Mediena visada buvo populiari ir madinga, o statyboje ji - pigesnė alternatyva. Medienos savybės apima daug skirtingų aspektų - nuo fizinių ir cheminių ypatybių iki mechaninių parametrų, kurie lemia jos panaudojimo galimybes perdangoms, baldams ir interjerui.
Medienos savybių pagrindai
Mediena pasižymi kai kuriomis, tik jai vienai būdingomis prigimtinėmis savybėmis. Didžiausią praktinę reikšmę turi ypatinga jos spalva ir tankis, taip pat drėgmės poveikio pasekmės. Spalvą suteikia raugai, dervos ir dažančios medžiagos, o tekstūra išryškėja metinėmis rievėmis ir šerdies spinduliais. Medienos kvapas kyla iš eterinių aliejų, dervų ir rauginės medžiagos.
Medienos drėgnis apibūdina vandens kiekį medienoje ir yra svarbus įvertinimo rodiklis. Higroskopinis vanduo sudaro apie 30 %, o likęs vanduo - kapiliarinis. Drėgnumas matuojamas procentais, o šviežiai nupjauta mediena visada yra drėgnesnė už leistiną standartų ribą, todėl ji džiovinama. Džiovinta mediena turi būti laikoma sausose vietose.
Nuodžiūvis ir išbrinkis - fundamentalūs džiūvimo reiškiniai. Nutekėjus higroskopinei drėgmei, mediena shrinks; sugėrusi drėgmę, ji išbrinksta. Higroskopiškumas ribojamas iki apie 30 % higroskopinio vandens. Tankis yra vienas iš svarbiausių požymių; didesnis tankis lemia didesnį atsparumą lenkimui, trinčiai ir skėlimui.
Medienos išorės sluoksnių traukimasis (nuodžiūvis) ir įšlydimas (brinkimas) yra svarbūs deformacijų mechanizmai. Išilgai pluošto mediena lengvai lenkiasi, o skersai - mažiau atspari įtampoms. Persimetimas (ilginis ar skersinis) dar gali paveikti formą, o tai ypač svarbu statybiniams elementams.
Medienos struktūra ir jos lygmenys
Mediena turi makrostruktūros dalis: šerdis, branduolys, balana ir žievė. Žievė saugo medį, o luobas - jos vidinis sluoksnis. Branduolys yra tamsesnės spalvos centrinė dalis, balana - šviesesnė, jaunesnė dalis. Metinės rievės rodo prieaugį. Spygliuočių mediena turi sakus - kanalų sistemą, o lapuočiai pasižymi įvairesne ląstelių struktūra.
Mikroskopiniu lygiu mediena sudaryta iš daugiausia negyvų ląstelių. Ląstelių sienelėms stiprinti naudojamas celiulozė ir ligninas; skirtingos medienos rūšys turi skirtingą ląstelių išsidėstymą. Spygliuočių mediena pasižymi griežtesne struktūra, o lapuočių - įvairesnėmis ląstelėmis.
Medienos fizinės savybės perdangoms
Renkant medieną perdangoms svarbu įvertinti drėgmę, nuodžiūvį, išbrinkimą, higroskopiškumą, tankį, šiluminines ir akustines savybes, taip pat atsparumą mechaniniams poveikiams. Drėgmė ir jos pokyčiai įtakoja gniuždymo, lenkimo ir tempimo stiprumą: didesnis drėgnis sumažina atsparumą ir kietumą.
Konstrukciniuose tiksluose naudojamos medienos tankis apie 480 kg/m³; tankis lemia atsparumą lenkimui ir skuostimą. Akustinės savybės - skleidimo greitis priklauso nuo krypties pluošto. Sausa mediena skamba grynu, metalinį atspalvį turinčiu garsu.
Mechaniškos savybės
Mechaninės medienos savybės: atsparumas gniuždymui, tempiamumui, lankstumui, skėliamumui. Mediena yra anisotropinė - stiprumas priklauso nuo apkrovos krypties. Ilgainiui mediena gali būti tempiama išilgai pluošto, tačiau tempiant skersai pluošto atsparumas mažesnis kelis kartus. Temperatūra ir drėgmė dar labiau keičia sienelių elastingumą ir kietumą.
Kietumas matuojamas Brinelio skale; eglės ir pušies atitinkamai turi skirtingą kietumą. Medienos įkalimas vinimis ir įsukimas varžtais yra skirtingai įsisavinami priklausomai nuo pluošto krypties ir drėgnumo. Džiovinant medieną, lūžiai gali būti skirtingo pobūdžio - nuo dantytų įpjovimų iki plokščių lūžių.
Medienos rūšys ir jų panaudojimas
Mediena skirstoma į lapuočių ir spygliuočių grupes. Lapuočiai (ąžuolas, klevas, riešutas) dažnai naudojami staliaus darbams ir interjero apdailai, o spygliuočiai (pušis, eglė, maumedis) - statyboms ir konstrukcijoms. Kiekviena medienos rūšis turi skirtingas savybes, kurios lemia jos tinkamumą konkretiems darbams.
Pušies mediena yra vienas iš pigiausių variantų rinkoje, su geru kainos-kokybės santykiu. Pušį reikia impregnuoti, ypač išorinėms konstrukcijoms. Eglė yra minkštesnė, sakinga, bet atspari puvimui; ji dažnai naudojama plokščių, sijos ir skersinių gamybai. Maumedžio mediena panaši į pušį, bet tvirtesnė ir atsparesnė hidroterpijoms. Kedras ir tisu also naudojami, bet jų savybės skiriasi: kedras paprastai silpnesnis už pušį, o tisas turi gražią tekstūrą ir gerą kietumą.
Terasinės lentos ir medienos apdirbimas
Terasinės lentos dažnai gaminamos iš spygliuočių - pušies, eglės, maumedžio. Įvairūs apdirbimo procesai - impregnavimas vakuuminiu giluminiu būdu, terminis apdorojimas, deginimas, alyvavimas - keičia medienos savybes ir ilgaamžiškumą. Paskyrus užduotims, būtina įvertinti, ar terasinės lentos sakus, nes sakavimas yra natūralus procesas, kurį galima suvaldyti naudojant specialias priemones.
Gali būti užduotys: dažymas, alyvavimas, impregnavimas. Jei terasinės lentos sakos, tai priklauso nuo medienos rūšies ir apdirbimo technologijų; nėra vienareikšmio atsakymo - kiekvienu atveju gali būti skirtingai.
Prireikus praktiniai patarimai
- Rinkitės medieną pagal paskirtį: interjerui dažniausiai tinka lapuočiai, o konstrukcijoms - spygliuočiai.
- Džiovinimo laikotarpiu užtikrinkite tinkamą drėgmės lygį ir saugojimą sausose vietose.
- impregnavimo ar terminiu apdorojimu galima ženkliai padidinti atsparumą aplinkos veiksniams.
- Atkreipkite dėmesį į ydas ir defektus: šakas, plyšius, puvinius - jie gali silpninti konstrukciją.
Išvados dėl aplinkos poveikio medžiui
Medienos kokybė ir jos ilgaamžiškumas priklauso nuo išorės veiksnių: oro taršos, vabzdžių, grybų, žvėrių veiklos bei netradicinių įvykių (pavyzdžiui, avarijų). Moksliniai tyrimai rodo, kad miškų būklė kinta laikotarpiu nuo blogėjimo iki jos stabilizavimo ir net gerėjimo; svarbu nuolatinė stebėsena ir taikomi tyrimų metodai, skirti individualių medžių būklei įvertinti.
tags: #spugliuocio #medienos #savybes