Nepaisant to, seniūnijos ir savivaldybės skubina: ši savaitė - paskutinė, kai gyventojai dar gali pateikti asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitas. Įvairiose vietovėse vyksta informacijos rinkimas ir įvertinimas, kaip nustatyti stogo dangos būklę bei kiek įmanoma sumažinti pavojų gyventojams. Dauguma sodybų tebekelia klausimus dėl to, ar šias priemones galima finansuoti ir kokias pareigas turi patys savininkai.
Kodėl svarbi asbesto turinčių gaminių inventorizacija
Šiuo metu svarbiausia - surinkti ir įvertinti pirminės asbesto turinčių gaminių inventorizacijos duomenis. Tą padarius, bus patvirtintos taisyklės, pagal kurias turėtų būti teikiama valstybės parama investiciniams asbestinių gaminių šalinimo projektams. Ataskaitos apie asbesto turinčius gaminius ir pastatus seniūnijai ar savivaldybei turi būti pateiktos iki 2011-ųjų sausio 31 d. Savivaldybės sudarys asbesto turinčių gaminių sąrašus ir iki kovo 31 d. Už pastato priežiūrą atsako savininkai. Ir anksčiau, ir dabar savo lėšomis jie gali seną dangą pakeisti nauja.
„Dabar svarbiausia - surinkti ir įvertinti pirminės asbesto turinčių gaminių inventorizacijos duomenis. Tą padarius, bus patvirtintos taisyklės, pagal kurias turėtų būti teikiama valstybės parama investiciniams asbestinių gaminių šalinimo projektams.“ - sako Raminta Radavičienė, Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja. Tam tikrais atvejais gali būti suteikta 50 proc. kompensacija projektui ir reikalingoms medžiagoms įsigyti bei atliekų utilizavimui, tačiau konkretūs dydžiai priklauso nuo galiojančių taisyklių.
Kas įtakoja asbesto šalinimą ir kokios priemonės taikomos
Asbestas - geras šilumos bei elektros izoliatorius, tačiau Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis jis gali sukelti bronchų, plaučių, kiek rečiau - skrandžio ir žarnyno vėžį. Asbestcemenčio gaminiuose asbesto plaušeliai atitrūksta nuo pagrindo ir patenka į aplinką vykdant remontą ar griovimą. Todėl būtina laikytis saugumo priemonių ir tinkamai utilizuoti išmontuotą stogą.
Šiferio lakštai dengia didžiąją dalį Lietuvos stogų ir yra viena iš populiariausių dangų, tačiau jų išblukimas bei senėjimas kelia poreikį pergalvoti dangos keitimą. Dėl pavojingumo programos pradėtos, buvo kuriamos kompensacijų sistemos, o kai kurios įmonės bendradarbiaudamos su prekybininkais siūlė papildomą finansavimą už seno šiferio pakeitimą. Bet praktikoje kyla painiava dėl skirtingų programų ir jų valdžios lėšų skirstymo.
Kiek kainuoja pakeisti stogą ir kokie yra realūs iššūkiai
Sarapišiškių patirtis rodo, kad perdengti 200 kvadratinių metrų stogą - iškelti naujas gegnes, sukalti grebėstus, apdengti hidroizoliaciniu sluoksniu bei viena pigiausių beasbesčio šiferio dangų (pluoštinio cemento lakštais), įskaitant darbus, kainuotų apie 40 tūkst. litų. Kol kas tai padaryti galima tik savomis lėšomis. Anksčiau buvo svarstyta, kad kompensacija padengs nebent seno stogo nuėmimo ir utilizavimo sąnaudas. Dabar ir tokios kalbos nutilo, o daugelis gyventojų vis dar laukia, kada finansavimas taps realybe.
Praėjusios vasaros stiprus vėjas dar labiau išryškino senų stogų trūkumus: šiferis lengvai atplėšiamas, lietus prasiskverbia per pažeistas vietas, o daugelis namų gyventojų neturi pakankamai lėšų stogo keitimui. Dėl to kai kurie gyventojai kreipėsi į atsakingas institucijas dėl kompensacijų programų, kurios galėtų palengvinti finansinę naštą. Tačiau vis dar klausimas išlieka: ar programos bus įgyvendintos ir kokias sąlygas reikės atitikti?
Ką pataria gyventojai ir kaip veikia inventorizacija jų regione
Anksčiau kalbėta, kad kompensacija nebus didelė: ji padengtų nebent seno stogo nuėmimo ir utilizavimo sąnaudas. Dabar tokios kalbos kol kas nutilo, tačiau sarapiniškių patirtis rodo poreikį tinkamai įvertinti asbesto turinčių gaminių kiekį bei stogo dangos būklę. Ūkiniai pastatai dažnai dengti senais lakštais, o stogų būklė - labai prasta. Per tą laiką susikaupė daugybė klausimų dėl jų saugaus utilizavimo ir galimų kompensacijų dydžių.
Taikant energetinę saugą bei aplinkosaugos principus, svarbu užtikrinti, kad asbesto turinčios dangos būtų šalinamos laikantis reikalavimų, o atsakingos įmonės pasirūpintų tinkamu atliekų surinkimu ir perdirbimu. Taip pat būtina informuoti gyventojus apie galimybes ir reikalavimus, kad jie suprastų savo teises ir pareigas bei laiku pateiktų ataskaitas.
Beasbesčio šiferio alternatyvos ir šiuolaikinės tendencijos
Dabar yra gaminamas šiferis iš sintetinio pluošto, kuris nėra kenksmingas kaip senoji asbestinė danga. Forma - banguota, ilgai laikantis, tačiau pagrindinis privalumas - ilgaamžiškumas. Gamintojai suteikia 30 metų garantiją, tačiau teisingai uždengus stogo dangą galima džiaugtis ja dar ilgiau. Be to, šiferis yra nedegus, patvarus, nerūdijantis, geros garso izoliacijos savybės ir lengvas montavimas. Uždengus šia danga stogą, pagerėja ventiliacija bei įrengimas.
Kainos ir pasirinkimai vis dar svarbūs pirkėjams: beasbesčio šiferio dangos kaina ir pasiūla gali būti ribota, o spalvos išblukimas tampa dažnu trūkumu. Gamintojai suteikia 5 metų garantiją spalvai, tačiau tai nereiškia, kad spalva išbluks per penkerius metus. Tačiau vis daugiau gyventojų svarsto alternatyvas ir planuoja ateities investicijas į saugesnes dangas, atsižvelgdami į ilgalaikius nuostolius dėl netinkamo šiferio naudojimo.
Inventorizacijos detalės ir praktiniai patarimai gyventojams
Inventorizacijos žingsniai ir jų svarba: būtina nurodyti asbesto turinčių gaminių kiekį, pavyzdžiui, šiferio stogo plotą, jo svorį kilogramais arba lakštų skaičių, taip pat įvertinti stogo dangos būklę pagal balų sistemą. Remiantis balų rezultatais, sprendžiama, ar stogo dangą šalinti skubiai, ar galima dar palūkėti. Ši procedūra taikoma tiek kaimo, tiek miesto gyventojams, tiek viešosioms įstaigoms - visiems, kurių pastatai dengti asbestiniu šiferiu.
Kad procesas vyktų sklandžiai, svarbu laikytis saugumo priemonių: dėvėti specialius drabužius ir batus, naudoti respiratorius, įspėti aplinkinius apie vykdomus darbus ženklais ir juostomis. Taip pat būtina pasirinkti įmonę, kuri tvarko asbesto atliekas pagal gyvenamąją vietą. Atliekant darbus reikia laikytis saugios aplinkos dalykų, o specifiniai sprendimai turi būti įgyvendinti laikantis teisės aktų reikalavimų.
Kur randama informacija ir kokie regioniniai skirtumai egzistuoja
Regionuose gali būti skirtingos atliekų priėmimo sąlygos: pvz., Utenos regiono ATC didelių ir pavojingų atliekų aikštelėse vienam gyventojui nemokamai priima 120 kvadratinių metrų asbestinio šiferio. Tauragės regiono ATC - 100 kilogramų. Vilniuje asbestinį šiferį renka tik bendrovė „Bionovus“; už toną šio šiferio reikia mokėti apie 30 litų. Pas mus vis dar lieka klausimas dėl bendros sistemos surinkti asbestą ir jo utilizavimo finansavimo modelio - tai turi būti aiškiai apibrėžta naujose taisyklėse, kurie bus patvirtinti vėliau.
Šiuo metu pagrindinis kelias į finansavimą - tinkamai užpildyta inventorizacija ir aiškios paramos sąlygos. Kai bus patvirtintos taisyklės, valstybės parama galės būti teikiama už asbestinio šiferio bei kitų asbesto turinčių gaminių pašalinimą iš gyvenamųjų namų, ūkininkavimo pastatų ir viešojo naudojimo pastatų. Grąžinimo sąlygos bus tiksliai reglamentuotos, o galimas paramos dydis - nustatytas teisės aktais.
O štai kuršėniškiai pasidalijo savo nuomone: „Esu girdėjęs apie tą programą. Nekelia ji man pasitikėjimo. Nes viskas kol kas - tik pažadai.“ D.Kriščiūnas prisimena, kad prieš trisdešimt metų asbestinis šiferis dar neturėjo būti keičiant, tačiau dabar nerimaujama dėl vaikų sveikatos ir būtinybės apsaugoti artimuosius.
Rekomendacijos gyventojams
- užpildyti inventorizacijos ataskaitas tiek kaimo, tiek miesto gyventojams bei viešiesiems pastatams;
- nurodyti asbesto turinčių gaminių kiekį ir įvertinti stogo dangos būklę balais;
- laikytis saugumo priemonių atliekant darbus ir užtikrinti aplinkinių saugumą;
- pasirinkti patikimą įmonę asbesto atliekų tvarkymui ir utilizavimui;
- sekti naujienas dėl galimų valstybės paramos programų ir jų sąlygų.
