Priebalsiai skirstomi į skardžiuosius ir dusliuosius, priklausomai nuo to, ar tariant juos dalyvauja balsas. Šis skirtumas yra esminis fonetikoje ir turi įtakos žodžių skambesiui bei tarimui.
Skardieji priebalsiai
Skardieji priebalsiai - priebalsiai, tariami įtemptomis, virpančiomis balso klostėmis. Tariant šiuos priebalsius, be šlamesio, dalyvauja balsas. Lietuvių kalboje, įskaitant kietąsias ir minkštąsias poras, yra 27 skardieji priebalsiai (b, d, dz, dž, g ir kt.).
Tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje vartojamos įvairios raidės dusliesiems ir skardiesiems priebalsiams žymėti, pavyzdžiui, [p b], [t d], [k ɡ], [q ɢ] ir kt. Be to, taikomas diakritinis skardumo ženklas: ⟨◌̬⟩.
Duslieji priebalsiai
Duslieji priebalsiai tariami be balso, tik naudojant oro srovę ir šlamesį. Jie yra priešingybė skardiesiems priebalsiams. Pavyzdžiui, jei skardusis priebalsis yra [b], tai jo duslioji pora yra [p].
Pavyzdžiai iš lietuvių kalbos
Darbe pateikta daug pavyzdžių, kuriuose naudojami tiek skardieji, tiek duslieji priebalsiai. Atkreipkite dėmesį į žodžius, kuriuose šie priebalsiai sudaro poras ar skirtingai skamba kontekste:
- Darbštūs mūsų seneliai.
- Namų darbus reikia pačiam padaryti.
- Darbininkai dirba dirbtuvėje.
- Skalbėja išėjo skalbti.
- Paimk grėblį ir sugrėbstyk šiaudus.
- Vaikai išėjo ražienų grėbstyti.
- Kaime karvės pradėjo baubti.
- Senus žmones reikia gerbti.
- Rytoj visi kibsime į darbą.
- Tėvas nupirko drobės.
- Mūsų šuo buvo didgalvis.
- Miške buvo matyti kiškio pėdsakai.
- Jonukas padeda močiutei dirbti.
- Atvyko Petras pas mama, atvežė maišą grūdų.
- Reikia vengti blogų draugų.
- Prieangyje pasigirdo skubūs žingsniai.
- Vaikai žengė du žingsnius pirmyn.
- Vargšui šuneliui vien kaulai teliko.
- Negaliu užsisegti sagos.
- Mama iš džiaugsmo norėjo verkti.
- Jis nekantriai žvilgčiojo į laikrodį.
- Paimk degtukus ir uždek žvakę.
- Tėčio diržo sagtis iš tolo žiba.
- Petras ir Inga kasdien eina į mokyklą.
- Rudenį nustoja zirzti visi vabalai.
- Mama žada numegzti man megztinį.
- Medis virsdamas nulaužė tvorą.
- Vaikas sode kasdavo sliekus ir eidavo žvejoti.
- Senelis jam pažadėjo nuregzti tinklelį.
- Mūsų žvejai grįžta su gausiu laimikiu.
- Už durų kažkas tyliai sukrebždėjo.
- Ryžtingumas padeda nugalėti visus sunkumus.
- Ryžtingai papurtė galvą.
- Kiemelyje pasigirdo grįžtančių nuo upės balsai.
- Melagiui vis liežuvį niežti.
- Šuo susirado kaulą ir pradėjo jį graužti.
- Ėmė griežti smuikeliu.
- Mergaitė nešdavo seneliai pieno.
- Dėdė moka rėžti stiklą.
- Bitės avilyje ėmė ūžti.
- Vaikai negalėjo perlaužti šluotos.
- Ledai lūžo ir eižėjo.
- Paukštelis nuskrido į savo gūžtą.
- Nunešdavo tėveliui pietus.
- Mama iškošdavo pieną ir duodavo gerti.
- Mes norėjome pasivaikščioti gatvėmis ir geriau apžiūrėti miestą.
- Saulė kyla vis aukščiau ir aukščiau.
- Gal pareisiu pėsčias.
- Iš po pernykščių lapų stiebėsi žibutės.
- Žmogus skraido aukščiau už paukščius.
- Balsas nuskambėjo tuščiame kambaryje.
- Anksčiau viskas buvo kitaip.
- Bitė yra vabzdys.
- Zylės gaudo vabzdžius.
- Sužibo pirmutinė žvaigždė.
- Naktį šviečia daug žvaigždžių.
- Kregždė greitai skraido.
- Klojime įsikūrė kregždžių porelė.
- Dūdos vamzdis buvo varinis.
- Šuliniui reikėjo daug vamzdžių.
- Tamsiame kampe apsigyveno voras.
- Voras pradėjo megzti tinklą.
- Numezgė jį ir laukia.
- Kartais į voratinklį pakliūva koks vabzdys.
- Papusryčiauja voras ir vaikščioja patenkintas.
- Iš ryto tik truputį snigo.
- Po trečios pamokos sniegas ėmė dribti dideliais dribsniais.
- Mokyklos kiemas apsidengė baltu klodu.
- Balti stogai, medžiai ir gatvės.
- Ant tvoros baltos sniego kepurės.
- Ir vis dar nenustojo snigti.
- Vaikai vasarą padeda dirbti sode.
- Naikina kenksmingus vabzdžius.
- Laisto ir prižiūri gėles.
- Grėbia nupjautą žolę.
- Kovoja su piktžolėmis.
- Vasarą sode daug darbo.
- Augalai auga ir juos reikia laistyti, ravėti.
- Po sodo nameliu įsikūrė kregždutės.
- Jos taip pat sunkiai dirba.
- Pradėjo šalti.
- Užšalo tvenkinys.
- Ledas blizga kaip veidrodis.
- Vaikai prisiriša pačiūžas ir eina čiuožti.
- Visi moka čiuožti.
- Tik mažasis Adomas dar nemoka.
- Jis mokosi.
- Dar dažnai sugriūna.
- Vaikai jam padeda mokintis.
- Broliukas ima už rankos ir traukia.
- Prasidėjo pavasaris.
- Pražydo pirmosios purienos.
- Upė sulaužė ledą ir nunešė į jūrą.
- Pradėjo sprogti medžių lapai.
- Iš šiltų kraštų parlėkė paukščiai.
- Jie vėl čiulbės visą vasarą ir saugos sodus nuo vabzdžių.
- Atodrėkis.
- Sniegas minkštas.
- Vaikai pasipylė į kiemą.
- Iš sniego jie lipdo sniego senį.
- Greta jo pastatė pilį.
- Šuo Sargis užšoko ant pilies viršūnės ir sulojo.
- Vaikai sniego gniūžtėmis nuvijo Sargį.
- Gydytojas gydo ligonius.
- Knygos guli lentynoje.
- Vyrai pareina iš darbo.
- Mergaitė nusiskynė bijūną.
- Sode žydi vyšnios ir slyvos.
- Plytas gamina iš molio.
- Vaikai moka skaityti ir rašyti.
- Jonas jau didelis berniukas.
- Vytukas išėjo grybauti.
- Miške auga daug baravykų.
- Lygūs Lietuvos laukai.
- Mergaitės pynė vainikus.
- Pušyne rinkome grybus.
- Anksti rytą pragydo gaidys.
- Krosnis gerai šyla.
- Mūsų krašte gyvena ežys.
- Tu jį tikrai matei miške.
- Tai pats didžiausias pasaulyje ežys.
- Jis mėgsta pasikasti po gyvatvore.
- Ieškodamas maisto ežys tyliai kriuksi.
- Ežiukus labai myli sodininkai.
- Jie sode gaudo kenkėjus.
- Nuo užpuolikų ežiukai susisuka į kamuoliuką.
- Lyja lietus.
- Lietūs medelį nupraus.
- Danutė išvirė pietus.
- Danutės pietūs buvo labai gardūs.
- Platūs mūsų laukai.
- Aštrūs ežio spygliai įdūrė man į pirštuką.
- Varna susuko lizdą.
- Grūdus mala malūne.
- Šis sūris labai sūrus.
- Arūnas nudūmė į laukus.
- Viršum upės pakilo rūkas.
- Nutrūko siūlas.
- Mama pasiuvo suknelę.
- Sesutė pynė rūtų vainiką.
- Be mokslo išminčiumi nebūsi.
- Viršum upės pakilo rūkas.
- Nematyti saulės.
- Piems gena bandą į ganyklą.
- Girdėti botago pliauškinimas.
- Tolumoje aidi šuns lojimas ir pamažu ateina vakaras.
- Rytoj išauš nauja diena.
- Visi kelsis į darbus.
- Vaikai eis į mokyklą.
- Kiekvienas mes turime savo pareigas.
- Neskriausk savo sesutės.
- Mano pilvukas garsiai riaumoja.
- Aš labai mėgstu kriaušes.
- Papurčiau sode obelį.
- Vaikas džiaugėsi savo dūdelė.
- Aš atidariau duris.
- Lauke siaučia baisi pūga.
- Šiauliuose gyvena mano močiutė.
- Raganosio storas kiautas.
- Kiauro maišo nepripilsi.
- Iš skiautelių pasiuvome maišelį.
- Skriaudė Petras brolį.
- Vakar buvau mokykloje.
- Čia vyko pamokos.
- Pamokų metu skaičiau, rašiau ir atsakinėjau.
- Po pamokų ėjau namo.
- Namuose nusiploviau rankas ir valgiau pietus.
- Po pietų padėjau mamai dirbti.
- Parnešiau vandens ir malkų.
- Kiemė nušlaviau takus.
- Tėtis kasė griovį.
- Algis atnešė jam pietus.
- Tėtis atsisėdo pavėsyje ir valgo.
- Algis paėmė tėčio kastuvą ir pradėjo valyti iš griovio žemes.
- Kol tėtis valgė, Algis išvalė ilgą galą griovio.
- Tėtis džiaugėsi.
- Jis greičiau baigs darbą ir galės žaisti su Algiu.
- Ir Algiui smagu.
- Jis padėjo savo tėveliui.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vaikai dažnai vietoje „iau“ rašo „eu“. Mokinius reikia išmokinti, kad „eu“ lietuvių kalboje nėra, o tai rodo tam tikrus fonetinius skirtumus tarp tarimo ir rašybos.
tags: #skardieji #ir #duslieji #priebalsiai #prarima