Perdangos yra horizontalios pastato konstrukcijos, skirstančios pastatą į aukštus. Perdangos riboja aukštus ir esančias juose patalpas iš viršaus ir apačios (atitvėrimo funkcija) ir kartu laiko savo pačių, žmonių, įrangos ir kitų daiktų, esančių pastate, svorį (laikymo funkcija). Pagal išdėstymą perdangos skirstomos į tarpaukštines, pastogines, cokolines ir apatines. Perdangos, skiriančios gretimus aukštus ir atliekančios tiek laikymo, tiek atitvėrimo funkcijas, vadinamos tarpaukštinėmis. Jų viršutinėje pusėje klojamos grindys, o iš apačios tarpaukštinės perdangos sudaro lubas žemiau esančioms patalpoms. Viršutinį aukštą nuo pastogės skiriančios perdangos - pastoginės. Prie jų paprastai tvirtinamos lubų detalės. Cokolinės perdangos atriboja rūsį nuo gyvenamosios zonos, o tos perdangos, kurios skiria žemutinį aukštą nuo grunto vadinamos apatinėmis. Dar būna ir mansardinių perdangų. Jos yra naudojamos dviaukščiuose ir mansardiniuose namuose. Mansardinės gali atlikti pastoginių perdangų funkcijas. Reikėtų pabrėžti, jog tarpaukštinių ir cokolinių perdangų apkrovos yra dvigubai didesnės, negu pastoginių.
Gelžbetoninės perdangos: kur naudoti ir kuo pagrįsta jų pasirinkimo logika
Pagal naudojimo būdą perdangos skirstomos į sijines ir plokštines. Dėl įrengimo paprastumo ir gerų termoizoliacinių savybių, sijinės perdangos dažniausiai yra naudojamos individualių namų statyboje. Tokios perdangos pagrindas - gaminamos iš spygliuočių ir lapuočių medžių arba plieninės sijos, kurios remiasi į laikančąsias sienas. Sijų skerspjūviai priklauso nuo angos pločio ir atstumo tarp jų. Mūrinių, betoninių arba šlakbetoninių pastatų statyboje yra naudojamos gelžbetoninės perdangos. Jos pasižymi patvarumu, ilgaamžiškumu ir atsparumu ugniai, tačiau turi pernelyg didelį lyginamąjį svorį. Todėl tikslinga jas naudoti tik kaip cokolines.
Yra skiriamos monolitinės ir surenkamos gelžbetoninės perdangos. Monolitinės gelžbetoninės perdangos įrengiamos tuo atveju, jeigu veikia stiprios, dinaminės apkrovos (pvz. visuomeniniuose ar gamybiniuose pastatuose). Taip pat monolitinės konstrukcijos reikalingos tada, kai būtent perdangos užtikrina pastato erdvinį standumą, kai pastatas turi tokią sudėtingą formą, kad tipinės surenkamųjų perdangų konstrukcijos negali būti panaudotos. Statant dviejų aukštų namą neišvengiamai susidurs su klausimu - kokią perdangą montuoti. Bandant priimti sprendimą, kokią perdangą montuoti statant individualų gyvenamąjį namą, gali atrodyti, kad alternatyvų yra nemažai. Populiarios išlieka gelžbetoninės monolitinės ir medinės perdangos, rečiau įrengiamos plieninės - sijinės perdangos.
Monolitinės gelžbetoninės perdangos įrengiamos tuo atveju, kai planuojama, jog jas veiks stiprios apkrovos, o namas turi sudėtingą formą, trukdančią panaudoti gelžbetonines surenkamąsias perdangas. „Statant dviejų aukštų namą aš visada vienareikšmiškai patariu montuoti monolitinę perdangą. Monolitinės gelžbetoninės perdangos montuojamos tuomet, kai planuojama, jog jas veiks stiprios apkrovos, o namas turi sudėtingą formą, trukdančią panaudoti gelžbetonines surenkamąsias perdangas.“
Medinę perdangą galima montuoti tuomet, kai namas yra vieno aukšto, o perdanga yra tik tarp gyvenamosios namo dalies ir stogo. Pasak specialistų, medinė perdanga yra geriausias pasirinkimas tokiais atvejais. „Medinė perdanga populiari dėl to, kad ji sąlyginai pigi. Žmogus ją gali įsirengti pats, o be to, daug kas turi savo medienos, todėl išlaidos tikrai nedidelės.“ Tačiau prieš montuojant reikia įvertinti projektą: kokio storio sijas, koks žingsnis tarp jų. Vienas pagrindinių medinės perdangos minusų - prasta garso izoliacija. „Net montuojant medinę perdangą su 10-15 centimetrų storio izoliacine medžiaga, tikėtina, kad garso izoliacija nebus tokia gera.“
Technologijoms vystantis vis dažniau naudojamos lengvesnės, mažiau sudėtinių medžiagų reikalaujančios perdangos. Naujos technologijos turi nepabloginti perdangos savybių: laikančiosios gebos, garso ir šilumos izoliacijos. Šiuo metu mažaaukštėje ir daugiaaukštėje statyboje dažniausiai naudojamos gelžbetoninės perdangos. Renkantis gelžbetonines plokštes konstruktoriai dažniausiai atsižvelgia į perdangos svorį. Dėl sunkesnės perdangos didesnė apkrova tenka laikančiosioms sienoms ir pamatams, sunkesnei konstrukcijai reikės stipresnių pamatų ir sienų.
Surenkamos gelžbetoninės perdangos: konstrukcija, privalumai ir naudojimo sritis
Surinkamos gelžbetoninės perdangos - tai armuotų sijų ir tuščiavidurių Haus blokelių perdangos. Šios perdangos susideda iš lengvų gelžbetonio sijų su erdvine plieno santvara, tuščiavidurių blokelių ir monolitinio betono, liejamo statybos aikštelėje. Dėl to, kad tokia perdanga užpildoma tuščiaviduriais Haus blokeliais, ji yra lengvesnė, nei tradicinės perdangos. Šio sprendimo pagrindas yra atitinkamai išdėstotos gelžbetonio sijos, tarp kurių dedamas užpildas - tuščiaviduriai blokeliai. Visuma užliejama viršutiniu betono sluoksniu. Tokia perdanga yra lengva ir patvari.
Surenkama gelžbetoninė perdanga galima naudoti žemų ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybose, taip pat bendro naudojimo pastatuose. Surenkama gelžbetoninė perdanga, skirta montuoti rankomis, nenaudojant sunkios statybų įrangos, kadangi ir sijų, ir tuščiavidurių Haus blokelių svoris yra nedidelis. Sijos dažnai briaunotoms perdangoms gaminamos iš erdvinių plieno santvarų, kurių apatinė juosta tvirtinama 40x120 mm min. Surenkamos gelžbetoninės perdangos atsparumas ugniai (neatsižvelgiant į perdangos tipą), lygus REI 120. Perdangų atsparumą ugniai galima padidinti su kitokiu perdangos apatinio paviršiaus užbaigimu, pvz., gipskartono plokštėmis GKP, drožlių ir cemento plokštėmis arba įrengus atitinkamas pakabinamas lubas.
Surenkama gelžbetoninė perdanga turi labai gerą šiluminę varžą be užbaigiamųjų sluoksnių (iš viršaus ir iš apačios) šiluminė izoliacija (matuojama šilumine varža) 0,37-0,39 m2K/W. Surenkamos gelžbetoninės perdangos - tai pats geriausias ir teisingiausias sprendimas rekonstruojant pastatus, kadangi šios perdangos galima sumontuoti jau esant uždengtam stogui. Tokių perdangų patvarumą, patikimumą ir ilgaamžiškumą patvirtina tai, kad šios perdangos jau per 50 metų plačiai žinomos ir naudojamos daugelyje Europos šalių. Perdangos su HAUS blokeliais gaminamos Lietuvoje. Išskirtiniai privalumai: - montuojama be krano pagalbos; - palyginus su monolitine perdanga, yra žymiai pigesnė; - yra lengvesnė už tradicines perdengimo plokštes; - geresnė šilumos ir garso izoliacija; - galimi ilgiai nuo 1,8 m iki 8,6 m.
Rygeliai, gaminami gyvenamiems ir visuomeniniams pastatams: Rygelius galime pagaminti pagal serijinius katalogus UK-1 ir 1.020. Serijos UK-1 rygeliai gali būti su viena arba dviem lentynomis. Aukštis abiem variantais - 400 mm. Serijos UK-1 plotis su viena lente - 420 mm, su dviem - 540 mm. Ilgis gali būti kintantis iki 7600 mm. Serijos 1.020 rygeliai gali būti dviejų aukštų: - 450 mm aukščio rygeliai gaminami su viena arba dviem lentynomis. Plotis su viena lentyna - 482 mm, su dviem - 565 mm. Didžiausias ilgis - 6860 mm, maksimali apkrova - 110 kN, arba 11 ton/m. - 600 mm aukščio rygeliai gaminami su viena arba dviem lentynomis. Plotis su viena lentyna- 490 mm, su dviem- 580 mm.
Sudėję sijas tarpai užpildomi tuščiaviduriais betoniniais blokeliais. Pagal instrukciją dedama papildoma skersinė armatūra į tarpus tarp blokelių kas 2 metrus, ji sujungiama su sijų armatūra. Perdanga užpilama betonu iš betono maišyklės, apie 3-4 cm aukščiau nei užpildančio blokelio aukštis. Tokioje perdangos konstrukcijoje apkrovos veikia kaip monolitinėje: paskirsto jas per visą perdangos plotą. Perdangos neremiamos į kaminų sieneles, angai bus padaryti apačioje klojiniai, uždėta papildoma skersinė armatūra ir užpildoma betonu.
Projektavimo aspektai: gelžbetoninės perdangos projektavimo rezultatai įtakoja mūrinės kolonos apkrovų reikšmes. Atstumas tarp šalutinių sijų lygus 1,50 m, plokštės krašto atrėmimo ant laikančios sienos zonos ilgis c = 0,12 m, sijos skerspjūvio plotis b2 = 0,2 m. Sijinės perdangos plokštės didžiausias lenkimo momentas MEd,max = +1,59 kN·m, didžiausia plokštės skersinė jėga VEd,max = 7,83 kN. Skaičiuojant plokštės skerspjūvio aukštį atsižvelgiama į optimalų gniuždomos zonos aukštį: ξef f = 0,1÷0,2. Pasirenkama ξeff = 0,15. Kadangi plokštė projektuojama be skersinės armatūros, atraminiai skerspjūviai tikrinami dėl įstrižų plyšių, kurie yra neleistini. Apskaičiuojamas kraštiniame tarpatramyje reikiamas armatūros plotas (armatūra skaičiuojama 1 m′ pločio ruožui). Plokštės storis yra racionalus, jeigu jos armavimo procentas yra nuo 0,4 % iki 0,7 %. Patikrinamas armavimo procentas.
Privalumai ir taikymo rekomendacijos
- Surinkta gelžbetoninė perdanga nereikia krano montavimo, yra pigesnė už monolitinę perdangą ir lengvesnė už tradicines perdangų plokštes.
- Geresnė šilumos ir garso izoliacija lyginant su kai kuriomis plokštinėmis alternatyvomis; ilgi nuo 1,8 m iki 8,6 m įvertina lankstumą projektuose.
- Pagal užduotį gali būti montuojama rankomis; sijos dažnai briaunotoms perdangoms gaminamos iš erdvinių plieno santvarų.
- Taikomba tiek mažų, tiek daugiaaukščių pastatų rekonstrukcijose ir naujoje statyboje.
Monolitinės perdangos tinka toms vietoms ir toms apkrovoms, kai būtina didesnė erdvinė standuma arba sudėtingos architektūros pastatai. Medinės perdangos - pigios, tačiau palyginti su gelžbetoninėmis turi prastesnę garso izoliaciją ir ilgaamžiškumo riziką; vis dėlto jos išlieka aktualios ankstyvosiose ir vieno aukšto struktūrose. Gelžbetonio perdangos turi ilgaamžiškumo ir ugniai atsparumo pranašumų, bet didesnį svorį, todėl dažnai naudojamos kaip cokolinės arba monolitinės sprendimo dalys.
Techniniai palyginimai ir ekonominiai aspektai
Perdangos svoris ir jų įtaka pastato konstrukcijoms yra lemiami pasirinkimo veiksniai. Pavyzdžiui: monolitinė perdanga su visais jos klojiniais ir montavimo darbais dažnai brangiau, o surenkamoji gelžbetoninė perdanga su Haus blokeliais - pigesnė ir lengvesnė. Teriva perdanga atitinka DIN 488 standartą, o jos šilumos izoliacija yra geresnė už kai kurias plokštines alternatyvas. 13 m ilgio sunkvežimiu į objektą pristatoma 70 kv. m PTK ir 160-200 kv. Teriva blokelių; gelžbetoninių sijų 1 metras sveria apie 12 kg, todėl dėmesys skiriamas transportavimui ir montavimui be specialios įrangos.
Prieš statant ar renovuojant pastatą, verta įvertinti perdangos tipą pagal projekto reikalavimus, apkrovas ir statybos sąnaudas, įskaitant angų formavimą, klojinių nuomą ir montavimą. Perdangos turi būti tvirtinamos prie laikančiosios sienos arba kolonos su pakankamu poslinkio stabilumu, o jų sutvirtinimas turi atitikti STR 2.05.04:2003 normas.
Priklausomai nuo projekto poreikių, pasirinkimas gali būti tarp monolitinės gelžbetoninės perdangos, surenkamos gelžbetoninės perdangos arba medinės perdangos. Kiekviena iš jų turi savo stipriąsias puses ir taikymo sritis: nuo pramoninių objektų iki privataus namo, nuo lengvų konstrukcijų iki sudėtingų architektūrinių formų.
Galiausiai, svarbu įvertinti visus ekonominius aspektus: transporto, montavimo ir gruntinių sąnaudų skirtumus, įskaitant galimybę atlikti dalį darbų be krano ir su lengvesnėmis konstrukcijomis.
Turimi blokelių ir sijų tipai bei jų charakteristikos
- Surenkamos gelžbetoninės perdangos - lengvesnė konstrukcija, kurioje sijos ir tuščiaviduriai Haus blokeliai montuojami be didelių mechanizmų; plokštėms taikoma šilumos izoliacija 0,37-0,39 m2K/W.
- Teriva perdangos - įtrauktos į DIN 488 standartą, su plienu Bst 500; turi geras šilumos izoliacijos savybes, tačiau gali reikalauti papildomo izolacinio sluoksnio
- Monolitinės perdangos - didesnės laikymo apkrovos reikalavimus ir erdvinį standumą, bet brangesnės ir sunkesnės įrengti.
tags: #ssurenkamo #gelzbetonio #sijos