Šiemet iškilų 80 metų jubiliejų pasitinka vienas produktyviausių ir žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas GIEDRIUS KUPREVIČIUS. Šis kūrėjas - itin įvairiapusė asmenybė: kompozitorius, pedagogas, eseistas ir polemistas, o didžioji jo gyvenimo ir veiklos dalis yra susijusi su Kaunu. Kūrybinėje kompozitoriaus biografijoje yra buvę nemažai įdomių posūkių: devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje gyvavo jo įkurta Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupė „Argo“, ilgus metus grojęs Kauno karilionu jis buvo paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Kompozitoriaus plunksnai priklauso vienas populiariausių Lietuvoje miuziklų „Ugnies medžioklė su varovais“, o šio miuziklo daina „Kregždutės“ tapo vienu populiariausių kūrinių Lietuvoje.
Kompozitorius nuolat rašo muziką ir tradiciniuose žanruose: kuria operas, simfonijas, kamerinius kūrinius, oratorijas ir vokalinius ciklus. Šiame kontekste šiemet bus atlikti du kūriniai, reprezentuojantys chorinę bei simfoninę Kuprevičiaus kūrybą. Chorinė kantata su instrumentinio ansamblio pritarimu „Katakombų mišios“ buvo sukurta ir atlikta prieš trisdešimt metų, o šį kartą ji atgims naujomis spalvomis - kompozitorius aktyviai kuria naują kūrinio versiją chorui ir simfoniniam orkestrui. Prieš penkerius metus sukurtos ir atliktos simfonijos „Iš plokščiojo pasaulio“ gimimą autorius apibūdina taip: „Lietuvoje anglų rašytojo Terry Pratchetto kūryba žinoma, tačiau ne taip, kaip vėliau jo idėjas į suprantamesnę erdvę perkėlusi Hario Poterio nuotykiai.“
Didžiulis įmantriai susietų apysakų ciklas „Plokščiasis pasaulis“ tapo prekės ženklu ir pasiekė mūsų skaitytojus per lietuviškas vertimus. Iš jų įspūdingiausia - „Skrybėlė, pilna dangaus“, kurią meistriškai išvertė Danguolė Žalytė. Rašytojo literatūrinė kalba yra išskirtinė, vertėjams sunku perteikti anglų kalbos niuansus, potekstes, žodžių, sąmojų bei sąvokų žaismę. Atradęs šią neįtikėtinai aktualią ir žaismingą literatūrą, panūdau bent kelias jos sukeltas vizijas ir mintis perkelti į muzikos pasaulį, kuris irgi dabar gana plokščias. Tuo remiasi simfonijos „Iš plokščiojo pasaulio, arba Skrybėlė, pilna muzikos“ koncepcija.“
Koncerto idėja atskleidžiama per pokalbius su publika: „Katakombos plokščiajame pasaulyje - gana paradoksali sąvoka, bet mūsų paviršutinis gyvenimas, gelmės stygius prišaukia labai daug nelaimių.“ Šis kūrinys kviečia klausytoją į gilų, bet tuo pačiu metu aktualų dialogą su pasauliu, kuriame muzika tampa svarbia aliuzija į metaforas ir simbolius. Kiti įdomūs akcentai - šokiai tarp individualių poetinių vizijų ir bendrojo koncerto konteksto, kuriame choras ir simfoninis orkestras susitinka specifiškai atnaujinto kūrinio išplėsto skambesio spalvomis. “Katakombų mišios” turi būti ne gedulas, o gyvas dialogas su mūsų laikais iššūkiais, įtraukiant publiką į bendrą klausimą: kas esu aš šiame pasaulyje, kaip aš jame gyvenu, kokios mano nuostatos?“
G. Kuprevičiaus vizija - kvietimas ne tik į koncertinį vakaro pasakojimui, bet ir į asmeninį giluminį santykį su muzikos kalba. „Ši tema - plokščiasis pasaulis - kviečia žiūrėti ne tik į paviršių, bet į gilias susikaupimo bei dvasinės dimensijos pakopas.“ Jo nuomone, vietinė kultūra turi būti stipri ir gyventi ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, todėl „mūsų koncertai turi vykti skirtingose erdvėse, skatinant Lietuvos kultūros tęstinumą.”
Kuprevičiaus kūriniai į vieną jubiliejinį vakarą susijungs su Kauno valstybinio choro ir Kauno filharmonijos programa: koncerte girdėsime stambiaformį simfoninį kūrinį, o kamerinis rečitalis laukia Kauno fortepijoninio trio, sopranos Gabrielės Bukinės ir baritono Giedriaus Prunskio. Renginio formatas pažadės intymų, privatumą skatinantį pasikalbėjimą tarp atlikėjų ir publikos, įvairių kūrinių - vokalinių ir instrumentinių - derinį su trysiais muzikos palinkėjimais iš skirtingų kūrėjų: Zitos Bružaitės, Šarūno Nako ir Antano Jasenkos.
Iš plokščiojo pasaulio: muzikinė vizija apie literatūros įsikūnijimą
Koncerto kompozicinis branduolys - septyni dalių simfonija „Iš Plokščiojo pasaulio“, kurio pagrindą sudaro Terry Pratchetto Discworld ciklo vizijos. Pasak autoriaus, „Skrybėlė, pilna dangaus“ - vienas iš įspūdingiausių įkvėpimo šaltinių šio kūrinio kūrimui. Taip pat žymiai įsiklausiama į nuotaikų įvairovę ir į žaismingos literatūros ironiją, kurią autoriaus darbas perduoda muzikai. Pasakojimo gija slypi ne tik į įspūdingus epizodus, bet ir į gilias metaforas apie žmonių ir visuomenės santykį - apie autentiškumą, identitetą ir aplinkos poveikį. Simfonija kviečia klausytoją „klausyti įdėmiai“ ir suvokti prasmes, kurios gali būti paslėptos už pirmo žvilgsnio.
Naujoje koncepcijoje šalia simfonijos sulaukiame ir papildomų kūrinių: Siegfriedo Matthuso „Fantastiniai burtų sapnai. Pasakos saksofonams“ (fortepijoninis-šeštasis saksofonas) ir signum kvarteto interpretacijos, kurią lydės LNSO - Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Modesto Pitrėno. Šis tandemas turėjo būti pirmasis atvejis LNSO atlikti Kuprevičiaus kūrinius su jaunimu ir vyresnės kartos atlikėjais, o šio vakaro programoje netgi numatytos premjeros.
Prie šio projekto prisijungia ir jaunoji kartos kolektyvas - saksofonininkų kvartetas „Signum“, kurio nariai Blaž Kemperle, Hayrapet Arakelyan, Alan Lužar ir Guerino Bellarosa nuolat kuria įspūdingus pasirodymus tiek scenose, tiek festivaliuose. Jie dažnai improvizuoja ir įtraukia sceninį teatro elementą į koncertus, taip pat gali pasirodyti su LNSO atlikėjais. Klaipėdos publika jau netrukus išgirs jų interpretaciją Matthuso kūrinio „Fantastiniai burtų sapnai“ ir išgirs erdvią Kuprevičiaus simfoniją su plokščiojo pasaulio vizijomis.
Be to, programoje atsiranda ir žymūs Lietuvos solistai: M. Pitrėno vadovavimu LNSO bus atlikta vienos iš Lietuvos didžiųjų istorinių asmenybių kūryba, įskaitant Juozo Naujalio ir Giedriaus Kuprevičiaus dialogą „Giedrius svečiuose pas Juozą“, kuris ženkliai pabrėžia abiejų kūrėjų palikimą Lietuvos muzikoje. Taip pat 2024 m. gruodžio mėnesį LNOBT kviečia į „Kandidas“ miuziklą, kurį pristatė Vincentas Boussardas ir kurio muzika bei režisūra atspindi kultūrinį dialogą tarp tradicijų ir šiuolaikinio scenos mąstymo.
Įvairovė festivaliniuose kontekstuose ir kultūros dialoguose
Kitas svarbus šio laikotarpio akcentas - platus Lietuvos ir užsienio partnerių įsitraukimas į kuklią aukštą kultūrą: nuo Baroko iki šiuolaikinės muzikos, nuo vidaus scenų iki tarptautinių projektų. Pavyzdžiui, šiame festivalyje bus pristatyta Hildegardos Bingenietės ir Cozzolani muzika, atskleidžiant moterų kūrybinį indėlį, kuris buvo ilgą laiką ignoruojamas. Taip pat numatytos programos su ekstremaliais baroko laikų moterų vaidmenimis, įtraukiant tokias figūras kaip Lucrezia Borgia ir kitos žymios moteriškosios asmenybės. Taip apimamas platesnis muzikos istorijos laukas, kuriame vyrauja tiek moterų kūryba, tiek senovės ansamblių interpretacijos, tiek modernūs koncertai su sceniniais elementais.
Festivalyje „Banchetto musicale“ vyraus moters tema: programos pristatys moters vaidmenį viduramžiais, renesanse ir baroke, o koncertai vyks tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai leis ne tik paminėti istorinį paveldą, bet ir pritaikyti jį dabarties scenai, parodyti, kaip menininkės kūrėjos prisidėjo prie kultūrinės kultūros plėtros. Taip pat šių metų festivalyje bus pristatyta ir operos „Andromeda“ klasikinė istorija bei baroko hitai su moderniais sprendimais - taguose - konsortai, choro ansambliai ir solistai, kurie atskleidžia moters figūrą kaip aktyvų kūrėją scenoje.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Kuprevičiaus projektas „Iš plokščiojo pasaulio“ - ne tik muzikinis įvykis, bet ir kultūrinio dialogo su literatūra bei istoriniais moterų kūrybos pavyzdžiais dalis. Jis iškelia klausimą apie vietinę kultūrą, jos tapatybę ir jos įtaką tarptautinėje scenoje. Vienas iš svarbiausių šio vakaro tikslų - parodyti, kad lietuvių kompozitoriaus Palikimas turi būti kuo platesnėje, įvairioje kultūrinėje erdvėje - tiek skaitomoje literatūroje, tiek muzikiniame renginyje.
Gruodžio 12 d. Nacionalinėje filharmonijoje vyksiančiame koncerte „Giedrius svečiuose pas Juozą“ bus skaitoma ypatinga simbolika - abu kūrėjai, J. Naujalys ir G. Kuprevičius, susitiks vienoje programoje ir atskleis abiejų kartų kultūrinį palikimą. O gruodžio 14 d. Vilniuje LNSO bei Modesto Pitrėno dirigavimo programoje bus atlikta Kuprevičiaus simfonija „Iš plokščiojo pasaulio“ su „Skrybėlė, pilna muzikos“ prierašu. Šie koncertai sustiprins lietuvių chorinės ir sinfoninės tradicijos tęstinumą ir skatins tolesnį dialogą su tarptautine muzika.
tags: #simfonija #is #ploksciojo #pasaulio #autorius