Rinktiniai raštai. LTJonas Vitartas (1853-1903) mokslo visuomenei yra žinomas kaip nepralenktas lietuvių valstiečių paprotinės teisės tyrinėtojas, savo darbus skelbęs lenkų kalba. Vitarto „Rinktinių raštų“ pirmame tome skelbiami du jo darbai: „Lietuvių liaudies paprotinės teisės bruožai“ ir „Pirmykštės teisės bruožai“, taip pat Annos Gomółos studija apie Vitarto publicistikos ir mokslinio darbo kelią bei Vitarto autobiografija. Rinktinių raštų pirmąjį tomą sudarė Auksuolė Čepaitienė, kuri yra ir straipsnio „Jono Vitarto etnologinis palikimas ir Lietuvos etnologija“ autorė. Recenzijoje aptariami Vitarto „Lietuvių liaudies paprotinės teisės bruožai“ remiantis 1979-2008 m. atliktų lietuvių valstiečių paprotinės teisės lauko tyrimų bei kitų etnografų surinkta medžiaga. Apibendrinant Vitarto darbą konstatuojama, kad tai kol kas vienintelė išsami, valsčių teismų statistine medžiaga paremta lietuvių valstiečių paprotinės teisės studija. Valsčių teismų bylos, kuriomis rėmėsi Vitartas, nėra išlikusios. Jeigu ne Vitartas, daug ko apie lietuvių valstiečių paprotinę teisę šiandien nežinotume. Informaciniu požiūriu silpnesnės tos Vitarto studijos dalys, kurioms parengti, be valsčiaus teismų knygų, reikėjo kitų šaltinių.
Vitarto vaidmuo lietuvių paprotinės teisės tyrinėjimo istorijoje
Vitartas išsiskiria kaip pirmasis išsamiai analizuojantis lietuvių valstiečių paprotinę teisę, remiantis valstybių teismų bylais ir teisės reiškiniais, kuriuos galima sieti su socialine ir ekonomine Lietuvos rela. Jis skyrė dėmesį paprotinės teisės bruožams, kurie formavo kasdienį valstiečių gyvenimą ir teisinę praktiką. Vlados Lietuvoje istorikai pripažįsta, kad Vitarto darbai žymiai praturtino etnografijos ir juridiškos istorijos lauką, nors kai kurios jų dalys laikui bėgant išsiklostė arba liko nepakankamai pagrįstos šaltiniais.
Rinktiniai raštai tomo struktūra ir turinys
Pirmame tomo rinkinyje skelbiami du Vitarto darbai: „Lietuvių liaudies paprotinės teisės bruožai“ ir „Pirmykštės teisės bruožai“. Taip pat įtrauktos Anna Gomółos studijos apie Vitarto publicistikos ir mokslinio darbo kelią bei Vitarto autobiografija. Šie tekstai suteikia ne tik teisės istorijos, bet ir biografinio konteksto, kaip formavosi Vitarto mokslo kelias tarp lietuvių ir lenkų kalbų publikacijų. Rinktiniai raštai prideda vertingos medžiagos, kuri padeda suprasti, kaip valstiečių paprotinė teisė buvo fiksuota ir interpretuojama XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje.
Laikmečių ir šaltinių ribos
Recenzijoje pabrėžiama, kad Vitarto darbai išryškina esminį šaltinių klausimą: valsčių teismų bylos, kuriomis rėmėsi Vitartas, nėra išlikusios. Tai lemia kai kurių aspektų interpretacijų trapumą ir informacijos trūkumą. Vis dėlto vadinamasis „duomenų trūkumas“ nepanaikina įspūdžio, jog Vitartas pirmasis sukūrė išsamų paprotinės teisės tyrimą su statistine teismų medžiaga, kurio nė vienas vėlesnis darbas iki šiol negalėjo visiškai pakartoti.
Informacinės ir metodinės įžvalgos
Informaciniu požiūriu silpnesnės Vitarto studijos dalys, kuroms parengti reikėjo papildomų šaltinių už valsčių teismų įrašų, - rodo, kad kitų šaltinių paieškos buvo būtinos ir ribotos. Vis dėlto įmanoma pasakyti, kad Vitarto darbas buvo ir yra vienintelė išsami analizė, pagrįsta valsčių teismų statistine medžiaga-nors ir pasenusi, jos vertė mokslo bendruomenei išlieka didelė. Lietuvių valstiečių paprotinės teisės tyrimai, vykdyti lauko tyrimų duomenimis 1979-2008 m., papildė Vitarto pradėtąją tyrimų eilę ir praplėtė supratimą apie šio teisės reiškinio platumą.
Jono Vitarto palikimas Lietuvos etnologijoje
Vitarto etnologinis palikimas ir Lietuvos etnologija yra vienas iš kertinių Lietuvos sociokultūrinių tyrimų krypčių. Vitarto darbai padėjo plėsti etnologinių, teisinės kultūros ir socialinių santykių tyrimo lauką. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje valstiečių paprotinė teisė buvo anaiptol ne vien teisinė sistema, o socialinės praktikos dalis, Vitarto darbai suteikė svarbios medžiagos ne tik teisės istorijai, bet ir platesnei kultūros, visuomenės raidai nagrinėti.
Kur slypi pagrindinės išvados?
Apibendrinant, Vitarto „Lietuvių liaudies paprotinės teisės bruožai“ šiandien laikomas vienintele išsami ištyrimo atsako apie lietuvių valstiečių paprotinę teisę su preliminariais duomenimis iš valsčių teismų. Nors kai kurios analizės dalys gali atrodyti silpnesnės dėl nepakankamų šaltinių, ši studija atskleidžia svarbius bruožus apie teisinę praktiką ir norminį tikslumą Lietuvos valstiečių sluoksniuose. Be to, Vitarto darbai sukūrė pamatą išsamesniems vėlesnių kartų tyrimams, kurie dėstė savo laikmečiuose papildomas nuostatas ir šaltinių naudojimo galimybes.
Praktiniai paminėjimai tyrėjams
Jeigu ne Vitartas, daug ko apie lietuvių valstiečių paprotinę teisę šiandien nežinotume. Jo darbai skatina tolesnę tyrimų plėtrą tiek teisės istorijos, tiek etnologijos srityse, skatinant ieškoti papildomų šaltinių už valsčiaus teismų įrašų, plėsti mūsų supratimą apie paprotinę teisę ir jos integraciją į socialinį bei ekonominį Lietuvos klesti.
