Šiandien energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nurodyta pastato energinė klasė, privalomas visiems naujai statomiems pastatams. Pastatas turi būti sertifikuojamas prieš atliekant visas statybos užbaigimo procedūras. Lietuvoje esančių statinių energijos vartojimo efektyvumas apskaičiuojamas remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Taip pat prieš suteikiant pastatui energinę klasę turi būti įvertinta, kokia energijos dalis yra suvartojama iš atsinaujinančių išteklių. Visa tai apskaičiuojama taikant specialią formulę ir tuomet nustatoma pastato energinio naudingumo klasė.
Energinio naudingumo klasės ir jų įvertinimas
Energinio naudingumo sertifikate yra nurodoma viena iš devynių galimų energinių klasių - nuo A iki G, kur A laikoma efektyviausia, o G - mažiausiai efektyvi energine klase. STR 2.01.02:2016 nurodo, kad energinė klasė nustatoma pagal pastatų turimas ir planuojamas gauti rodiklių vertes: C1 (pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui) ir C2 (pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas karštam buitiniam vandeniui ruošti). A++ energinė klasė (C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70) yra pasyvaus tipo pastatas, kuris beveik nenaudoja šiluminės energijos. Jei pastatui suteikiama A++ klasė, tai reiškia labai mažą konstrukcijų šilumos laidumo koeficientą, itin sandarius jungiamus konstrukcijas ir efektyvų šiltinimą.
Toliau klasės skirstomos taip: A+ (0,25 ≤ C1 < 0,375 ir C2 ≤ 0,80) bei A (0,375 ≤ C1 < 0,50 ir C2 ≤ 0,85) - pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis ir sandarumu; B (0,5 ≤ C1 < 1 ir C2 ≤ 0,99) bei C (1 ≤ C1 < 1,5) - šie pastatai nėra patrauklūs pirkėjams dėl reikiamų vėdinimo sistemų ar sandarumo trūkumų; D (1,5 ≤ C1 < 2) ir E (2 ≤ C1 < 2,5) - sunaudoja daug energijos, iš kurių vieni didžiausių trūkumų yra šilumos nuotėkis per išorines atitvaras; F (2,5 ≤ C1 < 3) ir G (C1 ≥ 3) - blogiausios energinės klasės. Taip pat pažymima, kad nuo 2021 metų visoje ES nauji pastatai turi atitikti A++ energinės klasės reikalavimus, o didelės svarbos yra atsinaujinančių išteklių dalis energijos suvartojime.
Klasės praktinis įtaka: ko iš tikrųjų reiškia A, B, C… G
Pavyzdžiui, A klasės pastatai pasižymi itin mažomis šilumos sąnaudomis, aukštu sandarumu, kokybiškais langais ir šilumą nepralaidžiais sprendimais. A++ pastatai beveik nenaudoja šiluminės energijos ir turi labai sandarias konstrukcijas, šalčio tilteliai yra sumažinti iki minimumo, o rekuperacinė vėdinimo sistema užtikrina gryną orą ir stabilų mikroklimatą. Klasės B ir C užtikrina tik pagrindinį energinį efektyvumą, bet gali trūkti griežtesnių sandarumo ar vėdinimo sprendimų. D ir E klasės pastatai yra dažnai minimaliai išparuošti renovacijai ir gali patirti didesnių šilumos nuostolių. F ir G klasės - jau labiau orientuotos į esamų pastatų rekonstrukcijas ar galimai didelius energijos nuostolius per išorines plokštes.
Reikalavimai projektuotojams ir praktiniai patarimai
Pagal STR 2.01.02:2016 norminę bazę, A++ klasės pastatai turi būti labai atsparūs šalčio tilteliams, o šilumos perdavimo koeficientas turi būti labai mažas. Taip pat atitvarų šiluminės savybės, sandarumas ir energijos sąnaudos turi atitikti reglamentą. Pasyvūs namai („Passivhaus“) yra namai, kurių energijos poreikis yra labai nedidelis; didžiąją dalį šilumos poreikio patenkina pasyvūs šaltiniai. Langai - vienas iš svarbiausių elementų: dėl nekokybiškų langų gali būti netenkama 35-40 proc. pastato šilumos. Pasyviuose namuose langų stiklo paketų skaičius ir dažnai naudojama šilumos atspindinti danga leidžia pasiekti itin mažą šilumos nuostolį. Nuo 2019 m. vasario 1 d. A+ ir A++ langų bei durų reikalavimai buvo sugriežtinti: rekuperatoriaus naudingumo koeficientas sumažintas iki 0,75, o sunkmetės šilumos tiltelių skaičiavimas tapo neprivalomas norint pasiekti A+ klasę, nors vis tiek svarbu derinti pastato konstrukcijų sandarumą ir šilumines charakteristikas.
Siekiant aukštesnės energinės klasės, svarbu pradėti nuo projektavimo stadijos: pilni energinio naudingumo skaičiavimai, sandarumo testai ir kitos procedūros. Pasyvums gali prisidėti prie didesnio komforto ir mažesnių sąnaudų ilgainiui, o A++ režimas dažnai reiškia, kad atliekamos papildomos investicijos į izoliaciją ir vėdinimą su rekuperacija. VTPSI informuoja, kad nuo 2019 m. periodiškai keičiasi reikalavimai, todėl statybos techninį reglamentą būtina nuolat tikrinti.
Rekomendacijos renovuojantiems ir naujai statantiems
Jei tikslas - pasiekti aukštesnę energinę klasę, svarbu atlikti šias priemones: pagerinti grindų, stogo ir sienų izoliacines savybes, įmontuoti langus su dvigubu stiklu, naudoti mažai energijos naudojantį apšvietimą. Nuo 2021 metų įsigaliojo reikalavimas, kad naujai statomiems pastatams būtų užtikrinta A++ energinė klasė, o valstybinių pastatų sąlygos numato periodinį valstybės lėšų atnaujinimą energijai taupyti. APVA administruoja valstybės paramos priemones gyventojams, siekiant sumažinti energijos sąnaudas renovuojant namus. Taip pat pabrėžiama, kad energinio naudingumo sertifikatas išduodamas tik įvertinus visus dokumentus ir atlikus skaičiavimus; sertifikatas galioja 10 metų. Prieš priduodant pastatą būtina atlikti sandarumo testą ir pateikti projektinius duomenis, kad būtų užtikrintas atitikties lygis su A klase.
Kam naudinga žinoti apie energinį naudingumą
Pastato energinį naudingumą apibrėžia ne tik formalūs reikalavimai, bet ir realios naudos: mažesnės šildymo išlaidos, didesnis sandarumas, geresnė vėdinimo sistema ir komfortas. Kuo aukštesnė klasė, tuo mažesnės šildymo sąnaudos. Vienoje vietoje - STR 2.01.02:2016 reglamentas, kuriame nurodomos visos klasifikacijos ir reikalavimai, o realios rekomendacijos dažnai pateikiamos kaip praktiniai žingsniai norint pagerinti klasę. Langų ploto, kampų ar šalčio tilto buvimo įtaka yra reikšminga, todėl projektavimo metu svarbu tinkamai įvertinti ir sumažinti jų įtaką.
Be to, svarbu atskirti skirtingų klasių pastatų dizaino sprendimus: nuo įvestos rekuperacijos iki langų šilumos nuostolių ir šalčio tiltelių valdymo. Kaip rodo praktika, net ir mažos optimizacijos gali atnešti reikšmingų pokyčių energijos suvartojime. Taip pat verta paminėti, kad naujai statomiems pastatams nuo 2016-2021 metų laikotarpiu keliami aukštesni reikalavimai, siekiant užtikrinti reikšmingą energijos taupymą ir komfortą.
| Klasė | C1 tikslai | C2 tikslai | Klaidinamos ar neprivalomos sąlygos |
|---|---|---|---|
| A++ | <0,30 | ≤0,70 | Minimalūs šalčio tiltelių skaičiavimai |
| A+ | <0,50 | ≤0,80 | Sandarumai ir šilumos nuostoliai |
| A | <0,70 | ≤0,85 | Standartiniai sandarumo reikalavimai |
Pagal energinio naudingumo reglamentą Lietuvoje visiems naujai statomiems pastatams svarbiausia kryptis - siekti aukščiausios klasės, derinant sandarumą, šiluminį laidumą ir efektyvią vėdinimo sistemą. Dar vienas praktinis tikslas - tinkamai pasirinkti langus ir duris, kad šilumos perdavimo koeficientas Uw būtų kuo mažesnis. Nuo 2019 m. vasario mėn. atsirado nauji reikalavimai durų ir langų šilumos perdavimo koeficientams, o rekuperatoriaus naudingumo koeficientas sumažintas iki įmanomos ribos. Taip pat atsižvelgiama į per metus gaunamų energijos srautų balansą ir šilumos tiltelio poveikį.
tags: #silumos #laidumas #pagal #energinio #naudingumo #klases