Technologijos padeda gerinti kokybę ir kiekybę. Šiuolaikinėje miškininkystėje technologijos pasitelkiamos įvairiose srityse, robotams jau patikimas medžių sėklų atrinkimas ir sėjimas. Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė pasakoja, kad anksčiau sėklos sėtos atvirame dirvožemyje, išaugdavo neapskaičiuojamas medelių kiekis, juos tekdavo retinti, kad užaugtų tinkami sodinimui miške medeliai. Dabar šiltnamiuose sėjamos atrinktos sėklos, per trumpą laiką paruošiami kokybiški sodmenys. Sėklos brangios, norint racionaliai jas panaudoti sukurtas visas technologinis procesas, kai sėklos rūšiuojamos pagal daigumą, gramus, dydį, robotai jas pasėja į konteinerius, kurie talpinami šiltnamyje. Atėjus rudeniui medeliai gali būti dedami į šaldytuvus ir pavasarį sodinami miške. Anksčiau sodmenį užauginti iki tinkamo sodinimui miške reikėdavo keturių-penkių metų, šiandien laikas sutrumpėjo daugiau nei per pusę. Technologijų dėka sutaupome ploto, mažiname sąnaudas, geriname ekologinę būklę, - pasakoja Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Inovacijos taikomos beveik kiekviename procese. Didelis dėmesys skiriamas medienos apskaitos tobulinimui: pasaulyje jau taikomi fotogrametriniai metodai, kai mediena nufotografuojama ir remiantis algoritmais apskaičiuojamas jos tūris. Taip palengvinamas darbas darbuotojams ir pasiekiamas apskaitos tikslumas. Monitoringas ir apskaita patikimi dronams. Anksčiau po vėjovartų ar kitų pažeidimų žmonės skirdavo daug laiko miškų inspektavimui, dabar monitoringas atliekamas pasitelkus dronus. Dronai skrenda virš miškų ir fiksuoja pažeistus plotus. Identifikavus tokias vietas, įvertinti konkrečią žalą vyksta miškininkai. Prieš keletą metų Kuršių Nerijoje dronų pagalba pavyko nustatyti pažeistus plotus ir juose plintančius kenkėjų židinius, visi darbai atlikti operatyviai ir kenkėjų židiniai suvaldyti.
VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Gediminas Brazaitis teigia, kad miškininkai dronus naudoja ir miško faunos apskaitai. „Svarbu žinoti, kiek turime paukščių, medžiojamų gyvūnų rūšių, tam pasitelkiami dronai su termokameromis. Paukščių apskaitai taip pat kuriamos automatinės ir autonominės paukščių balsų įrašymo technologijos. Programinės įrangos pagalba, analizuodami terabaitus surinktų duomenų, labai greitai surandame ieškomas paukščių rūšis“, - pasakoja prof. G. Brazaitis.
Klimato pokyčiai keičia miškus: šiltėjantis klimatas, didėjanti sausringumas bei augantys temperatūros svyravimai kelia iššūkius augančioms medžių rūšims. Anot prof. G. Brazaičio, tinkamų genotipų atranka yra vienas iš sprendimų, kitas - bandyti adaptuoti Suomijos, Skandinavijos ar kitų regionų rūšis Lietuvoje. Eglių situacijoje svarstoma, ar ją pakeis paprastasis bukas, analizuojama jo potencialo auginti miškingose želdynų vietose galimybės. Kurdami mišrius želdinius, planuojama įtraukti aštuonias vietines medžių rūšis ir stebėti jų vystymąsi bei atsparumą aplinkos sąlygoms.
Inovatyvi medžių kirtimo technika skirta skaidrumui, tikslumui ir operatyvumui. Lietuvoje naudojamos šiuolaikinės mašinos kerta tik nurodytame plote, atpažįsta medžių rūšis, kiekvieną kertamą medį suveda į apskaitos žurnalą ir sugeba jį nuleisti nepažeidžiant aplinkinių medžių. Dojus Agro vadovo Egidijaus Šulco teigimu, iš tokios technologijos gaunami tikslūs duomenys apie nukirsto medienos produkto charakteristikas, o darbus galima atlikti bet kuriomis sąlygomis, neskaičiuojant darbo valandų, kurios šiame sektoriuje itin svarbios. Medienos ruošos procesas apima visus paruošimo, perdirbimo ir sandėliavimo etapus, todėl grandininiai pjūklai tampa vienu iš svarbiausių įrankių pramonėje.
Džiovinimas ir ruošos technologijos gerina kokybę. Medienos džiovinimas skirstomas į natūralų ir dirbtinį, o šiuolaikinės technologijos leidžia efektyviau paruošti žaliavą tolimesniam naudojimui. Mulčiavimas, kompostas ir šakų smulkintuvai - svarbios priemonės siekiant racionaliai išnaudoti likutines medžiagas ir pagerinti dirvožemio kokybę. Po kirtimo liekanos gali būti panaudojamos kaip mulčiai ar žaliavinės žaliavos želdiniams bei mulčavimo procesuose. Medienos ruošos darbai ne tik reikalauja tinkamų įrankių, bet ir teisingų jų naudojimo technikų.
VMU įsigijo naują techniką - septynias medkirtės ir aštuonias medvežes, taip pat naują švedų gamintojo Komatsu įrangą. Naujos mašinos - atsinaujinimo projekto dalis. Maxi Fleet efektyvaus darbo valdymo sistema leidžia tiksliau planuoti ir vertinti mašinos operatoriaus veiksmus, didinti produkcijos kokybę ir efektyvumą. Lietuvoje Valstybinių miškų urėdija eksploatuoja daugiau nei pusę tūkstančio mechanizmų, kasmet paruošia apie 3,6 mln. m3 žaliavinės medienos ir turi 23 medkirčius bei 44 medvežes.
Medienos ruošos technika modernizavimas užtikrina geresnį kokybės kontrolės lygį ir darbo sąlygų saugumą. Didžioji dalis informacijos apie žaliavą ir gamybos procesą kaupiama automatizuotose sistemose, o pasirenkama technika leidžia operatyviai atlikti darbus mažesnėmis sąnaudomis. Gamtininkai ir ekologai vertina šias inovacijas kaip svarbų žingsnį link atsakingos miškų valdymo praktikos.
Medienos ruošos darbus planuojant svarbu laikytis saugos reikalavimų ir naudoti tinkamus įrankius. Grandininiai pjūklai, malkų skaldyklės, šakų smulkintuvai - kiekvienas įrankis turi savo specifiką, kurią žinodami užtikrinsite saugų ir efektyvų darbą. Mulčiavimas ir kompostas padeda pagerinti dirvožemio kokybę, o želdinių rūšis ir tankumą reikia planuoti atsižvelgiant į ateities klimato pokyčius ir vietines sąlygas.
- Šiuolaikinės sėklų atrinkimo ir sodmenų paruošimo technologijos šiltnamiuose, sėklų rūšiavimas pagal daigumą, svorį ir dydį.
- Dronų ir fotogrametrijos taikymas medienos tūriui apskaičiuoti bei pažeidimų identifikavimui.
- Gyvūnijos apskaita naudojant dronus su termokameromis bei balso įrašų technologijų plėtra.
- Klimato pokyčių įtaka miškų sudėčiai ir genotipų atrankos bei naujų rūšių introdukcijos Lietuvoje.
- Situacija dėl kirtimų technikos modernizavimo VMU pagalba ir naudota įranga.
tags: #siuolaikines #medienos #ruosos #technologhijos