Silumos laidumo koeficientas: definicija, apskaičiavimas ir praktinės įžvalgos statybose

Izoliacija yra pagrindinis pastatų statybos ir renovacijos elementas. Jis atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant šiluminį komfortą ir energijos vartojimo efektyvumą. Lambda koeficientas (λ) - tai medžiagos gebėjimo praleisti šilumą matas. Jis išreiškiamas vatais vienam metrui kelvino (W/m-K). Norėdami suprasti šį reiškinį, įsivaizduokime, kad dvi skirtingos medžiagos yra veikiamos skirtingos temperatūros. Izoliacinės medžiagos R vertė rodo jos šiluminę varžą. Ji apskaičiuojama kaip medžiagos storio ir jos lambda koeficiento funkcija. 𝜆 - šilumos laidumo koeficientas W/m-K. R vertė išreiškiama kvadratiniais metrais Kelvino viename vate (m²K/W). Laidumo vienetas (Uc) naudojamas bendram medžiagos sąrankos izoliaciniam efektyvumui įvertinti, atsižvelgiant į šilumos laidumą, storį ir kitus šilumos perdavimui įtakos turinčius veiksnius. 𝜆 - šilumos laidumo koeficientas W/m-K. Uc vertė išreiškiama vatais kvadratiniam metrui kelvino (W/m²K).

Panagrinėkime izoliacinę medžiagą, kurios lambda koeficientas yra 0,030 W/m-K, o storis - 0,1 metro. Tai reiškia, kad medžiagos šiluminė varža yra 3,33 m²K/W, t. y. Sta­tybų pramonėje būtina rinktis medžiagas su mažu lambda koeficientu ir dideliu R verte. Laidumo koeficientai ir jų įtaka leidžia įvertinti pasirinkimų tikslumą - mažesnis λ ir didesnė R didina izoliacijos efektyvumą.

Šilumos laidumo koeficientų palyginimo grafikas

Naujausios rekomendacijos statybose akcentuoja tinkamą šilumos pernešimo koeficientų supratimą: U koeficientas (šilumos perdavimo koeficientas) naudojamas bendram atitvaros izoliaciniam efektyvumui įvertinti, atsižvelgiant į šilumos laidumą, storį ir kitus veiksnius. U išreiškiamas W/m²K. Kuo mažesnis U koeficientas, tuo geriau atitvara izoluoja šilumą. Lietuvoje būstų standartuose keliamas tikslas yra sumažinti šilumos nuostolius per atitvaras, ypač stogus ir sienas.

Pastatų atitvarų šiluminiai techniniai ir energinio naudingumo rodikliai rodo, kad šilumos nuostoliai per išorines sienas gali siekti iki 35%, o per stogą - mažiausiai 25%. Todėl svarbu rinktis efektyvias termoizoliacines medžiagas ir tinkamą storį, atsižvelgiant į atitvaros rūšį ir pastato paskirtį.

Tarpinių sluoksnių šiluminės varžos schema

Šiluminė varža (R) priklauso nuo kiekvieno atitvarą sudarančio sluoksnio storio d ir šio sluoksnio medžiagos projektinio šilumos laidumo koeficiento λds. Kuo didesnė R, tuo geriau izoliacija. R išreiškiama m²K/W, ir kiekvieno sluoksnio varža sudaro visuminę atitvaros šiluminę varžą. Papildoma varža gali būti skaičiuojama dėl papildomų šilumos nutekėjimo pataisų (pvz., skyriaus sandarumo ar jungčių).

Šilumos laidumo koeficientas (λ) - vienas iš pagrindinių termoizoliacinių medžiagų parametrų. λ nusako, kiek šilumos praleidžia 1 m storio, 1 m² ploto vienalyti medžiaga, kai temperatūros skirtumas yra 1 K. Mažesnė λ reikšmė rodo geresnę izoliaciją. Kreipiantis į praktinį pasirenkimą, svarbu rinktis medžiagas su kuo mažesniu λ ir atitinkama R verte bei sutapti su projektiniais reikalavimais. λ gali būti apskaičiuojamas (apskaičiuotasis λsk), matuojamas laboratorijoje (λ10), ar deklaruojamas gamintojo (λD). Projektinis λds pateikiamas, atsižvelgiant į montuojamą izoliacijos sluoksnį.

Skaičiavimo pavyzdys: λ, R ir U ryšys

Kokią šiltinimo konstrukciją rinktis tekinto rąstų namui?

Klausimas: Norime apšiltinti tekintų rąstų namą, kurio sienos yra 15 cm storio. Taikytini pasirinkimai: akmens vata arba ekovata. Išorė planuojama tinkuoti. Kokia turėtų būti šiltinimo konstrukcija?

  • Medienos šilumos laidumo koeficientas liambda svyruoja apie 0,12-0,18 W/(m·K). Taigi 15 cm storio rąstas turi apie 1 m²·K/W varžą. Siekti sienos varžos ne mažiau 6 m²·K/W būtų tikslinga.
  • Ekovatos šilumos laidumo koeficientas yra 0,048 W/m·K. Norint užtikrinti sienos varžą 6 m²·K/W, ekovatos storis turėtų būti apie 24 cm. Ekovata - natūrali, ekologiška šiltinimo medžiaga, nekaupia drėgmės, o perleidžia ją į aplinką.
  • Alternatyva - plokštės iš polistireninio putplasčio (EPS) arba pilkojo EPS (FF-EPS) su λD ≈ 0,030 W/mK ar net PIR plokštės su λD ≈ 0,022 W/mK. EPS/plokščių storis gali būti 16-20 cm, siekiant pasiekti reikalingą varžą, o plokštės tvirti prie rąstų, užtikrinant tinkamą sandarumą.
  • Tinkavimo darbas gali būti atliekamas ant karkaso su difuzine plėvele, o vėliau uždedamas tinko sluoksnis. Esant drėgmei, reikia įvertinti kvėpavimo charakteristikas - ekovata ir medis turi panašias kvėpavimo savybes, o tinkavimo sistemos reikalauja tvirto pagrindo.
  • Rąstinio namo papildomam šiltinimui dažnai naudojama vėdinama sistema su medinėmis lentelėmis arba kita apdaila, o tinkuojama išoriškai įranga reikalauja išsamaus paruošimo vietinės konstrukcijos.

Jeigu tikslas - pasiekti tuo pačiu metu gerą sandarumą ir kvėpuojamą sieną, ekovata gali būti pagrindinė medžiaga. Po 10 dienų išdžiuvus ekovatai, ant viršaus gali būti tvirtinamos impregnuotos medžio plaušo plokštės (25 mm storio), kurias galima nutinkuoti laidžiu garams tinku. Konstrukcija turėtų būti tokia: kalamas karkasas, difuzinė plėvelė, ekovata, tarp plėvelės ir fasado plokštės vėdinimo tarpas, fasado plokštė ir tinkas.

Sienos šiltinimas šlapiu būdu

Šilumos tilteliai, sandarumas ir langų vaidmuo

Šilumos tilteliai - vietos pastato konstrukcijoje, per kurias šiluma greičiau pasišalina. Teisingai įrengtame fasade tvirtinimo elementai yra vieninteliai šilumos tilteliai kertantys izoliacinį sluoksnį. Karkasas ventiliuojamame fasade yra didelis šilumos tiltelis, per kurį gali būti prarandama daugiau nei 20% visos šilumos. Sandarumui užtikrinti būtina užsandarinti jungiamąsias vietas ir ertmes, kad sienos plokštuma būtų sandari. Langai lemia apie 25-35% visų šilumos nuostolių, todėl jų įrengimas - labai svarbus dalykas energijos savalaikiamelyje kontekste.

  • Uw - viso lango šilumos laidumo koeficientas, Ug - stiklo paketo koeficientas. Dažnai langų pasirinkime svarbus yra Ug, nes jis lemia akciai pagrindinį izoliacijos rodiklį.
  • Stiklų skaičius, tarpo užpildas (ar argonas) ir stiklo dangos turi įtakos galutinei energinei mažinimo vertei.
Langų įtakos energetikai diagrama

Koeficientai λ, R, U - ką reikia žinoti projektuojant?

Šilumos laidumo koeficientas (λ) yra medžiagos savybė, nepriklausanti nuo storio. Deklaruojamas λd nustatomas esant standartinėms sąlygoms, paprastai +10 °C. Tačiau realiomis sąlygomis lakonai gali svyruoti. Apskaičiuotas λ ds - medžiagos šilumos laidumo koeficientas eksploatavimo sąlygomis. Šiluminė varža (R) priklauso nuo medžiagos storio ir λ. R = storis / λ. Sudėjus visų atitvaros sluoksnių varžas gaunama visuminė atitvaros šiluminė varža, įtraukiant vidaus/ išorės paviršių varžas. Ką tai reiškia praktiškai? Kuo didesnė R, tuo geriau izoliacija, o kuo mažesnis U, tuo labiau sutaupoma energija.

Pasirinkimo pagrindas - ieškoti tokių medžiagų, kurios užtikrintų mažą λ ir didelę R, tuo pačiu atitiktų praktinį storio reikalavimą. PVZ., šiuo metu rinkoje siūlomos modernios izoliacijos plokštės - EPS (FF-EPS) su λD ≈ 0,030 W/mK, PIR plokštės su λD ≈ 0,022 W/mK, kurios leidžia pasiekti reikšmingą varžos padidėjimą su mažesnėmis plokščių storio reikmėmis.

U ir R santykis su storio pasirinkimu

Kokybiškai apšiltinti rąstinius namus - ne tik medžiagų pasirinkimas, bet ir konstrukcijos sprendimai: tinkuojama sistema reikalauja tvirto pagrindo, o vėdinamos išorės fasado sistemos užtikrina kambario mikroklimato teigiamas savybes. Šiuo kontekstu ekovata - vienas iš naudingiausių sprendimų, nes ji suteikia kvėpuojamą sieną, nekaupia drėgmės ir užtikrina natūralų izoliaciją, o tinkuojamas fasadas yra estetiškas ir praktiškas.

  • Renkantis šiltinimo sistemą svarbu atsižvelgti į sienos estetinį vaizdą ir pasirinkto apdailos tipo reikalingas konstrukcijas.
  • Dekoratyvinio tinko pavyzdys

    Taigi, norint pasiekti efektyvią šiluminę apsaugą, būtina suprasti λ, R ir U sąryšius, pasirinkti tinkamas medžiagas bei atitinkamai įrengti konstrukcijas, įtraukiant tinkamą sandarumą ir šilumos tiltelių mažinimą.

    tags: #silumos #laidumo #koeficientas #str