Pavasarį ir vasarą aplinkosaugininkai ragina leisti paukščiams įsirengti lizdus ir išperėti jauniklius. Nemažai langinių kregždžių lizdų yra sunaikinama sąmoningai, kad paukščiai neterštų. Deja, gana dažnai lizdai naikinami jau perėjimui įsibėgėjus. Tada numušami lizdai su kiaušiniais ar net jaunikliais, nors tai ir draudžiama.
Praktinės priemonės prieš kregždžių taršą ir lizdų naikintojus
Jei kaimynystėje įsikūrė kregždės, o lizde jau yra sudėti kiaušiniai, siekiant išvengti taršos, po lizdu aplinkosaugininkai siūlo pritvirtinti plaštakos pločio medines lenteles, ant kurių kaupsis paukščių išmatos. Lentelės padės apsaugoti sienas, grindinį, mat didžiausi teršėjai - patys jaunikliai, terštiantys tiesiai po lizdu. Jei lizduose sudėti kiaušiniai, lizdų nebegalima ardyti, o norint kitą vasarą išvengti paukščių taršos, paruošiamuosius darbus kitai vasarai rekomenduojama atlikti rudenį, kregždėms palikus lizdą.
Lizdą nuardžius tose vietose, kurios rodosi tinkamos kregždėms (dažniausiai - pastogė, pastogės kampai) galima pritvirtinti skaidrų slidų plastiko lakštą. Tokia priemonė nesugadins namo eksterjero, o kregždėms prie plastiko nepavyks prilipinti purvo gumulėlių, iš kurių jos gaminasi lizdus. Pamėginusios ir pamačiusios, kad lizdo sukti nepavyksta, jos perėjimui pasirinks kitą vietą. Taip pat veiksminga yra kregždžių lizdų sukimo vietose ištempti virveles arba įstrižai įkalti keletą medinių kuoliukų. Tokios priemonės bus veiksmingos ir nežalingos paukščiams.
Be to, aplinkosaugininkai pataria pakabinti aitvarą, ant kurio pavaizduotos plėšrūno akys, arba tiesiog plėšraus paukščio formos aitvarą. Padeda ir sukabinti čežantys maišeliai arba blizgantys objektai, pvz., kompaktiniai diskais, kurie spindėdami saulės šviesoje, blyksniais išgąsdina paukščius.
Teisiniai kriterijai ir leidimai
Lizdų perkėlimas: Nuo liepos 1 dienos iki kovo 14 dienos norint panaikinti ar perkelti paukščių lizdus, būtina kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo lizdo ardymui suteikimo. Ši nuostata taikoma visoms laukinių paukščių rūšims, įskaitant ir kregždes, kurios dažnai lizdus suka prie žmonių gyvenamųjų pastatų ir kituose statiniuose. Norint gauti leidimą lizdų pašalinimui, būtina pateikti išsamų prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai.
Prašyme turi būti nurodoma: Asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos duomenys; Juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas; Paukščių rūšies pavadinimas; Atsakingas asmuo ir vykdytojai; Paukščių populiacijos gausos reguliavimo, lizdų tvarkymo ir ardymo tikslai; Paėmimo būdai ir priemonės; Laikas ir vieta, kur bus vykdomi darbai.
Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 600 eurų (Administracinių nusižengimų kodekso 303 straipsnio 2 dalis). Be to, už sunaikintą paukščio lizdą skaičiuojama žala aplinkai.
Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu.
Praktiniai pavyzdžiai ir patirtys gyventojų perspektyvoje
Pradėjo sukti lizdus kregždės prie visu langu, is abieju pusiu... Tik nutinkavus ir padarius namo apdaila... Lango atidaryti net neina... O ju pulkai... Kaip jas išvaryt? Jau ir fasada apdirbo, langus, bei jų atidaryt negali... Ardyti galima tik kol nepradeda pereti vaiku, paskui jau bauda gresia is aplinkosaugininku. Arba po visko. 9 m. 10 m. taškas. Na ir nelaukit tada, ardykit. Kregždutės sakoma laimę neša. Mes kaip tik vakar nuardem lizdus nuo langu, bet ten dar pauksciuku negyveno, bet jau sukinejosi aplinkui ir kažką planavo, tai nedelsem kol apsigyvens ir pereti is kart nuemem. 7 m., 13 m., 11 m., 23 m. taškai.
Sveikos. Pradėjo sukti lizdus kregždės prie visu langu, is abieju pusiu... Tik nutinkavus ir padarius namo apdaila... Lango atidaryti net neina... O ju pulkai... aš kažkur perskaičiau internete, kad visus kampus, kur suka, reikia patepti aliejumi kokiu nors. Būtent tuo laikotarpiu, kai kabina savo tuos purvus lizdui. Nes patepus aliejum, joms nelimpa niekas ir tada ieško kitų vietų.
1. Tada, kandidatuodamas į šios kadencijos Seimą, A.Skardžius nurodė, kad jo žmona Snieguolė Skardžiuvienė paskolino 100 tūkst. eurų bendrovei „Investenergostroi“. Prieš metus paklaustas, kokia šios investicijos esmė, A.Skardžius nemelavo. Visų pirma, tarp „kitų lietuvių“ verslą su S.Skardžiuviene plėtoja buvęs Baltarusijos valstybinio koncerno „Belenergo“ vadovas Sergejus Belyj. Pagrindinis „Invesenergostroi“ akcininkas - 40 proc. akcijų turintis Skardžių šeimos draugas Romualdas Patalavičius - trečiadienį apklaustas Antikorupcijos komisijoje. Čia jis prasitarė, kad jo ir S.Skardžiuvienės įmonę finansuoja Baltarusijos bankas. Taigi Skardžių šeimos verslas ne tik užsidirba iš kaimyninės Baltarusijos kišenės.
Dar vienas stambus sandoris Skardžių šeimą sujodo su iki šiol neminėtais veikėjais. 2013 metų sausį paaiškėjo, kad S.Skardžiuvienė savo verslą - bendrovę „Kornelita“ - pardavė rusiško kapitalo įmonei „Daugų sala“. Žemę Dauguose jiems pardavė Jonas Jakučionis. Už „Kornelitos“ akcijas S.Skardžiuvienė gavo 460 tūkst. litų (apie 134 tūkst. eurų). Dar 440 tūkst. litų (apie 128 tūkst. eurų). Maskviečiai žadėjo Dauguose įrengti modernią sporto bazę, bet nepadarė nieko.
Vykstant parlamentiniam tyrimui, A.Skardžiui smūgį sudavė ir STT. 2013 metų pradžioje ankstesnės valdžios palankios sąlygos saulės energetikai sukėlė bumą. Dėl to keitėsi tarifai ir teisės aktai, kam buvo naudinga. A.Skardžius su kompanija siūlė taikyti išskirtinį tarifą tam tikroms įmonėms. Jis tvirtina, kad nepažysta informacijos apie asmeninį interesą. Žmogaus teisė į argumentuotą nuomonę ir atsakomybės klausimai kyla diskusijoje.
Bet kokia išvada apie kregždžių apkrovas ir visuomenės interesą
Ši tema parodo, kad gyventojų įsitraukimas į aplinkosaugos sprendimus ir teisėtus leidimų procesus yra būtinas. Priemonės, kurios mažina kregždžių taršą ir apsaugo jų lizdus, turi būti taikomos empatiškai, nepažeidžiant teisės aktų. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp estetikos, namų saugumo ir gamtos apsaugos principų.
