Istorija mums pasakoja apie įvairius atradimus, kurie pakeitė pasaulį. Vienas tokių atradimų, susijęs su fotografijos ištakomis, atsirado 19-ajame amžiuje ir apima tokią medžiagą kaip Sirijos asfaltas.
Camera Obscura - fotografijos prototipas
Dar senovės laikais žmonės domėjosi šviesos ir vaizdo santykiu. Aristotelis (384-322 m. p. m. e.) jau buvo perpratęs tam tikrus dėsnius, kuriuos vėliau, X amžiuje, vaizdžiai apibūdino arabų mokslininkas Alchazenas. XV amžiuje tų pačių principų savo užrašuose išdėstė ir dailininkas Leonardas da Vinčis. XVI amžiuje į „tamsų kambarį“ (camera obscura) įstačius lęšį, pasidarė įmanoma vaizdą sufokusuoti ryškiau. Nemažai dailininkų patobulintą tamsiąją dėžę naudojo perspektyvai ir proporcijoms tiksliai perteikti savo paveiksluose.
Štai kaip camera obscura veikė: į tamsią dėžę arba tamsų kambarį per mažytę skylutę patenka šviesa ir ant priešinės sienos atsispindi apverstas prieš skylutę esantis vaizdas. Italų fizikas Džambatista Dela Porta (1535-1615) demonstruodavo šią technologiją, kuri buvo šiuolaikinio fotoaparato prototipas.
Sirijos asfaltas ir fotografijos atsiradimas
Prancūzų fizikas Žozefas Niseforas Niepsas, ieškodamas būdo užfiksuoti atvaizdą, 1816 metais padarė didžiausią atradimą eksperimentuodamas su litografija. Jis atrado šviesai jautrią medžiagą, vadinamą Sirijos asfaltu.
XIX amžiaus 3-iojo dešimtmečio viduryje Niepsas įdėjo šia medžiaga padengtą alavinę plokštelę į camera obscura ir, pastatęs ją prie lango, aštuonias valandas fiksavo vaizdą. Rezultatas buvo blankus paveikslas, kuriame matėsi namas, medis ir tvartas. Nors šiandien tai galėtų nesužavėti, Niepsui tai buvo didžiulis pasiekimas, žymintis pirmąją sėkmingą fotografijos užfiksavimo užduotį.
Tobulinimas ir Dagerotipija
Tobulindamas savo išrastą fotografijos metodą, 1829 metais Niepsas pradėjo bendradarbiauti su Lui Dageru. Po Niepso mirties 1833 metais, Dageras sėkmingai tęsė jo pradėtą darbą. Jis ėmė dengti vario plokšteles sidabro jodidu, o ši medžiaga pasirodė esanti jautresnė šviesai nei Sirijos asfaltas.
Atsitiktinai Dageras pastebėjo, kad eksponuotą plokštelę palaikius gyvsidabrio garuose, puikiai išryškėja anksčiau nematytas atvaizdas. Tai gerokai sumažino eksponavimo trukmę. Jis taip pat išsiaiškino, kad plokštelę reikia nuplauti druskos tirpalu, kad atvaizdas nepatamsėtų. Su Dagerio išradimu, vadinamu dagerotipija, visuomenė buvo supažindinta 1839 metais.
Žinia apie šį naują išradimą greitai pasklido. Mokslininkas Helmutas Gernshaimas knygoje "The History of Photography" rašo: „Turbūt joks kitas išradimas tiek nepakerėjo vaizduotės ir taip žaibiškai neužkariavo pasaulio kaip dagerotipija.“ Vienas amžininkas, dalyvavęs oficialiame pristatyme, pasakojo: „Po valandos visos optikos jau buvo apgultos, bet nesugraibė pakankamai instrumentų, kad aprūpintų armiją būsimų dagerotipijos meistrų; po kelių dienų visose Paryžiaus aikštėse galėjai matyti tamsiąsias dėžutes ant trikojų stypsančias priešais rūmus ir bažnyčias. O dagerotipai buvo tikrai puikios kokybės.“
Tolboto metodas ir modernios fotografijos pagrindai
Nors dagerotipija sulaukė didelio pripažinimo, ne visi išradimą priėmė iš karto. Anglų fizikas Viljamas Henris Fokso Tolboto, kuris taip pat laikė save fotografijos pradininku, metodas buvo perspektyvesnis ilgalaikėje perspektyvoje.
Tolbotas į camera obscura dėdavo sidabro chloridu padengtus popieriaus lapus. Kad gautas negatyvas būtų permatomas, jį išvaškuodavo, paskui užklodavo ant kito lapo, irgi padengto sidabro chloridu, ir palaikydavo prieš saulę. Nors iš pradžių Tolboto metodas nebuvo itin populiarus dėl ne itin ryškių nuotraukų, jis leido iš vieno negatyvo padaryti daugybę kopijų. Be to, popieriniai atspaudai buvo pigesni ir praktiškesni už dagerotipus. Tolboto metodas yra šiuolaikinės fotografijos pagrindas.
Socialinė fotografija ir masinė fotografija
Fotografijos raida neapsiribojo vien techniniais aspektais. Jakobas Augustas Risas, suprasdamas, kad nuotraukos gali atkreipti visuomenės dėmesį į skurdą ir vargą, 1880-aisiais ėmė fotografuoti Niujorko lūšnas, naudodamas keptuvėje degančius magnio miltelius kaip blykstę. Jo darbai, teigiama, paskatino prezidentą Teodorą Ruzveltą įgyvendinti socialines reformas.
XIX amžiaus 9-ojo dešimtmečio antroje pusėje, nepaisant didelių išlaidų ir sudėtingumo, atsirado masinė fotografija. Klientas nusiųsdavo visą fotoaparatą į gamyklą, kur juostelė būdavo išryškinama, įdedama nauja ir grąžinama su gatavomis nuotraukomis. Ši paslauga tapo gana prieinama, ir fotografijos populiarumas ėmė sparčiai augti.
Šiandien, su skaitmeniniais fotoaparatais, fotografavimas tapo dar lengvesnis. Mažytė atminties kortelė gali talpinti šimtus nuotraukų, kurias galima lengvai apdoroti kompiuteriu ir atspausdinti namuose.
Švytinti fotografija: nuo camera obscura iki kamerinio telefono – Eva Timothy
Asfaltas statybose ir technologijos
Nors pagrindinė straipsnio tema yra fotografijos istorija, verta paminėti ir kitas sritis, kur naudojamos panašios technologijos ar medžiagos. Pavyzdžiui, UAB „YIT Lietuva“ asfaltbetonio gamyklos gamina platų asfalto mišinių spektrą. Naudojant pigmentus, asfaltui galima suteikti įvairias spalvas, pavyzdžiui, dviračių takų dangos dažnai rengiamos iš raudonų plytų spalvos asfalto mišinio.
Taip pat svarbu paminėti, kad asfaltbetonio mišinių vidinės gamybos kontrolės sistema yra sertifikuota. Yra galimybės gaminti spalvoto asfalto mišinius ir panaudoti naudoto asfalto granules naujų mišinių gamybai. Ypač vertinga yra labai plonų sluoksnių asfaltbetonio mišinių gamyba, skirta viršutiniam asfalto sluoksniui įrengti. Tokia danga pasižymi geru atsparumu provėžų susidarymui ir gali būti naudojama intensyvaus eismo gatvėse, sankryžose, ant tiltų ir viadukų.
