Aikštelės pagrindas lemia ne tik dangos išvaizdą, bet ir jos atsparumą apkrovoms, sėdimui bei deformacijoms. Nesvarbu, ar aikštelė bus dengiama trinkelėmis, ar kita kieta danga - pagrindo konstrukcija visada projektuojama nuo grunto, o ne nuo viršutinio sluoksnio. Net ir kokybiška danga nekompensuoja neteisingai įrengto pagrindo.
Prieš įrengiant aikštelės pagrindą: grunto įvertinimas
Prieš pradedant aikštelės pagrindo įrengimo darbus būtina nustatyti grunto tipą. Natūralus stambus smėlis pasižymi gera laikomąja geba ir drenažu, todėl ant jo galima įrengti santykinai plonesnį pagrindą. Priesmėlis ir priemolis yra jautresni drėgmei, todėl reikalauja storesnio laikomojo sluoksnio. Molis laikomas silpniausiu pagrindu dėl prasto vandens pralaidumo ir didelio deformabilumo. Technogeninis gruntas, sudarytas iš supilto ar permaišyto grunto, laikomas neprognozuojamu ir visada vertinamas kaip silpnas, nepriklausomai nuo vizualios būklės. Grunto tipas tiesiogiai lemia skaldos sluoksnio storį ir papildomų stabilizavimo priemonių poreikį.
Geotekstilė po aikštelės pagrindu
Geotekstilė naudojama grunto ir laikomojo sluoksnio atskyrimui bei smulkiųjų dalelių migracijos kontrolei. Jos paskirtis - neleisti gruntui maišytis su skalda ir išsaugoti skaldos drenažines savybes per visą aikštelės eksploatacijos laiką. Veikiant drėgmei ir apkrovoms, smulkios grunto dalelės palaipsniui migruoja į skaldos poras, jas užkemša ir silpnina pagrindą. Aikštelėms dažniausiai naudojama 150-200 g/m² tankio geotekstilė, o molyje ar technogeniniame grunte - ne mažesnio kaip 200 g/m² tankio. Geotekstilė klojama tiesiai ant išlyginto grunto su ne mažesne kaip 300 mm užlaida.
Skalda aikštelės pagrindui
Skalda yra pagrindinis aikštelės pagrindo laikomasis sluoksnis. Ji perima apkrovas ir perduoda jas gruntui. Dažniausiai naudojamos frakcijos yra 0/32, 0/45 ir 0/56. Pėsčiųjų ir lengvų apkrovų aikštelėse dažniausiai pakanka 0/32 frakcijos, o automobilių aikštelėse ir ant silpnų gruntų naudojamos stambesnės frakcijos. Skalda klojama sluoksniais po 100-150 mm, kiekvienas sluoksnis atskirai tankinamas. Ant natūralaus smėlio aikštelėms dažniausiai pakanka 150-200 mm skaldos sluoksnio, ant priesmėlio - 200-250 mm, ant priemolio - 250-300 mm, o ant molio ar technogeninio grunto - 300-350 mm.
Geotinklas po aikštelės pagrindu
Geotinklas naudojamas aikštelės pagrindo apkrovų paskirstymui ir skaldos šoninio judėjimo ribojimui. Jis ypač svarbus automobilių aikštelėse, silpnuose gruntuose ir ten, kur negalima įrengti pakankamo skaldos storio. Geotinklas dirba kartu su skalda, didindamas visos konstrukcijos standumą. Geotinklas klojamas ant geotekstilės arba apatinėje skaldos sluoksnio dalyje. Jis niekada nenaudojamas smėlio ar atsijų sluoksniuose.
Smėlis aikštelės pagrindui formuoti
Smėlis aikštelės pagrinde naudojamas kaip formavimo sluoksnis. Jis leidžia išlyginti skaldos paviršių ir suformuoti reikiamus nuolydžius. Naudojamas sijotas arba plautas smėlis, frakcija 0/2 arba 0/4. Praktikoje smėlio sluoksnis dažnai siekia 80-120 mm, o ant silpnesnių gruntų gali būti didinamas iki 150 mm. Svarbu pabrėžti, kad smėlis nėra laikomasis sluoksnis ir negali pakeisti skaldos.
Atsijos aikštelei įrengti
Atsijos naudojamos tik galutiniam aikštelės dangos klojimo lygiui. Dažniausiai naudojamos 0/2 arba 0/4 frakcijos atsijos. Jų sluoksnio storis po nuvelkimo turi būti 20-30 mm.
Tekstūrinė santrauka apie sluoksnių tarpusavio priklausomybę
Grunto tipas nulemia skaldos sluoksnio storį ir papildomų stabilizavimo priemonių poreikį. Skalda formuoja pagrindo laikymo sluoksnį, o smėlis formuoja nuolydžius ir lygiavimą. Geotekstilė ir geotinklas užtikrina grunto separatiją, drenažą bei apkrovų paskirstymą. Atsijos užtikrina galutinį dangos lygį, o aukštos kokybės pagrindas būtinas net ir geriausiai įrengti dangai, kad būtų išvengta vėliau atsirandančių deformacijų.