šilutės, Telšių rajonuose šlaitinių stogų karnizai turi būti išsikišę ne mažiau kaip 700 mm, kitoje Lietuvos teritorijoje - ne mažiau kaip 400 mm. Apšiltintų šlaitinių stogų su vėdinamu oro tarpu konstrukcijoje įrengti garus izoliuojančiu ir vėjui nelaidžių statybos produktų sujungimai turi būti tarpusavyje suklijuoti arba patikimai užsandarinti kitu būdu. Stogo danga turi būti išsikišusi ne mažiau 40 mm nuo karnizo krašto. Neapšiltintų šlaitinių stogų pastogės turi būti natūraliai vėdinamos. Pastogei vėdinti dviejose priešpriešinėse stogo pusėse turi būti įrengtos angos. Angų plotas kiekvienoje pusėje turi būti ne mažesnis už 1:500 vėdinamos pastogės grindų ploto. Vėdinamuose šlaitiniuose stoguose stogo šlaito apačioje (atbrailoje) ir kraige turi būti angos. Šių angų matmenys turi atitikti 30 punkto reikalavimus.
Vėdinimo sistemos įrengimas
Stogo konstrukcijų pasirinkimas
Lietuvoje stogo konstrukcijos ir perdangos montavimui jau plačiai naudojamos dvitėjinės sijos. Kaip dažnai būna, atsiradus didesnei paklausai, atsiranda ir daugiau gamintojų, bet gaminių kokybė nebūtinai kinta tik į gerąją pusę, nes gamintojas gamintojui nelygus. Dvitėjinių sijų stogo konstrukcija gali uždengti didesnius tarpatramius, jos lengvesnės nei medienos masyvas, bet atlaiko dideles apkrovas.
UAB „Abelt", veikianti Anykščių rajone, dvitėjinių sijų gamybą pradėjo prieš šešerius metus, įsigijusi unikalias presavimo stakles. Įmonė mediniams dvitėjų sijų tašams, arba kitaip - flanšams, gaminti naudoja tik gerai išdžiovintą (iki 18 proc.) suomišką eglės medieną. Medienos atranka, specialūs klijai, speciali įranga ir gaminių kokybė, kai tikrinama kiekviena partija - visa tai leido įmonei gauti techninio įvertinimo sertifikatą. Sertifikuotos UAB „Abelt" dvitėjinės sijos gaminamos pagal individualius projektus, greičiau sumontuojamos, nesusidaro likučių. „Dvitėjinės sijos stogui ar perdangai visgi yra konstrukcinis jungiamasis elementas, mes negalime rizikuoti prastesne žaliava ar netvirtomis jungtimis. Būtent dėl tos priežasties naudojame labai gerai išdžiovintą, 20 mm gyliu dygiuotą medieną. Tikriname, ar mediena atitinka standartą, kad nebūtų perdaug šakota, nes išdžiūvusios šakos iškrenta ir silpnina stogo konstrukciją. Neretai tenka matyti dvitėjinių sijų skelbimų su didelio šakotumo medienos flangais. Ne visi supranta, kad tai didelė rizika, kuri ateityje gali virsti nemenkomis išlaidomis. Juk stogas yra laikančioji konstrukcija. Sieneles įklijuojame su specialiais laikančiosioms konstrukcijoms skirtais poliuretano klijais, supresuojame. Abelt dvitėjinės sijos, kaip sako įmonės vadovas yra klasikinis konstrukcinis gaminys iš medienos, ir, nors rinkoje yra sijų modifikacijų iš kitų medžiagų, visgi medinės sijos stogo konstrukcijai yra priimtiniausia medžiaga, išbandyta ir nekelianti problemų.
Daugelis besistatančių namus mano, kad dvitėjų sijų kaina didelė ir stogo konstrukcijos esmės jos nekeičia. Tai netiesa. Dėl aukščiau minėtų savybių dvitėjinės sijos ilgaamžiškesnės nei mediena, jos lengvesnės ir jų montavimas greitesnis.
Daugelis laikančiajai stogo konstrukcijai renkasi tradicines medines gegnes, kartais nė nežinodami, kad yra greičiau įrengiamų ir patikimesnių konstrukcijų. Santvaros - tai rėminė sijų konstrukcija, kurios elementai sujungti tarpusavyje, jų visuma sudaro laikančiąją stogo konstrukciją. Santvarinis stogas projektuojamas ir gaminamas naudojant programinę įranga, kuri apskaičiuoja apkrovas ir, kaip žinia, neklysta. Taip suprojektuoti ir gamybos ceche surinkti stogo konstrukcijos elementai pagaminami tiksliau ir sumontuojami greičiau nei tradicinė gegnių konstrukcija. Taupomas stogdengių darbo laikas ir kaštai. O kartais ir pinigai medienai, nes reikia mažiau sijų tokiai pat laikančiajai galiai sukonstruoti. Be to, santvarinė konstrukcija gali dengti platesnius nei 6 m tarpatramius, nes laiko didesnes apkrovas. Stogo konstrukcijos elementai ceche surenkami iki tokio lygio, kad būtų patogūs transportavimui. Santvaros gaminamos iš sausos, ne didesnio kaip 18 proc. drėgnumo, tolygiai išdžiovintos C24 klasės kalibruotos eglės medienos. Tokios medienos drėgnumas vienodas visame skerspjūvio plote, kiekvienas tašas įvertinamas pagal stiprumines savybes, kas yra labai svarbu stogo konstrukcijai.
Keičiantis pastatų energinėms klasėms kinta ir izoliacijos sprendimai. A+ ir A++ klasių pastatams stogo izoliaciniai sluoksniai yra didesni nei įprasta, todėl, kad tilptų izoliacinė medžiaga, vis dažniau vietoje medienos masyvo gegnių naudojamos santvarinės sijos (sudėtinės) arba kompozitinės (dvitėjės) sijos. Pastarosios leidžia pailginti tarpatramį.
Stogo šlaitų nuolydis lemia mansardos naudingąjį plotą. Erdvė po dvišlaičiu stogu susidaro gana nemaža, bet priklauso nuo šlaitų nuolydžio kampo. Kad būtų patogu vaikščioti, palėpėje lubų aukštis turėtų būti ne žemesnis nei 2- 2,3 m. Pavyzdžiui, jei namo sienų kraštinės yra 9 ir 15 m, o stogo nuolydis apie 45°, maždaug 45 kv.m plote palėpės patalpos aukštis bus apie 2,3 m. Tad nemenka palėpės grindų ploto dalis iš 135 kv.mgali būti naudingas gyvenamasis plotas.
Racionalus stogo dangos komplektavimas
Racionaliausia pirkti stogo dangą ir kitas medžiagas - pilną stogo komplektą iš vieno gamintojo: Jei pasirinkote čerpes, tai ir plėvelę, čerpių tvirtinimo detales, sąlajų, kaminų ir kraigų sandarinimo medžiagas pirkite tas, kurias rekomenduoja gamintojas, neieškodami pakaitalų.
Stogo dangų pardavėjai pagal projektą paprastai sukomplektuoja visas reikalingas stogui įrengti medžiagas, įskaitant ir lietaus nuvedimo sistemas, kraigo ir vėjalenčių detales, plėveles ir kt.
Stogdengių pasirinkimas
Vienas svarbiausių kriterijų pasirenkant stogdengį yra jo atlikti darbai, buvusių klientų ir įmonių, su kuriomis jis bendradarbiauja, rekomendacijos. Nerekomenduotume rinktis viską žinančių stogdengių, kurie net nematę objekto prisiekinėja, kad viską gali, viską moka ir žino, kad jiems vieni niekai uždengti bet kokį stogą.
