Spygliuočių mediena labai atspari puvimui: rūšys, savybės ir naudojimas rąstiniuose pastatuose bei pirtyse

Pagrindinė mediena rąstinių pastatų statybai yra spygliuočių mediena. Nuo seno statinius iš rąstų statydavo naudodami pušį (Pinus sylvestris), eglę (Picea abies), kedrą (Cedrus) ar kedrinę pušį (Pinus cembra). Rečiau iš maumedžio (Larix). O pirtis statydavo daugiausia iš lapuočių medienos - liepos (Tilia) ar drebulės (Populus tremula). Tai pat būtų galima išskirti, kaip atskirą rūšį, tam tikros medienos sausuolius. Rąstinio namo, o tiksliau pastato medienos kokybė ir ilgaamžiškumas priklauso nuo to kokia medienos rūšis, kur ji augusi ir kur nukirsta, žiemos kirtimo ar ne.

Sienojus ruošiamas iš, aukščiau paminėtų medienos rūšių medžių kamieno, kurį sudaro - žievė (žiauberis), žievė (luobas), brazdas, medienos sluoksnis susidedantis iš balanos, branduolio bei šerdies. Optimalus rievės plotis: paprastosios pušies - 0,5-6 mm, eglės - 0,5-7 mm, uosio - daugiau nei 1 mm. Medienos spalva priklauso nuo klimato sąlygų, medžio amžiaus, augimo sąlygų bei laiko poveikio. Mediena medžiaga ne vienalytė, branduolys yra purus, tačiau labai bijo drėgmės, bet gerai laiko šilumą, o balana yra hidrofobiška ji mažiau atspari šalčiui.

Drėgmės vaidmuo rąstiniams pastatams: drėgnis, džiūvimas ir nuodžiūvis

Pagrindinė, rąstiniams pastatams naudojamos statybinės medžiagos (rąstų), savybė yra medienos drėgnumas - medienoje esančio vandens (drėgmės) ir visiškai sausos medienos masių santykis, išreikštas procentais (vadinamu medienos drėgniu). Medienos drėgnumas priklauso nuo aplinkos oro drėgnumo ir temperatūros. Mediena nustoja džiūti arba drėkti, kai nusistovi sorbcinė pusiausvyra. Augančiame medyje, drėgmė pasiskirsčiusi nevienodai. Skerspjūvyje spygliuočių balana yra 3-3,5 karto drėgnesnė už branduolį.

Šviežiai nukirstos medienos drėgnumo laipsnis 50-100%, šlapios 30-50%, drėgnos 20-30%, orasausės 15-20% , kambario sausumo 8-12%. Gamyboje vartojamos trys sąvokos medienos drėgnumui nurodyti - transportinis drėgnis (20-22%), eksploatacinis drėgnis (medienos gaminio drėgnis eksploatacijos metu), gamybinis drėgnis (jis paprastai būna 1-2% mažesnis už eksploatacinį). Rąstiniams pastatams statyti rekomenduojamas medienos drėgnis 14-20%.

Drėgmė iš branduolio “išeina” per rąstų galus. Yra tokia nuomonė, kad drėgmė iš pačio rąsto greičiau pasišalina iš balaninės dalies. O norint, kad drėgmė greičiau išeitu iš branduolio, tam įtakos turi ir technologinė išdroža, kuri daroma šlapio rąsto (sienojaus) viršutinėje dalyje, nuo sąsparos iki sąsparos. Tokiu būdu toji išilginė išdroža turi įtakos ir mažesniam rąsto trūkinėjimui ir greitesniam drėgmės pasišalinimui iš rąsto branduolio. Svarbus dalykas yra medienos nuodžiūvis. Tai linijinių matmenų ir tūrio laisvas sumažėjimas iš medienos pasišalinant surištajai drėgmei. Nuodžiūvis prasideda tik nuo to momento, kai išgaruoja visa laisvoji drėgmė. Didžiausias nuodžiūvis būna liestine kryptimi, mažesnis spinduline ir menkas, kartais ir visai nematomas - išilgai pluošto.

Medienos deformacijų tipai yra sraigtinis, išilginis, skersinis, kraštinis. Jeigu vertinti atsparumą deformacijom, patikimumą naudojant metalinius tvirtinimus, tai eglė niekuo nenusileidžia pušiai. Medienos tankis - tai kūno masės ir jo tūrio santykis. Buvo atliktas bandymas su skirtingomis pjautinės medienos rūšimis, kur pusgaminiai buvo įkasti į žemę iki pusės. Po 8 metų tyrimo, 14 rūšių medieną suskirstė į keturias grupes. Patvariausias branduolys maumedžio - 9.1, ąžuolo - 5.2, uosio branduolys - 4.9. Vidutinis patvarumas yra europinio kenio, eglės ir buko bei kenio, eglės ir maumedžio balana - nuo 3.8 iki 3.1 balo. Mažas patvarumas nuo 2.5 iki 2, tai buko, ąžuolo, klevo ir beržo balana. Centrinė beržo balana, alksnio, subrendusi pušis bei alksnio balana demonstravo mažiausią patvarumo indeksą 1.8-1.

Spygliuočių medienos rinka Lietuvoje: ką renkamės ir kodėl

Renkantis medienos rūšį rąstiniam pastatui, įvairių šalių meistrai pritaikydami mokslinius skaičius, parametrus, ilgus metus dirbdami su įvairiomis medienos rūšimis bando atsakyti į klausimą - kokia mediena yra tinkamiausia tokių statinių gamybai, statybai? Lietuvoje, kaip žinia daugiausia statoma iš pušies ir eglės. Pirmiausia šių medienos rūšių panaudojimas yra susijęs su jų gausa mūsų krašte. Kitų rūšių paprasčiausiai yra ne tiek daug. O kuri medienos rūšis yra tinkamesnė - pušis ar eglė, o gal kedras? Taigi, yra nuomonių, kad pušis iš savęs yra “donoras”, o eglė atvirkščiai ištraukia energiją ir žmonės kurie gyvena iš eglės suręstose namuose, jie dalį savo energijos turi atidavinėti pastato sienom. Pušis atvirkščiai dalinasi energija ir žmogus geriau jaučiasi tokiame pastate. Kitas faktorius yra tai, kad pušis mažiau “verkia”, nors pušies medienoje daugiau sakų, bet jie yra pasiskirstę daug tolygiau per rąstą. O eglės sakai daugiau laikosi taip vadinamose “sakų kišenėse” ir kai mediena džiūsta “sakų kišenių” visuma padidėja ir tokiu būdu pradeda smarkiai bėgti sakai. Ir dažnai matome, kad kai kuriuose pastatuose iš eglės, sakų nutekėjimų yra labai daug ir net vertikaliai per visą sieną… Ir kuo daugiau pastatas stovi pagamintas iš eglės medienos, tuo jis daugiau džiūdamas, daugiau ir “verkia”.

Pušies mediena yra vidutinio tankio ir tai yra gana sunki mediena lyginant su kitais spygliuočiais. Mechaninės savybės, lyginant su egle, yra labai geros. Pušis daugiau pažeidžiama pamėlynavimą sukeliančių grybų. Šiais laikais yra daug cheminių priemonių kaip kovoti su šiuo grybu. Tačiau yra ir liaudiškas būdas kaip tą pamėlynavimą šalinti - 10 ltr vandens ištirpdome 1 kg rupios druskos, 500 gr sodos ir 3-5 gr kalio permanganato.

Jeigu žiūrėti į medienos rūšis kur jos labiausiai tiktų rąstiniame pastate, tai galima būtų pakomentuoti taip - iš ko bus pagaminti angų rėmai, šliaužikliai, statramsčiai, nes tai turi įtakos rąstų poslinkiui, vertikalumui, todėl geriausiai būtų ąžuolas. Eglė tinkamiausia perdangos balkiams/sijom, stogo ilginiams, gegnėms bei kitiems konstrukciniams elementams, taip pat grindims bei luboms. Pušies stipris lenkiant 86 MPa, o eglės 79,5 MPa. Eglė mažiau nei pušis veikiama temperatūrų perkritimų, todėl iš eglės dažniau daromi pastato konstrukciniai elementai.

Pušis kaip jau buvo sakoma geriau kvėpuoja dėl geresnio oro ir drėgmės pralaidumo bei atsparesnė gniuždymui. Maumedis dažnai dedamas po apatiniu pastato rąstu, dėl savo ilgaamžiškumo ir didesnio atsparumo puvimui. Liepa ir klevas naudojamas drožybai ir staliaus gaminiams. Dėl skirtumų ląstelių sandūroje eglė mažiau absorbuoja drėgmę nei pušis. Eglė mažiau traukiasi. Pušyje yra atviresnė ląstelių sandūra, todėl jai užtikrinamas geresnis oro ir drėgmės pralaidumas. Dėl šios priežasties geriausiai kvėpuoja sienos suręstos iš pušies.

Jeigu vertinti šilumos izoliaciją iš natūralaus pušinio rąsto kaip 100 proc., tai tokios pačios sienos iš eglės bus 10 proc., kedro 15-20 proc. šiltesnės, o iš maumedžio 25-30 proc. šaltesnės nei pušies. Sakoma, kad atmosferiniams pokyčiams atsparesnė yra pušis dėl gausesnės šerdinės medienos ir didesnio sakų kiekio. Pušis mažiau trūkinėja. Yra nuomonė, kad rąsto viršutinė dalis (balana) yra apsauginė ir ją pažeidus neva sumažėja medienos/rąsto atsparumas. Pavyzdžiui tekinto rąsto. Spręskite patys, ar iš tikrųjų taip yra, nes augančiame medyje balana tarnauja drėgmės judėjimui nuo apačios į kamieno viršūnę/lają.

Kedras, termomediena ir kitų rūšių įtaka namų kokybei

Jei kalbėti apie Kanadietiško ar Sibiro kedrą, tokie pastatai šilti, komfortiški namai. Norintį žvaigžduoti į plėtrą Europoje kedro mediena užsirekomendavo atšiauriose klimato sąlygose. Kedro eteriniai aliejai turi gerą įtaką žmogaus organizmui: jie gerina kvėpavimo, širdies ir kitų organų veiklą. Kedro mediena pasižymi labai mažu suspaudimo koeficientu ir praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams). Esant mažam tankiui ir dideliam oro kiekiui medienos struktūroje, kedras turi pačius mažiausius šilumos nuostolius nei kitos spygliuočių medienos rūšys.

Termomediena - karščiu, garais ir vandeniu modifikuota mediena. Procesas yra ekologiskas, be cheminių priemonių, todėl termomediena yra tvari medžiaga, tinkama lauko apdailai, terasoms, balkonams, tvoroms ir pirtims. Termomedienos matmenų stabilumas yra pažymėtas EN 335:2013 klasėmis, o joje pašalinami sakai bei formaldehidai. Gaminiai iš termomedienos tarnauja ilgiau lauke - terasinės lentos apie 15-20 metų, dailylentės - daugiau nei trijų dešimtmečių. Dėl organinės kilmės termomediena gerokai mažina drėgmės įsiskverbimą.

Medienos klasifikacija ir pasirinkimas

Lentos gaunamos iš rąstų pjovimo metu. Būgninis pjovimas, sluoksninėse plokštėse ir faneruojant padeda sukurti skirtingas medienos formas. Neapdorotos lentos turi kraštus nupjautus arba ne; kraštuotos lentos - abi pusės tiksliai supjaustos. Šerdiniai, šoniniai ar viduriniai rąsto fragmentai lemia skirtingą tankį ir spalvą. Regimentinės lentos yra atskira tokių lentų rūšis. Medienos klasės skirstomos į atsargines ir kokybės: atrankinės lentos, pirmoji klasė, ketvirta ir penkta klasės - eksploatacijai su defektais. Pagrindiniai kriterijai renkant lentas įtraukiant į statybas yra defektai, mėlynumas, rūdų kiekis, mikroįtrūkimai, džiūvimo rizika.

Spygliuočių mediena dažnai naudojama sienų apkalimams, grindims, stogams, tvoroms. Rėmo konstrukcijoms naudojama bet kokia mediena, o grindims - iš lentų, storų 50-60 mm. Gegnių sistemos dėka stogo konstrukcijoms reikalingos 50 mm storio lentos. Kitos galerijos - kišti rąstai, klojinių plokštės, baldų gamyba. Medžio drožlių plokštės siūlo pigų, lengvą ir stabilų sprendimą, o fanera - didesnį tvirtumą ir lengvą apdorojimą. Sumontuotos medžio drožlių plokštės suteikia konstrukcinį stabilumą, bet nėra tokios tvirtos kaip fanera; fanera taip pat geriau išlaiko formą dėl sluoksniavimo krypties orthogonalia kryptimi.

Spygliuočių medienos pirtyje: savybės, privalumai ir trūkumai

Spygliuočių medis pirtyje pasižymi natūralumu, ilgaamžiškumu, atsparumu puvimui ir grybeliams. Dervos ir aliejai suteikia malonų kvapą ir padeda kovoti su mikroorganizmų plitimu. Medžio struktūra yra tanki, todėl sumažėja skysčių įsiskverbimas, o viduje yra natūrali drėgmės balanso sistema. Tačiau reikia įvertinti, kad spygliuočių mediena gali būti jautri temperatūros pokyčiams, todėl tinkamai prižiūrėti būtina. Taip pat dervų išsiskyrimas gali įtakoti pirties oro kokybę. Privalumai: ilgaamžiškumas, natūralus kvapas, geras garinimosi procesas; Trūkumai: reikia dėmesio temperatūros svyravimams, gali pasireikšti dervų išsiskyrimas.

Populiariausios spygliuotųjų rūšys pirtyje: Pušis, Eglė ir Maumedis. Pušis - lengva, bet tuo pačiu gana patvari; turi natūralų kvapą ir puikiai džiūsta. Tačiau gali pavėluoti įsigyti dėl puvimo jautrumo ir gali būti pamėlynamas. Eglė - lengvesnė, šviesesnė, natūraliai mažiau sakuota, geriau dažoma, tinkama grindims, gultams, sienoms; drėgmei atsparumas ne toks didelis kaip pušiai. Maumedis - labai atspari puvimui, turi natūralių antiseptinių savybių, malonus kvapas; idealiai tinka ilgaamžiam pirties naudojimui, grindims, sienoms, su papildomu atsparumu drėgmei.

Rinkimosi kriterijai spygliuočių medienai pirtyje

• Natūralumas ir ekologiškumas;
• Atsparumas puvimui ir grybeliams;
• Medienos tankis ir šilumos izoliacijos savybės;
• Drėgnumo tolerancija ir džiūvimas;
• Kvapas ir technologiniai parametrai (apdorojimas, impregnavimas);
• Sertifikatai ir kilmė.

Spygliuočių medienos apdorojimas ir paruošimas yra esminiai žingsniai, užtikrinantys ilgaamžiškumą: džiovinimas (natūralus ar kamarinis), šlifavimas, apsauginiai natūralūs preparatai. Natūraliai džiovinamos medienos drėgnumas dažnai viršija 22%, todėl būtina žinoti tinkamą džiovinimo metodą; kamarinis džiovinimas gali sumažinti drėgmę iki 10-12%. Termomediena, apdorota aukštoje temperatūroje (180-215°C) be cheminių priedų, suteikia dar didesnį atsparumą drėgmei ir ilgesnį laiką lauke.

Medienos paruošimo ir naudojimo praktika rąstiniams pastatams

Spygliuočių mediena rąstiniams pastatams naudojama dėl jos lengvumo, santykinai gero mechaninio atsparumo, lengvo apdirbimo ir prieinamumo. Pušies mediena dažnai naudojama rąstų galams, stogo sijos, lauko konstrukcijoms dėl jos tarpląstelinio užpildo sakais, o eglė - labiau tinka vidaus karkasiniams elementams, grindims ir sienų apdailai dėl savo lengvumo, ruošinių ir švaraus rašto. Maumedis - dažnai pasirenkama terasoms, fasadams ir pirties konstrukcijoms dėl atsparumo puvimui ir ilgaamžiškumo.

Kietmedžiai - ąžuolas, uosis, beržas - dažnai naudojami vidaus apdailai, baldams, grindims dėl aukšto tankio ir tvirtumo. Tie patys medienos tipai dažnai naudojami ir statybose - rėmams, stogo konstrukcijoms, grindims ar vidaus balduose. Lietuvoje dominuoja pušies ir eglės mediena dėl jų gausos ir kainos, tačiau pasirinkimas priklauso nuo paskirties - stogo sijoms, grindims, sienoms ar vidaus baldams.

Optimalus naudojimas ir praktiniai patarimai

Kas geriau tinka stogo sijoms - pušis ar eglė? Atsakymai priklauso nuo techninių reikalavimų: pušis turi geresnį oro ir drėgmės pralaidumą, labiau kvėpuoja ir mažiau trūkinėja, tačiau gali būti pavojingesnė grybeliams. Eglė - lengvesnė, su geresniu drėgmės atsparumu, dažnai naudojama konstrukcinėse dalyse ir vidaus apdailoje dėl savo šviesios spalvos ir mažesnio sakotumo. Ąžuolas laikomas vienu iš klasikinių sprendimų dėl kietumo ir tvarumo, tačiau kainuoja daugiau. Kedras ir maumedis - brangesni, bet ilgaamžiški, atsparūs užšalimo ir drėgmei; kedras ypač naudingas pirtyje dėl specifinių eterinių aliejų teigiamo poveikio kvėpavimui ir sterilumo.

Impregnavimas ir profesiniai patarimai: impregnuota pušis tinka lauko darbams, termiškai modifikuota mediena ilgalaikei bei patikimai laikosi lauko sąlygose. Jei planuojama pirties išorė arba terasos - termomediena gali būti puiki investicija dėl atsparumo drėgmei ir puvimui. Lengva naudotis tarp gaminių: fanera tinka baldams ir lentynoms, medžio drožlių plokštės - ekonomiški, tačiau stabilumą užtikrina laikui bėgant. Pasirinkimas priklauso nuo projekto biudžeto, paskirties ir norimos išvaizdos.

Gyvenimas su spygliuočių mediena: ekologija ir ekonomika

Mediena yra atsinaujinantis resursas, tinkamai naudojamas - ekologinis pasirinkimas. Ji padeda sumažinti anglies dioksido pėdsaką ir suteikia estetinę vertę bei ilgaamžiškumą. Dėl to statybų pramonėje vis daugiau dėmesio skiriama perdirbimo, sertifikavimo ir atsakingos kilmės laikymui. Lietuvoje dominuoja spygliuočiai dėl jų gausos ir prieinamumo, tačiau visoje rinkoje svarbu atkreipti dėmesį į kokybę, kilmę ir sertifikatus. Jei norite sužinoti, kurios medienos rūšys yra optimaliausios Jūsų projektui, „Medžio turas“ komanda pasiruošusi konsultuoti telefonais ar pardavimo aikštelėje.

Medienos specifikacijos ir apibūdinimai pateikti remiantis moksliniais išsivystymais ir profesionalų pastebėjimais. Svarbiausia yra pasirinkti tinkamą medieną pagal paskirtį, apdorojimo būdą, drėgmės režimą ir klimato sąlygas, kad rąstinis namas ar pirtys tarnautų ilgai ir teiktų komfortą.

tags: #spygliuciu #mediena #labai #atspari #puvimui