Norint bent daugmaž įtilpti į A klasės reikalavimus stoge šiltalo turi būti tikrai nemažai, nes reikia pasiekti varžą R = 10 (Arba šilumos perdavimo koeficientas U = 0.1). Jei skaičiuojant, kad stogas sudarytas iš gegnių nemaža dalimi, ir medienos varža nėra didelė, tada reikėtų ir šiek tiek daugiau šiltalo. Šis mazgas man visai nepatiko, nes tie 5cm vatos kaip ir perniek, ją pasiekia garas, drėks. Ir naudoti vatą karkase plėvelės apsaugai.. nelabai logiška.
Buvę apmąstymai po gegnėmis dėti tik PIR plokštę (reiktų 12cm), bet tada stogas suplonėja tiek, kad plokštė iš vidaus net neuždengia mūrtašio. Stogo mazgas buvo padarytas atsižvelgiant į jo storį. PIR plokštės varža vos ne dvigubai didesnė nei vatos, todėl storio reikia beveik perpus mažesnio. Todėl paskutinius 10cm vatos keičiau į 5cm plokštės, varža sumažėjo, bet labai nežymiai. Garo izoliacija, mano galva, bus patikimesnė ir atsparesnė nei plėvelė. PIR plokštės su špuntu, susileidžia, o siūlės užklijuojamos aliuminizuota juosta.
U-wert programėlė visai neblogai įvertino tokį mazgą (tiesą pasakius labai panašiai į standartinį, kur naudojama tik vata). Iš schemos matyti, kad mazgas ir šiltas, ir pakankamai sausas. Yra ir kitas, labai kompleksinis sprendimas - PIR plokštė, padengta gipsu. Prisukai apatinį šiltinimo sluoksnį ir turi gatavas lubas. Jokio „profiliuko“, jokių papildomų gipso plokščių. Vienas dalykas tik neaišku - kai plokštė be gipso - siūlės užklijuojamos aliuminizuota juosta. O kaip jos užsandarinamos gipsu dengtos plokštės atveju? Ant gipso aliuminio neklijuosi, o į vidų įkišti neišeina. Ar užteks sanbdarinimui putų tarpuose?
Kitas dalykas - ar ant medinio karkaso pavyks plokštes prisukti taip lygiai, kad tiktų luboms? Kol kas visame stoge vata sudėta tik tarp gegnių - 25cm. Dedama buvo per viršų, prieš uždengiant plėvelę. Sako tik taip galima kokybiškai sudėti, ypač dalį, kuri liečiasi prie plėvelės. Trys sluoksniai prakeičiant: 10, 10 ir 5 cm. Antras, vidinis karkasas greičiausiai bus daromas pabaigus fasadą. Statybų procesas vėl stabtelėjo bent savaitei, nes trumpam pritrūkus medžiagų (dar viena liūdna istorija su mediena) statybininkai sugalvojo užbaigti kitą objektą ir iki šiol negrįžo.
Ar žinojote kad per stogą galite prarasti net 40% šilumos iš namų, todėl apie kokybišką stogo šiltinimą reikia pagalvoti pačioje namo statymo pradžioje. Tačiau koks tas šlaitinio stogo šiltinimas iš esmės, ką turite žinoti? Svarbu paminėti, jog statant energetiškai efektyvius pastatus, turi būti užtikrintas termoizoliacinės medžiagos vientisumas. Šlaitinio stogo su difuzine plėvele vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš jos. Stogams su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija, vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės.
Bene populiariausias šlaitinio stogo šiltinimo būdas yra šiltinimas tarp gegnių. Pasirinkus tokį būdą, stogo izoliaciją turi sudaryti bent 2 sluoksniai akmens vatos tarp skirtingomis kryptimis sumontuotų karkaso elementų. Be vatos, dar viena šlaitinio stogo šiltinimo alternatyva yra poliuretano putos. Kadangi jomis vientisai užpurškiami visi tarpai tarp gegnių, tai natūralu, kad esminis jų privalumas yra tas, jog nebelieka siūlių, ar oro tarpų, o tai reiškia, jog išvengiama būdų šaltam orui prasiskverbti. Poliuretano putos yra sandarumą garantuojanti besiūlė technologija.
Palyginti su vata, norint pasiekti tokią pat šilumos izoliaciją putų sluoksnis bus plonesnis. Tikriausiai labai svarbu paminėti ir dar kelis aspektus jei pasirinksite šlaitinio stogo šildymą poliuretano putomis. Norint maksimalios poliuretano kokybės ir poliuretano putų teikiamos naudos, privalu naudoti modernią įrangą, o darbus atliekantys žmonės turėtų būti kvalifikuoti. Šilumos izoliacijos sluoksnis sudėtas netinkamai. Jeigu galvojate kad mažytis tarpelis tikrai nepadarys didelės žalos, taip gali nutikti, todėl labai svarbu sandarumas. Jei šildote vata, jos sluoksnis turėtų būti kiek platesnis nei tarpas tarp gegnių, kad vata lengvai ir stabiliai įsispraustų. Nereikėtų rinktis ir labai plačių lakštų, mat tuomet vata išlinks. Antra pasitaikanti klaida, pasirenkamas per mažas šilumos izoliacijos sluoksnis. Neretai taip nutinka, siekiant sutaupyti. Tačiau tokiu atveju sutaupysite stogo šiltinimo medžiagoms, bet vėliau šio taupumo žalą pajusite per sąnaudas šildymui. Būna, jog pasirenkamos netinkamos plėvelės, užtikrinančios šilumos izoliaciją, hidroizoliaciją ir panašiai. Daugelis fasadų, plokščių stogų šiltinami polistireniniu putplasčiu. Šlaitiniai stogai - rečiau. Apšiltinti šlaitinį stogą polistireniniu putplasčiu galima, juolab, jei sienos apšiltinamos putplasčiu, išvengiama skirtingų medžiagų.
Stogo konstrukcijoje labai svarbus yra vėdinimas. Šlaitinio stogo paskirtis - atitvarinė konstrukcija ir vandens nuvedimas. Vėdinami šlaitiniai stogai turi ventiliuojamą oro tarpą, į kurį oras patenka per angas. Paprastai jų būna dvi - viršutinė ir apatinė. Šlaitinių stogų drėgmės režimui užtikrinti naudojama garo izoliacinė plėvelė, sudaranti apsauginį sluoksnį vidinėje šilumos izoliacijos pusėje. Iš lauko pusės po stogo danga esanti difuzinė plėvelė skirta apsaugoti nuo išorinės lietaus ir sniego drėgmės, dulkių ir vėjo prasiskverbimo į konstrukcijos vidų. Kad šlaitinio stogo konstrukcijoje normaliai cirkuliuotų oras, jis turi susisiekti su lauko oru ir turėti angas orui patekti bei pasišalinti: tarpą virš šiluminės izoliacijos orui cirkuliuoti, oro patekimą apkaloje po karnizu (stogo apačioje) ir oro ištraukiamąsias angas kraige (viršuje).
Modernios architektūros namai dažnai dengiami sutapdintu vienšlaičiu, nedidelio nuolydžio stogu. Nors laikoma, kad vienšlaičio stogo plotas mažesnis, o įrengimas pigesnis, bet tokio stogo konstrukcijoje labai svarbu yra apskaičiuoti ventiliacijos angų plotą (jis priklauso nuo nuolydžio) ir įrengti tinkamą lietaus bei sniego nuvedimą. Antraip pigumas gali virsti nuostoliais. Šlaitiniai stogai apšiltinami mineraline akmens vata arba polistireniniu putplasčiu. Vatos izoliacija minkšta ir ji glaudžiai be tarpų priglunda prie gegnių. Polistireninio putplasčio plokštes rekomenduojama pjauti statybvietėje pagal realų atstumą tarp gegnių ir įsprausti su pasipriešinimu. To paties storio visų šių apšiltinimo medžiagų plokščių šiluminės charakteristikos artimos. Dar viena savybė, pagal kurią lyginamos šios medžiagos - degumas. Šį klausimą sprendžia priešgaisrinės saugos taisyklės, kurios nurodo, kad III laipsnio atsparumo ugniai statinių stogams reikalavimai nekeliami. Šiai statinių kategorijai priskiriami visi individualūs vieno ar dviejų aukštų gyvenamieji namai.
II laipsnio atsparumo ugniai statinių stogams pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (2010-12-07 Nr. Tad į klausimą, ar galima šlaitinį stogą apšiltinti polistireniniu putpplasčiu, atsakymas vienareikšmis - taip. Stogo apšiltinimui galima naudoti tiek baltąjį polistireninį putplastį, tiek pilkąjį. Pilkojo polistireno sudėtyje yra smulkių grafito dalelių, kurios sugeria arba atspindi infraraudonuosius spindulius. Todėl pilkų plokščių izoliacinės savybės yra iki 20 proc. EPS ir pilkojo putplasčio palyginimas pagal šiluminį laidumą ir plokščių tankį. Standartinio šlaitinio stogo apšiltinimui užtenka 15 kg/kub.m polistireninio putplasčio tankio. Šlaitinio stogo šiltinimo technologija - tai daugiasluoksnis termoizoliacinis „pyragas" ar sumuštinis. Nepaisant to, kad putplastis beveik neįgeria drėgmės, vis tiek būtina naudoti hidroizoliacinę medžiagą - difuzinę plėvelę iš stogo dangos pusės ir garų barjerą iš patalpos pusės.
Šiltinimui tarp gegnių šiltinti geriausiai tinka Šiloporas EPS 70, virš gegnių - Šiloporas EPS 80. Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę ar sumažinti stogo storį, rekomenduojama naudoti pagerintų termoizoliacinių savybių pilkojo polistireninio putplasčio gaminius: Šiloporas Neo EPS 70, Šiloporas Neo EPS 70+, Šiloporas Neo EPS 70 Super, kurie turi itin mažus šilumos laidumo koeficientus. Konstrukciniu ir fizikiniu požiūriu izoliacija virš gegnių yra optimali konstrukcija, nes izoliacinis sluoksnis įrengiamas beveik be tarpų. Itin praktiškas šiltinimas virš gegnių yra naujos statybos ar renovacijos atveju, kai keičiama stogo danga ir stogas dengiamas metalinėmis ar betoninėmis, keraminėmis čerpėmis.
- 1 - stogo danga: keraminės, cementinės čerpės ar kt. Šilumos tilteliai visame mazge turi būti aptarti atsižvelgiant į konstrukcijų santykius
- 2 - nuosekliai įrengtas garų izolacijos sluoksnis po gegnių
- 3 - difuzinė plėvelė virš šilumos izoliacijos
1 - stogo danga (keraminės, cementinės čerpės ar kt. Stogo, dengiamo bituminėmis čerpėmis, plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinimo jungtys su neapšiltintomis atitvaromis turi būti dengiamos papildomais difuzinės plėvelės sluoksniais. Ant OSB pagrindo būtina įrengti papildomą hidroizoliacinį sluoksnį iš ritininių bituminių medžiagų, nepriklausomai nuo to, koks yra šlaito nuolydis. Bituminės čerpės turi būti patikimai pritvirtintos prie pagrindo - pakloto. Principas šiltinant tarp gegnių lieka tas pats - kad ant medinių konstrukcijų nesusidarytų kondensatas, būtina pakloti garus izoliuojančią membraną. Jei šiltinimo procesas vyksta lygiagrečiai su stogo montavimu, tuomet iš apačios ant gegnių būtina prikalti grebėstus, kurie tarnaus kaip atrama putplasčio plokštėms. Plokštės sandariai sumontuojamos tarp gegnių. Tada jos iš viršaus uždengiamos difuzine plėvele. 1 - stogo danga (plieninė skarda, keraminės, cementinės čerpės ar kt. Hidroizoliacinė plėvelė prie gegnių tvirtinama statybiniu kabių pistoletu. Šilumos tilteliai visiškai panaikinami šiltinant tarp gegnių ir viršuje klojant papildomą sluoksnį šilumos izoliacijos.
1 - stogo danga (keraminės, cementinės čerpės ar kt. Tai orientaciniai stogo „sumuštiniai", kiekvieno stogo konstrukcijai turi būti paskaičiuotas šiluminis laidumas ir pagal tai parenkamos medžiagos bei jų storiai. Taip pat šiltinant reiktų atkreipti dėmesį į gegnių medienos drėgnį - pageidautina, kad jos išliktų stabilios, todėl mediena turi būti išdžiovinta iki 10-12 proc. Putplasčio lakštams tvirtinti galite naudoti specialius klijus. Itin svarbus sandarumas, garo ir vėjo izoliacija. Tinkamai apšiltintas stogas labai sumažina šilumos nuostolius žiemą ir džiugina vėsa vasarą. Renovuojant pastatus stogas yra pati pirma vieta nuo kurios reikia pradėti šiltinti. Statant naują pastatą tai paskutinis darbas. Stogo šiltinimo kaina bus mažesnė lyginant su kitų atitvarų šiltinimu (pamatai, grindys). Naujoje statyboje šiltinimas pradedamas nuo pamato, kad izoliacijos sluoksnis ištisai susijungtų į vieną apvalkalą aplink visą pastatą.
Jeigu seno namo savininko kišenė neleidžia apsišiltinti viso namo, tuomet stogas yra prioritetas. Šiluma kyla į viršų, todėl pirmiausia remiasi į stogo konstrukcijas ir pasišalina per nesandarumus ir atvėsta šalčio tiltelių vietose.
Stogo šiltinimas PURŠKIAMA BIRIA VATĄ: FF-PIR plokščių galimybės
02. STOGO ŠILTINIMAS PURŠKIAMA BIRIA VATAGalime pasiūlyti stogo šiltinimą mineraline vata. Šlaitinio stogo šiltinimas mineraline vata atliekamas už plėvelės iš vidaus. Mineralinė vata skirstoma į dviejų rušių, tai akmens vata ir stiklo vata. Šiltiname su žinomų gamintojų produkcija, tai Paroc akmens vata ar Rockwool akmens vata. Stogo šiltinimui stiklo vata renkames Kanuf ar Isover produkciją.XXL PASTATŲ STOGO ŠILTINIMASXXL pastatų šiltinimas, tai pramoninių, komercinių, ūkinių, daugiabučių, logistikos centrų, administracinių pastatų stogų šiltinimas poliuretanu. Dažniausiai šiltinami seni daugiabučių stogai, kurių stogo izoliacija neatitinka dabartinių reikalavimų. Vis dažniau tokių plokščių stogų šiltinimui renkamasi besiūles šiltinimo ir hidroizoliavimo medžiagas - poliuretano putas.
Nemaža dalis pramonės, gyvulininkystės ir augalininkystės įmonių įsikūrusios seno tipo pramoniniuose pastatuose, kurie iš viso neturi šiluminės izoliacijos. Kadangi tokie pastatai nebuvo projektuojami apšiltinimui, atsiradus šilumos išsaugojimo pastate poreikiui tai įgyvendinti nėra lengva. Stogo danga, kolonos, kantuotos perdangos plokštės, tai tik keletas atvejų kai konstrukcijos apsunkina darbą standartinėmis.
FF-PIR plokštės: sandarus garų barjeras ir lengvas karkasas
Pasirenkus FF-PIR sprendimą, plokštės turi aliuminio folijos sluoksnį, kuris užtikrina sandarumą ir garų barjerą. FF-PIR plokštės yra itin efektyvios (λD - 0,022 W/mK), todėl maksimaliai sumažinamas konstrukcijos storis. Jos pakankamai kietos, tad karkasą galima montuoti ant plokščių, prisukant jį prie gegnių apačios. Apačioje pritvirtinti tąšai tarnauja kaip karkasas, prie kurio galima tvirtinti bet kokias apdailines plokštes: gipso kartoną, dailylentes ar pan. Parinkus didesnį tąšų aukštį atsiranda vietos, jeigu reikia išvedžioti apšvietimo instaliaciją ar kitas komunikacijas. Sumontuojamos gegnės, įrengiamas difuzinis sluoksnis ir grebėstai. Plokštų jungimo vieta užpurškiama poliuretano klijais ar sandarinimo hermetiku, tuomet dedama kita plokštė. Ant FF-PIR plokščių montuojami mediniai ar metaliniai karkaso elementai. Į surinktą ir sutvirtintą U profilį pilamas betonas. Pagrindo plokštę rekomenduojama sutvirtinti mediniais kuolais, kad betonuojant ji nejudėtų. Klojinio išramstymas kas 1 - 1,2 m. Papildomai reikia sutvirtinti kampus.
Šio sprendimo privalumai: itin plonas šilumos izoliacijos sluoksnis, sandari garų barjera iš vidaus, įmanoma prisukti karkasą tiesiai prie plokščių, medinių kuolų tvirtinimas užtikrina stabilumą. Tokiu mazgu galima pasiekti aukštesnį energinį efektyvumą net ir siauresniame stogo plote.