Plytelių klijavimo instrukcija: žingsnis po žingsnio vadovas

Plytelių klijavimas - tai procesas, reikalaujantis kruopštumo ir tinkamo pasirengimo. Tinkamas plytelių klijų pasirinkimas yra viena iš esminių sąlygų, norint užtikrinti tvirtą plytelių sukibimą su pagrindu. Šiame straipsnyje pateikiama išsami instrukcija, kaip tinkamai paruošti paviršių, pasirinkti tinkamus klijus ir atlikti plytelių klijavimo darbus.

Pagrindinė informacija apie plyteles ir jų klojimą

Plytelių klijavimas - paprastas procesas, jei pasirinktos tinkamos ir tarpusavyje derančios medžiagos. Kokybišką ir ilgalaikį paviršių jums padės suformuoti Knauf plytelių klijai, kurių įvairovė labai didelė, tad tiks bet kurioms pasirinktoms plytelėms.

Plytelių skirstymas pagal dilumo klases

Plytelių dilumo klasė nurodo, kokiam apkrovos lygiui jos yra tinkamos. Tai svarbu renkantis plyteles grindims, ypač intensyviai naudojamose patalpose.

Plytelių skirstymas pagal tipus

Skirtingi plytelių tipai pasižymi skirtingomis savybėmis ir reikalauja skirtingų klijavimo metodų.

Klojimo skiedinių skirstymas pagal Europos Standartą EN 12004

Standartas EN 12004 klasifikuoja plytelių klijus pagal jų savybes ir paskirtį.

Knauf plytelių klijų klasifikacija pagal EN 12004

Knauf siūlo platų plytelių klijų asortimentą, atitinkantį įvairius poreikius.

Cementinių siūlių užpildų (CG) skirstymas pagal Europos standartą EN 13888

Siūlių užpildai yra svarbi plytelių dangos dalis, užtikrinanti jos ilgaamžiškumą ir estetiką.

Knauf siūlių užpildų klasifikacija pagal EN 13888

Knauf siūlių užpildai pasižymi įvairiomis savybėmis, pritaikytomis skirtingoms sąlygoms.

Plytelių klojimo instrukcija

Svarbiausias plytelių klijavimo etapas - tinkamo pagrindo paruošimas. Pagrindas turi būti tvirtas, nedulkėtas, sausas, neįšalęs ir gerai laikantis apkrovas. Tai būtini reikalavimai, norint plyteles kloti plonasluoksniu metodu.

Pagrindo paruošimas: vizualus tikrinimas ir bandymai

Ar esamo pagrindo būklė tinkama plytelėms klijuoti, galima patikrinti keturiais būdais:

• Vizualus tikrinimas: Kad klijai gerai prikibtų, ant pagrindo neturi būti akivaizdžiai matomų įtrūkimų, prikibusių medžiagų, sudūlėjusių arba palaidų dalių, purvo, pelėsių, riebalų dėmių ir t. t. Jeigu vis dėlto pagrindas nelygus arba nešvarus, palaidas dalis, pašalines medžiagas ir purvą nuvalykite šepečiu su plieniniais šeriais.
• Bandymas įrėžiant ir trinant: Apkrovas laikantis pagrindas - tai toks pagrindas, kuris nebyra kaip smėlis ir netepa kaip kreida. Tai galite labai greitai ir paprastai patikrinti naudodami po ranka esančius įrankius: aštriu daiktu į pagrindą įrėžkite tinklelį ir patrinkite paviršių ranka. Jei pagrindas trupa arba tepa, vadinasi, jis apkrovos nelaiko. Tokiu atveju paviršių gerai nuvalykite šepečiu su plieniniais šeriais. Jei reikia, apdorokite smėliasrove.
• Bandymas su lipniąja juosta: Paviršiaus bandymas naudojant lipniąją juostą - labai praktiškas būdas senoms dažų dangoms patikrinti. Tvirtai prilimpančią lipniąją juostą priklijuokite prie pagrindo ir stipriai prispauskite. Jei staigiu judesiu nuplėšus juostą ant jos nelieka dažų, danga laiko apkrovas ir yra tinkama plytelėms klijuoti.
• Drėkinimo vandeniu bandymas: Atlikę visus ankstesnius bandymus, patikrinkite pagrindo įgeriamumą. Jei ant sudrėkinto vandeniu paviršiaus lieka lašelių, pagrindas neįgeriantis. Jei pagrindas įgeria lašelius lėtai, jis yra normaliai įgeriantis. Jei įgeria greitai - turite greitai įgeriantį pagrindą. Į tai būtinai atsižvelkite rinkdamiesi gruntą.

Plytelių klojimas ant sienų: žingsniai

Klojant plyteles ant sienų, svarbu laikytis tam tikros sekos, kad paviršius būtų lygus ir estetiškas.

1. Jei plytelės klijuojamos ant statmenos sienos, svambalu arba lazeriu pasižymėkite paviršiaus vidurį ir pagal tai sulygiuokite plyteles. Kraštinių plytelių plotis turi būti ne mažesnis nei pusė plytelės pločio.
2. Jei nenumatytas konkretus aukštis, iki kurio bus klojamos plytelės, viso dydžio plyteles pradėkite klijuoti nuo apačios (atsižvelkite į grindų konstrukciją). Jei numatėte plytelių dangą klijuoti iki konkrečios sienos vietos, viso dydžio plyteles pradėkite kloti nuo viršaus, o apačioje klijuokite pjaustytas plyteles.
3. Plyteles ant sienų briaunų ir statramsčių visada pradėkite klijuoti nuo išorinės briaunos, klodami viso dydžio, nepjaustytas plyteles. Tinkamo dydžio pjaustytas plyteles klokite kampuose.
4. Kad išlaikytumėte lygų plytelių raštą stačiakampėse patalpose, raskite grindų centrą ir per jį, lygiagrečiai su šoninėmis sienomis įtempkite lygiavimo virvę. Pagal ją sulygiuokite pirmąją plytelių eilę. Plyteles pradėkite klijuoti plytelės kraštinę arba vidurį sutapatindami su lygiavimo virve. Kitas plyteles klokite išilgai sienos.
5. Jei grindų ir sienų plytelės yra vienodo dydžio, grindų siūles sulygiuokite su sienų siūlėmis. Klojant grindų plyteles, reikėtų išlaikyti ištisines siūlių eiles ir gretimose patalpose. Deformacines siūles įrenkite tiesiai po durų varčia, taip pat atsižvelkite į deformacines siūles, suformuotas grindyse - jas būtina atkartoti.

Medžiagų poreikio nustatymas

Tinkamas medžiagų kiekio apskaičiavimas padės išvengti papildomų išlaidų ir sutaupyti laiko.

Plytelės

Jei norite paprastai apskaičiuoti, kiek medžiagų jums reikės, pasirinkę tinkamą mastelį, ant milimetrinio popieriaus nubraižykite paviršiaus planą ir klojimo schemą, atsižvelgdami į plytelių dydį ir numatytų siūlių plotį. Prie taip apskaičiuoto reikalingo plytelių kiekio pridėkite papildomus 5-10 % (klojant įstrižai) atliekoms ir dar 5 % papildomų plytelių, kurių gali prireikti vėlesniems remonto darbams.

Gruntas, klojimo ir siūlių glaistymo mišiniai, valikliai

Renkantis gruntą, būtina apsižvalgyti statybų aikštelėje ir įvertinti visus paviršius, kuriuos ketinate apdoroti. Kiekvienas paviršius - tai pagrindas, kurio savybės lemia, kokį gruntą reikėtų rinktis. Tinkamai parinkę gruntą, jo apytiksles sąnaudas 1 m² rasite produkto techniniame lape.

Plytelių klijų sąnaudos priklauso nuo klijuojamų plytelių matmenų: kuo formatas didesnis, tuo storesnio klijų sluoksnio reikės plytelei priklijuoti. Apytikslės sąnaudos 1 m² nurodytos plytelių klijų techniniuose lapuose.

Siūlių glaisto apytikslį poreikį galima apskaičiuoti pagal formulę kairėje.

Dauguma Knauf asortimente esančių valiklių yra koncentruoti, todėl turi būti skiedžiami. Kokios koncentracijos valiklio reikės, dažniausiai priklauso nuo paviršiaus užterštumo (čia svarbus ir skiedimo santykis). Taigi reikalingą kiekį greičiausiai nustatysite bandydami: jei užterštumas nedidelis, skiesti reikėtų maksimaliu techniniame lape nurodytu santykiu ir vadovautis 1 m² nurodytomis sąnaudomis.

Plytelių klojimo būdai

Yra keletas skirtingų plytelių klojimo metodų, kurių pasirinkimas priklauso nuo plytelių tipo, dydžio ir paviršiaus ypatumų.

Klojimas plonu sluoksniu

Skiriami trys skirtingi plytelių klojimo naudojant ploną klijų sluoksnį metodai.

• Floating klijavimo metodas: Pats paprasčiausias būdas tinkamai priklijuoti plyteles. Plytelių klijus ant sauso, lygaus, gruntuoto ar hidroizoliuoto pagrindo tepkite lygiąja glaistiklio puse formuodami ploną, vienodo storio sluoksnį (maks. iki 10 mm). Tada peršukuokite dantyta glaistiklio puse ir į sušukuotą klijų sluoksnį įplukdykite plyteles. Šis metodas taikomas sienų ir grindų plytelėms vidaus patalpose klijuoti, kai plytelių danga patiria nedideles apkrovas.
• Buttering metodas: Antras plonasluoksnio klijavimo metodas - Buttering - taikomas sienų, siauroms cokolio ar grindjuosčių plytelėms klijuoti. Šis būdas dar gali būti naudojamas atliekant remonto darbus. Klijus glaistikliu arba mentele tepkite ant antrosios plytelių pusės, sušukuokite dantyta glaistiklio puse ir klijuokite plytelę prie paviršiaus.
• Floating-Buttering metodas: Trečias plytelių plonu sluoksniu klijavimo būdas Floating-Buttering yra mišrus, nes jį taikant dantytuoju glaistikliu klijai tepami ir ant pagrindo, ir ant antrosios plytelių pusės. Tada abu sluoksniai sušukuojami dantyta glaistiklio puse ir plytelė priklijuojama prie paviršiaus. Šis metodas labiausiai tinka grindų plytelėms, plytelėms su giliais grioveliais antroje pusėje, šiurkščiajai keramikai, marmurui ar natūraliam akmeniui klijuoti. Gali būti taikomas išorės sritims, šildomosioms grindims, balkonams, terasoms ar paviršiams, kurie patiria dideles apkrovas.

Klojimas vidutiniu sluoksniu

Jei plytelės didelės ir (arba) stipriai profiliuotos antrojoje pusėje, arba jei paviršius yra šiek tiek nelygus, klojama taikant vidutinio klijų sluoksnio metodą.

Klojant plyteles ant grindų ir siekiant, kad po jomis nesusidarytų ertmių, geriausia naudoti K3 grindų plytelių klijus. Kadangi jie yra skystesnės konsistencijos, plytelių padengimas šiais klijais siekia iki 100 %. Be to, dėl elastingos konsistencijos juos taip pat galima lengvai tepti ir storesniais sluoksniais - glaistikliu su dantukais iki 20 mm.

Plytelė įplukdoma tiesiai į klijų sluoksnį ir tvirtai prispaudžiama. Savaime išsilyginanti medžiaga pasiskirsto tolygiai ir be ertmių per visą paviršių po plytele.

Pranašumai:

• Didelis atsparumas mechaninėms apkrovoms (koncentruotosioms apkrovoms), optimaliai įstatant plytelę į klijų sluoksnį.
• Metodas leidžia klijuoti plyteles nepaliekant ertmių, o tai išklotam paviršiui suteikia didžiausią atsparumą įšalimui.
• Sudaromos idealios sąlygos grindų šildymo sistemos šilumai perduoti, nes plytelės visiškai įplukdomos į klijų sluoksnį.
• Greitai stingsta, galima vaikščioti po 6 val.
• Sutaupoma laiko, nes vienu metu ir išlyginama, ir klijuojama.

Dantukų storio nustatymas

Klojant plyteles tiek plonasluoksniu, tiek vidutinio sluoksnio metodu, plytelių klijai užtepami lygią glaistiklio puse, po to sušukuojami dantyta. Tinkamai parinktas glaistiklio dantukų storis garantuoja, kad klijų sluoksnis pasiskirstys tolygiai.

Glaistiklio dantukų storis turi atitikti plytelių dydį. Renkantis tinkamiausią glaistiklį, galima vadovautis toliau pateikta lentele.

Jei plytelių antroji pusė labai profiliuota, prireikus galima naudoti glaistiklį dideliais dantukais arba glaistiklį, skirtą vidutinio sluoksnio klijams.

Svarbu: plyteles klijuojant plonasluoksniu metodu, apie 80 % antrosios plytelių pusės turėtų būti padengta klijais. Patikrinę klijų kiekį, plytelę vėl dėkite į naujai užteptą klijų sluoksnį.

Plytelių siūlių glaistymas

Siūlių formavimas yra svarbus plytelių dangos estetikai ir ilgaamžiškumui.

Siūlių formavimas

Siūlės padeda išlyginti plytelių matmenų skirtumus ir sumažinti įtempius. Siūlės plotis yra skonio ar dizaino reikalas. Populiarėjant stambaus formato plytelėms ir klientams pageidaujant vis siauresnių siūlių, plytelių glaistams keliami aukščiausi techniniai, fizikiniai ir estetiniai reikalavimai. Bet ne mažiau svarbūs ir kokybiškam darbui keliami uždaviniai. Apžvelgę svarbiausius klausimus, susijusius su siūlių užtaisymu, sužinosite, kokiais kriterijais remtis renkantis medžiagas ir į ką atkreipti dėmesį atliekant baigiamuosius plytelių dangos įrengimo darbus.

1 žingsnis: siūlių užpildo parinkimas

Plytelių siūlės gali būti įprastos, užpildomos cementiniais siūlių glaistais, ir deformacinės, užpildomos sanitariniais silikonais arba išskirtiniais atvejais specialiais profiliais.

Prieš pasirinkdami siūlių užpildą, įvertinkite keletą aspektų. Vienas svarbiausių - kokio tipo plytelių danga parinkta numatytai patalpai. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į sąlygas, kuriomis šios plytelės bus eksploatuojamos, bei kokie numatomi plytelių siūlių plotis.

Jei renkate glaistą plytelių dangai, kuri yra drėgnoje aplinkoje, o ypač kai patalpoje įrengtas grindinis šildymas (pvz., vonioje, garaže ), nedvejodami rinkitės elastingą plytelių glaistą Flexfuge Universal, Flexfuge Smart arba Flexfuge Bodenspezial priklausomai nuo reikiamo siūlės pločio. Dėl sudėtyje esančių veikliųjų priedų ir plastifikatorių šie glaistai kur kas geriau sukimba su silpnai įgeriančiomis ar beveik neįgeriančiomis įvairau formato akmens masės (ar kito medžiagiškumo) plytelėmis. Elastingas plytelių glaistas būtinas ir lauko sąlygomis (pvz., balkone, terasoje) esančiai plytelių dangai, nes turi vandenį atstumiančių ir antimikrobinių savybių, kurios užtikrina, kad siūlių užpildas nepraleis drėgmės po plytele ir neleis tamsioms pelėsio dėmėms subjauroti estetinio naujos dangos vaizdo.

Praktinis patarimas

Vienas svarbiausių kriterijų turėtų būti praktiškumas, nes, pasirinkus ryškią arba labai šviesią spalvą intensyviai naudojamuose ir užteršiamuose plotuose (pvz., įvairių patalpų grindims bei dušo sienoms), puikus rezultatas gali džiuginti neilgai. Purvui, dulkėms ir muilo liekanoms užnešant paviršius, ilgainiui plytelių glaistas papilkėja. Būtent dėl šios priežasties populiariausi yra įvairių tonų pilki ir rusvi glaisto atspalviai.

Užpildas, spalviškai kontrastuojantis su plytele neretai pasirenkamas norint pabrėžti netradicinės formos, skaldytas ar šešiakampes plyteles. Jei glaistas bus artimas plytelių spalvai, jis leis išryškinti jų faktūrą bei raštą.

2 žingsnis: siūlių užpildymas glaistu

Pirmiau... Plytelių klijavimas - procesas, kuris reikalauja kruopštumo ir pasirengimo. Tinkamas plytelių klijų pasirinkimas yra viena iš esminių sąlygų, norint užtikrinti tvirtą plytelių sukibimą su pagrindu.

Bendrieji plytelių klijavimo etapai:

1. Paviršiaus paruošimas: Plytelių klijavimo kokybė priklauso nuo tinkamo paviršiaus paruošimo. Prieš pradedant darbus, įsitikinkite, kad paviršius yra švarus, sausas, be dulkių ir kitų nešvarumų pėdsakų. Svarbu pašalinti visus senų klijų, dažų ar kitų medžiagų likučius: jie gali trukdyti klijų sukibimui su pagrindu. Jeigu paviršius yra nelygus arba porėtas, naudokite gruntą, kuris užtikrina tolygų klijų pasiskirstymą ir geresnį sukibimą.
2. Hidroizoliacija (drėgnose patalpose): Šis žingsnis būtinas ne visais atvejais, tačiau drėgnose patalpose, pavyzdžiui, vonios kambario, dušo ar virtuvės zonoje, labai svarbu įrengti patikimą hidroizoliaciją. Ji apsaugo grindis ir sienas nuo vandens patekimo ir su tuo susijusių pasekmių: pelėsio augimo, struktūrinių paviršiaus pažeidimų. Kruopščiai užtepkite hidroizoliacinę medžiagą. Atidžiai izoliuokite siūles, kampus ir kitas vietas, kur yra ypač didelė drėgmės prasiskverbimo tikimybė.
3. Klijų parinkimas ir paruošimas: Kaip minėjome, klijus rinkitės atsižvelgiant į plytelių tipą ir aplinką, kurioje jos bus klijuojamos. Įsitikinkite, kad klijai turi reikiamas savybes (yra atsparūs drėgmei, temperatūros svyravimams, didelėms apkrovoms ir pan.). Ruošiant klijų mišinį, vadovaukitės gamintojo instrukcijomis, nurodytomis ant pakuotės.
4. Plytelių išdėstymo planavimas: Prieš klijuojant plyteles, svarbu suplanuoti jų išdėstymą. Išmatuokite paviršių ir pabandykite plyteles išdėlioti be klijų - tai vadinama „sausuoju“ bandymu. Taip galėsite įvertinti, kur reikės pjaustyti plyteles ir kokio dydžio tarpai turėtų likti tarp jų.
5. Klijų paskirstymas: Svarbu užtikrinti, kad klijai būtų tolygiai paskirstyti per visą paviršių. Klijų sluoksnio storis priklauso nuo plytelių dydžio - kuo didesnės plytelės, tuo storesnis turi būti klijų sluoksnis.
6. Plytelių klijavimas: Užtepus klijus, galima klijuoti plyteles. Kiekvieną plytelę įspauskite į klijus ir šiek tiek pasukite, kad klijai tolygiai pasiskirstytų po visa plytele. Naudokite tarpiklius tarp plytelių, kad tarpai būtų vienodi ir užtikrintumėte estetinį vaizdą.
7. Siūlių glaistymas: Kai plytelės jau tvirtai laikosi ir klijai visiškai išdžiūvo, galima pradėti glaistyti tarpus tarp plytelių. Pasirinkite glaistą, suderinamą su jūsų plytelėmis, pritaikytą patalpai, kurioje jos sumontuotos.
8. Paviršiaus valymas: Užbaigus glaistyti, glaisto perteklių švelniai pašalinkite drėgna kempine. Tai darykite, kol glaistas dar nesustingęs.

Dažniausiai daromos klaidos

Net ir patyrę meistrai kartais daro klaidų, kurios turi neigiamos įtakos plytelių ilgaamžiškumui ir darbų estetikai.

• Viena didžiausių klaidų - plyteles klijuoti ant blogai paruošto paviršiaus. Įsitikinkite, kad paviršius yra sausas ir lygus.
• Netinkami klijai gali tapti rimta problema. Jeigu sunku rasti optimalų variantą, verta pasitarti su specialistais.
• Didelė klaida, kuri pasitaiko dirbant savarankiškai - pamirštama skirti dėmesį tarpams tarp plytelių. Jei tarpai nėra vienodo pločio, rezultatas atrodys neestetiškai ir neprofesionaliai, o plytelės bus netinkamai išdėstytos.
• Per mažai arba per daug klijų - dažna klaida. Klijus reikia tepti tolygiai, naudoti dantytą mentelę, kuri padės paskirstyti juos vienodai.
• Glaistymas yra paskutinis, bet itin svarbus žingsnis. Dažna klaida - netinkamas glaisto tepimas arba per ilgas delsimas po plytelių klijavimo. Netinkamai užtepus glaistą, siūlės tarp plytelių gali likti neapsaugotos nuo drėgmės.
• Nepakankamas dėmesys plytelių išdėstymui lemia netolygų estetinį rezultatą, netvarkingus tarpus tarp plytelių, kuriuose greičiau kaupiasi nešvarumai. Prieš pradedant klijuoti, išmatuokite paviršių ir suplanuokite, kaip išdėliosite plyteles. Verta atlikti „sausąjį bandymą“, t.y., išdėlioti plyteles be klijų prieš pradedant darbus.

Plytelių klijavimas yra gana ilgas ir kruopštus procesas. Tačiau vien klijuoti plyteles neužtenka - svarbu ir patikima sienų apsauga nuo drėgmės.

tags: #skardos #klijavimas #prie #plyteliu