Edinburgo universiteto mokslininkai nustatė, kad ultravioletiniai (UV) spinduliai sumažindavo savanorių kraujo spaudimą, rašo „The Telegraph“. Pasak mokslininkų, tokie tyrimo rezultatai gali paskatinti peržiūrėti dabartines rekomendacijas dėl buvimo saulėje. Aukštas kraujospūdis yra vienas pagrindinių širdies ligų bei insulto rizikos faktorių. Nuo aukšto kraujo spaudimo kenčia maždaug trečdalis visų žmonių. Mokslininkai mano, kad UV spinduliai skatina į kraujotakos sistemą išsiskirti organizme besikaupiantį azoto oksidą, kuris atpalaiduoja kraujagysles ir sumažina kraujospūdį. Tačiau pernelyg ilgas buvimas saulėje gali sukelti odos vėžį, todėl specialistai perspėja žmones nebūti ilgai saulėje be apsaugos priemonių.
Daktaras Richardas Welleris teigia, kad reikia atlikti daugiau tyrimų kol bus galima rekomenduoti pacientams kraujo spaudimą mažinti saulės spinduliais. „Dabar ketiname ištirti širdies ligų ir odos vėžio riziką, kylančią žmonėms, pabuvusiems saulėje nevienodą laiką“, - sakė jis. „Jeigu pasitvirtins, kad saulės spinduliai mažina mirties nuo šių ligų riziką, turėsime peržiūrėti savo rekomendacijas dėl buvimo saulėje“. „Įtariame, kad nauda širdies sveikatai nusveria pavojų susirgti odos vėžiu“, - pažymėjo jis.
Mokslininkai, savo rezultatus pristatę Tarptautinėje tiriamosios dermatologijos konferencijoje Edinburge, stebėjo 24 savanorių kraujospūdį. Tyrimo dalyviai turėjo 20 minučių praleisti po ultravioletinėmis įdegio lempomis, leidžiančiomis kontroliuoti spindulių kiekį. Mokslininkai pastebėjo, kad savanoriams, gavusiems UV spindulių, kraujo spaudimas sumažėdavo ir išlikdavo žemesnis maždaug valandą. Tačiau kai įdegio lempos skleisdavo tik karštį be UV spindulių, savanorių kraujospūdis seanso metu nukrisdavo, bet jam pasibaigus, greitai grįždavo į ankstesnį lygį. Tyrimai laboratorijoje taip pat rodė, kad UV spinduliais paveiktos ląstelės išskirdavo azoto oksidą - azoto ir deguonies junginį, kuris atpalaiduoja kraujagysles.
Ultravioletiniai saulės spinduliai teikia ir daugiau naudos, pavyzdžiui, padėdami organizmui sintezuoti vitaminą D. Tačiau jie laikomi ir pagrindine odos vėžio priežastimi. Nina Goad iš Didžiosios Britanijos dermatologų asociacijos perspėjo, kad naujausias atradimas yra dar ankstyvos stadijos, nes tyrimas buvo labai mažas. „Tyrinėjimai šioje srityje tebėra labai ankstyvos stadijos. Ryškėjantys įrodymai, jog saulės spinduliai yra naudingi sveikatai, nepaneigia neginčijamų įrodymų, kad pernelyg didelis UV spindulių kiekis yra susijęs su odos vėžiu - labiausiai paplitusia vėžio forma Didžiojoje Britanijoje“, - sakė ji.
Skardis ir sausos galvos odos ryšys
Kas yra skardis? Skardis gali būti apibūdinamas kaip sausa galvos oda, kuri dažnai sukelia niežėjimą, pleiskanojimą ir dirginimą. Sausą galvos odą sukelia trūkstant tinkamos drėgmės, dėl ko oda išsausėja ir gali atsirasti uždegimas. Dehidracija yra vienas iš dažnų skardžio rizikos veiksnių. Nors išsausėjusią galvos odą galima valdyti namų gynimo priemonėmis, kartais reikia profesionalios medicinos pagalbos. Diagnostika apima medicininės istorijos peržiūrą ir fizinį patikrinimą; prireikus - papildomų diagnostinių tyrimų. Priklausomai nuo sunkumo, taikomi skirtingi gydymo būdai, pradedant nuo švelnių šampūnų iki medicininių intervencijų.
Drėkinamieji šampūnai ir plaukų plovimo apribojimas yra pagrindiniai sausos galvos odos valdymo metodai. Taip pat klaidinga nuomonė, kad sausa galvos oda tiesiogiai sukelia plaukų slinkimą. Svarbu žinoti, kad sausa galvos oda gali būti ir pagrindinių sveikatos problemų požymis, tokių kaip skydliaukės sutrikimai ar egzema. Dėl valymo dažnumo rekomenduojama neplauti plaukų per dažnai ir naudoti švelnius drėkinančius šampūnus. Be to, yra tikimybė, kad sausa galvos oda gali pasikartoti jeigu nebus užtikrintas tinkamas drėgmės balansavimas aplinkoje.
Sausoji galvos oda gali būti susijusi su odos pigmentacijomis, kurios padidėja su saulės poveikiu. Pigmentinės dėmės dažnai yra UVA/UVB spindulių atspindžio pasekmė; veiksniai taip pat gali būti hormoniniai pokyčiai. Dėmes atspalvių. SPF 50 apsauga rekomenduojama veidui, rankoms ir dekoltė sričiai. Deginimosi laikui reikėtų vengti, ypač nuo 10 iki 15 valandos. Specialistai pataria naudoti apsaugos priemones nuo UVA/UVB, taip pat svarbu nepamiršti saulės poveikio plaukams ir odai.
Kita vertus, tyrimai rodo, kad UV spinduliai gali mažinti riziką susirgti kai kuriais kitais vėžio tipais bei širdies ligomis. Omega-3 riebalų rūgštys laikomos dar vienu veiksniu, sumažinančiu odos vėžio riziką ir padedančiu išlaikyti sveiką imuninę bei cukraus kontrolę. „Azoto oksidas ir ši medžiaga yra tai, kas sujungia mažesnį mirtingumą su saulės poveikiu mūsų kūnui“, - teigia A. Ultravioletiniai spinduliai B tipo, kurie atsiranda vėliau ryte ar anksčiau vakare, dažnai mažina riziką susirgti odos vėžiu, bet tuo pačiu metu teikia naudą. Kai tuo pačiu metu veikia A ir B spinduliai, organizmas gamina vitamino D ir azoto oksido derinį, o tai svarbu kaulams ir kraujagyslėms.
Virusinė nuomone, jei jūsų šešėlis yra tokio pat ūgio kaip jūs, galite saulėje praleisti apie 30 minučių be rizikos nudegti. Tačiau nereikėtų painioti deginimosi intensyvumo su ultravioleto poveikiu - tai skirtingi dalykai. Taip pat reikia prisiminti, kad odos vėžio riziką didina cukrinis diabetas. Riziką susirgti odos vėžiu sumažina apsauginiai kremai nuo saulės, tačiau jie taip pat riboja teigiamą saulės poveikį. Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas gali dvigubai padidinti saugaus buvimo saulėje laiką, o saulės spinduliai gali slopinti imuninę sistemą - šiuos poveikius verta žinoti, kalbant apie saulės naudą ir rizikas.
Svarbios nuostatos ir praktinės rekomendacijos
- Vengti deginimosi vidurdienį - didžiausia rizika odos vėžiui.
- Naudoti SPF 50 apsaugos priemones veidui, rankoms ir dekoltė sričiai.
- Neperdozuoti saulės ekspozicijos; paslankiai rinktis laiką po saulės spindulių intensyvumo pikas.
- Venkite pernelyg didelio UV spindulių kiekio, ypač tiems, kurie turi pigmentines dėmes ar odos jautrumą.
- Omega-3 riebalų rūgštys, įtraukos į mitybą, gali padidinti saugų buvimo saulėje laiką.
- Nepamiršti saulės poveikio plaukams ir odai - naudoti apsaugos priemones, bet neperkrauti jas, kad išvengtumėte vitamino D pertekliaus.
Užbaigimo mintys
Rūpindamiesi odos sveikata, vertinga pažinti UV spindulių poveikį tiek širdies ir kraujagyslių sistemoms, tiek odai. Tyrimai parodė, kad saulės poveikis gali turėti naudą širdies sveikatai, todėl svarbu subalansuoti teigiamus ir neigiamus aspektus. Tačiau pagrindinis įspėjimas lieka - per ilgai buvimas saulėje didina odos vėžio riziką, todėl būtina naudoti apsaugos priemones, laikytis deginimosi rekomendacijų ir atidžiai stebėti odos pokyčius. Toks balansas gali padėti išlaikyti ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą, kuriame derinamas saulės teikiamumas ir odos bei širdies sveikata.
Vitaminas D sintezė UL spinduliais ir azoto oksidas - dvi pagrindinės UV poveikio kryptys. Ultravioletiniai spinduliai teikia papildomus privalumus sveikatai, tačiau jos pavojai svariai lyginami su nauda. Pagrindinis dalykas - saikingumas, apsauga nuo UV spindulių, mityba bei vartojama Omega-3 riebalų rūgščių įvairovė, kuri gali padėti sumažinti odos vėžio riziką ir palaikyti cukraus kontrolę.
| Tyrimo šalis | Savanuoti laikotarpiai UV | Pagrindiniai rezultatai |
|---|---|---|
| UK | 20 min UV ekspozicija | Sumažėjęs kraujospūdis, laikinas |
| Danija | Didelė saulės ekspozicija, 4,4 mln gyventojų | Sumažinta mirtingumo rizika kai kuriais atvejais |