Didžiausi šilumos nuostoliai (iki 80 proc.) patiriami dėl nesandaraus stogo, nes į viršų su dideliu spaudimu kylantis šiltas oras suranda net pačius mažiausius plyšelius ir pro juos išsiveržia į išorę. Aerozolinis skystis purškiamas iš vidinės pusės (iš apačios) tiesiai ant difuzinės plėvelės, tarp gegnių. Per kelias sekundes medžiaga išsiplečia iki 100 kartų, tvirtai prilipdama prie paviršių, besiplėsdama užpildo visus nesandarumus, taip sudarydama vientisą šiltinimo medžiagos sluoksnį. Vėliau prie gegnių kas 60 cm tvirtinami skersiniai tašai (siekiant išvengti šalčio tiltų per medines gegnes), prie kurių tvirtinami vidinės apdailos medžiagos lakštai. Garą izoliuojanti plėvelė dėl gerų oro ir garo laidumo savybių (žiūrėti sertifikate, puslapyje „Apie produktą„) nenaudojama. Jeigu rangovas garantuoja stogo dangos sandarumą, tuomet nereikia naudoti hidroizoliacinės ar difuzinė plėvelės. Prie paviršių prilimpančios GAMO putos purškiama tiesiai ant stogo dangos iš vidinės pusės (iš apačios). Pro nešiltintą stogą iš namo išgaruoja iki ketvirtadalio visos šilumos, o sąskaita už šildymą kasmet auga.
Stogo šiltinimas purškiama Biria Vataga gali būti vykdomas įvairiai, tačiau svarbiausia yra sandarumas, garo ir vėjo izoliacija. Tinkamai apšiltintas stogas labai sumažina šilumos nuostolius žiemą ir džiugina vėsa vasarą. Renovuojant pastatus stogas yra pati pirma vieta nuo kurios reikia pradėti šiltinti. Statant naują pastatą tai paskutinis darbas. Stogo šiltinimo kaina bus mažesnė lyginant su kitų atitvarų šiltinimu (pamatai, grindys).
Naujoje statyboje šiltinimas šlaitiniam stogui dažnai atliekamas iš išorės tarp ir virš gegnių, naudojant mineralinę vatą. Senam mediniam namui sprendimas dažnai vyksta iš vidaus, nes nuimti esamą dangą brangu. Mineralinė vata tinka daugumai Lietuvos namų, o XPS (efektyvi drėgmės rizikai) verta rinktis tik ten, kur yra rizika drėgmei, pvz., plokšti ar žemai besileidžiantys stogai. Šlaitinių stogų izoliacija atliekama penkiais žingsniais: 1) gegnių patikra ir pažeistų vietų stiprinimas, 2) garų barjeras iš vidaus ir plėvelės išdėstymas, 3) vatos plokščių pjovimas šiek tiek platesnių už tarp gegnių, 4) oro tarpo palikimas tarp izoliacijos ir stogo dangos, 5) difuzinės hidroizoliacinės membranos uždėjimas ir gegnių tašelių montavimas.
Jeigu atlikti darbai vyksta iš vidaus, būtina įvertinti gegnių aukštį: jei jos žemesnės nei 150 mm, reikia prisukti papildomus tašelius, kad būtų pakankamai vatos. Seną vatą ar pjuvenas būtina nuimti, o medienos drėgmė tikrinama drėgmės matuokliu. Vidaus darbams tinkamiausia mineralinė vata arba medžio pluošto plokštės; putplasčio ir poliuretano plokščių iš vidaus dėti nereikėtų, nes jos visiškai nepraleidžia garų ir gali sukelti medienos puvinį.
Stogo šiltinimo įrankiai ir technologija nuolat tobulėja. Pagrindiniai privalumai renkantis skardinio stogo šiltinimą putomis - sumažinti šilumos nuostoliai, vieningas šiltinimo sluoksnis, lengvas montavimas, o pasirinkus tarpusavyje suderintas medžiagas užtikrinama ilgaamžiškumas. Tačiau visada svarbu užtikrinti, kad būtų naudojamos tinkamos plėvelės ir atitiktų sandarinimo reikalavimus. Stogo danga dažnai įtraukiama į šiltinimo planą kartu su papildomais hidroizoliacijos sluoksniais, kai stogo nuolydis ar konstrukcija kelia papildomų užduočių.
Medžiagos pasirinkimas: mineralinė vata, polistirenas ir kitų tipų sprendimai
Mineralinė vata - populiariausia pasirinkimo medžiaga Lietuvoje. Akmens vata yra neretai naudojama tiek įrengiant stogą iš išorės, tiek iš vidaus, užtikrinant garų laidumą ir atsparumą degumui. Kanuf, Isover ir kiti žinomi gamintojai siūlo plokštes, kurios tinka šlaitiniams stogams. Stogo šiltinimui iš vidaus dažnai naudojama mineralinė vata arba medžio pluošto plokštės, o putos (PU) rodo puikius šilumos izoliacijos parametrus, tačiau reikia užtikrinti garų barjerą ir tinkamą difuzinę plėvelę.
Stogo šiltinimas virš gegnių dažnai atliekamas naudojant pilkąjį arba baltąjį polistireninį putplastį. Pilkasis putplastis turi grafito dalelių, kurios pagerina šilumos laidumo savybes. Minimalus reikalingas storis dažnai siekia 15 kg/m3 tankį, o užtikrinant tinkamą šilumos sugerties charakteristiką galima pasiekti geresnį energinį naudingumą. Priklausomai nuo situacijos, gali būti naudojamos tiek uždarų, tiek atvirų porų poliuretano putos, o norint pasiekti aukštesnę energinę klasę - rekomenduojama naudoti pilkojo EPS ar Neo serijos produktus.
Šlaitinių stogų konstrukcijoje būtina užtikrinti ventiliaciją, garų izoliaciją iš vidaus ir difuzinę plėvelę iš viršaus. Gyventojų patirtis rodo, kad dėl dugno temperatūros svyravimų ir vėjo sąlygų kartais svarbu įvertinti lietaus ir sniego nuvedimo sistemą. Antriniai šilumos tilteliai dažnai šalinami, kai šiltinimas atliekamas tarp gegnių ir virš jų įrengiant papildomą sluoksnį izoliacijos. Netinkamas medžiagų pasirinkimas ar neteisingas montavimas gali lemti kondensatą ir ilgalaikes problemas su stogu.
Vienas iš praktinių patarimų: įvertinkite gegnių medienos drėgmę, naudokite tik sertifikuotas medžiagas, o montuojant plokštes užtikrinkite, kad jų siūlės kristų taip, kad sumažintumėte šilumos tiltelius. Plėvelė turi būti įvesta į lataką arba po lataku ant papildomo ląstų, o virš jos - difuzinė hidroizoliacinė membrana. Plokščių fiksavimas atliekamas specialiais klijomis arba tvirtinimo elementais, o plokštės sandariai sumontuojamos tarp gegnių ir uždengiamos plėvele.
Vidutinis stogo šiltinimo kainos diapazonas Lietuvoje priklauso nuo plokščių tipo, stogo pločio ir reikalingų darbų apimties. Pagrindiniai skaičiavimai rodo, kad 100 m² stogo šiltinimas mineraline vata gali kainuoti apie 2500-4000 eurų, o mažesniems stogams - apie 2000-3200 eurų. Investicija dažnai atsiperka per 5-7 metus tik iš sutaupyto šildymo ir energijos efektyvumo didėjimo. Klimato kaitos programos kompensacijos gali prisidėti prie finansavimo, kurį administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Lietuvos klimatui rekomenduojamas bent 250 mm mineralinės vatos sluoksnis, kuris atitinka B energinę klasę.
- 1 žingsnis. Atidžiai apžiūrėkite visas gegnes. Prieš pradėdami bet kokius izoliacijos darbus sustiprinkite arba pakeiskite pažeistas vietas. Pašalinkite dulkes, nuo grebėstų nuvalykite visas atliekas.
- 2 žingsnis. Garų barjeras klojamas iš vidaus ir saugo izoliaciją nuo drėgno ir šilto patalpų oro. Plėvelė klojama horizontaliai, pradedant nuo apačios. Plėvelę tvirtinkite prie gegnių segtuku, bet neįtempkite.
- 3 žingsnis. Mineralinės vatos plokštę pjaukite 1-2 cm platesnę už atstumą tarp gegnių. Jei klojate du sluoksnius, išdėstykite juos taip, kad viršutinio sluoksnio siūlės kristų ant apatinio vidurio.
- 4 žingsnis. Tarp izoliacijos ir stogo dangos palikite bent 5 cm oro tarpą. Oras įeina pro pastogės vėdinimo angas, o išeina pro kraigo angas. Bendras angų plotas turi būti ne mažesnis kaip 1/500 stogo ploto.
- 5 žingsnis. Ant izoliacijos klojama difuzinė hidroizoliacinė membrana. Ant gegnių prikalami mediniai tašeliai, kurie sukuria antrą oro tarpą. Prieš pradėdami darbus įvertinkite gegnių aukštį.
Jeigu norite efektyvaus ir ilgaamžio sprendimo, skardiniam stogui rekomenduojame naudoti Tyvek grupės difuzines plėveles, kurios yra vientisos, nereikalauja sudėtinių sluoksnių ir mažina vėlesnių saugumo riziką. Priešplaniniai darbai - patikslinimas, ar garų barjeras ir difuzinė plėvelė įrengti teisingai, kad nepakenktų vėjui ir hidroizoliacijai. Jei planuojate atnaujinti stogą, galite pasirinkti iš viršaus įmontuoti papildomą šilumos izoliacijos sluoksnį be įtempimo ar gaištų laiko: tai užtikrina, kad stogo sandarumas bus maksimalus ir sumažins šilumos nuostolius.
Pagrindiniai šilumos izoliacijos pranašumai
- Stogo sandarumas ir vieningas izoliacijos sluoksnis;
- Garo ir vėjo izoliacija;
- Vidutinė ar aukštesnė energijos taupymo klasė;
- Aukštesnis komfortas namuose vasarą ir žiemą.
tags: #skardinio #profilio #apsildymas