Šilumos izoliacijos tvirtinimo detalės montavimas

Tinkamas šilumos izoliacijos tvirtinimo detalių montavimas yra esminis veiksnys užtikrinant pastato ilgaamžiškumą, apsaugą nuo drėgmės ir energinį efektyvumą. Montavimo darbai turi būti atliekami laikantis technologijų, parinktų medžiagų ir konstrukcijų ypatumų, kad būtų išvengta kondensato, pelėsio ir šilumos tiltelių.

Vėdinimo tarpelio ir membranos montavimo principai

Iškilimų viršūnės turi remtis į pamatą. Tokiu būdu gruntas (ir jo drėgmė) yra atskiriamas nuo sienos, o susidaręs oro tarpas palaiko sienos vėdinimą. Šiuo tarpeliu judės oras ir taip neleis užsistovėti kondenstui ir drėgmei. Toks montavimas yra skirtas būtent membranoms, kurios yra be geotekstilės sluoksnio.

Specialiai pritaikytas ir išformuotas profilis naudojamas kaip užbaigimo juostelė uždengti membranos viršutinę dalį. Užbaigimo profilis (juostelė) izoliuoja viršutinę membranos dalį, kuri neleidžia vandeniui tekančiam siena, patekti tarp pamato ir membranos. Taip pat neleidžia smėliui ir įvairiems teršalams prasiskverbti tarp membranos ir sienos. Visa tai padeda apsaugoti nuo drėgmės tarpą tarp sienos ir membranos, taip išvengiant pelėsio.

Be to užbaigimo profilis (juostelė) apsaugo membraną statybų metu. Nes, kai paliekama palaida viršutinė membranos dalis, tuomet dažnai ją aplaužo, užlenkia ir kitais būdais pažeidžia. Užbaigimo profilis tvirtinamas taip pat kaip ir membrana - naudojant spiralinius kaiščius arba mebranos vinis.

Membranos sujungimas ir sandarinimas

Kaip sujungti membraną, jeigu naudojama ne iš vieno lakšto? Jeigu reikia sujungti membraną iš dviejų ar daugiau membranos gabalų, tuomet rekomenduojama naudoti dvipusę butilinę sandarinimo juostą. Ant vieno gabalo galo maždaug 10cm nuo krašto užklijuoti juostą ir ant viršaus uždėti kitą gabalą. Tokiu būdu užleidžiama membrana viena ant kitos ir siūlė užsandarinama.

Membranos tvirtinimas prie sienos ir izoliacijos

Montuojant membraną, ją reikia pritvirtinti prie sienos, kad būtų galima gražiai, lygiai ir tvarkingai ją sudėti. Tvirtinimas prie sienos priklauso nuo to, kokia yra siena, prie kurios tvirtinama. Jeigu siena yra apšiltinta polistireniniu putplasčiu EPS ar ekstruziniu putplasčiu XPS, tuomet reikia naudoti spiralinius kaiščius, skirtus membranai tvirtinti. Įsukant spiralinius kaiščius, jie tvirtai pritvirtina ir prispaudžia membraną.

Jeigu siena nešiltinta, tuomet reikia naudoti specialius grūdinto plieno vinis su specialia plastikine tarpine, kuri hermetizuoja vinių pritvirtinimo vietą.

Vėdinimo tarpelio reikšmė ir dydis

Vėdinimo tarpelio organizavimas. Tarp sienos ir izoliacijos sluoksnio jis turi būti bent 30 mm. Tinkamas vėdinimas ir vėdinimas sukurs gerą mikroklimatą. Vėdinimo tarpas turi būti ne mažesnis kaip 40 mm stogo srityje. Šiuo tarpeliu judės oras ir taip neleis užsistovėti kondenstui ir drėgmei. Jei tarpas tarp sienos ir membranos yra užpildytas, tuomet nevyksta pakankamas oro judėjimas tarpelyje ir taip neišgaruoja perteklinė drėgmė.

Hidroizoliacijos ir garų barjero vaidmuo

Hidroizoliacinės membranos atlieka izoliacinio sluoksnio apsaugos funkciją nuo kondensato patekimo ar drėgmės, prasiskverbiančios per lubas. Porėta plėvelės struktūra leidžia nutekėjusiems garams išeiti iš izoliacijos, tačiau apsaugo nuo vandens prasiskverbimo. Garų barjerinės plėvelės dengia izoliacinį sluoksnį dekoratyvinės apdailos šone. Norint izoliuoti namą iš vidaus, įrengiama plėvelės apsauga, kuri pašalina garų įsiskverbimą į izoliacinį sluoksnį ir apsaugo nuo kondensato susidarymo.

Garų barjerinės plėvelės tvirtinamos persidengiant (~15 cm) su segikliu ant rėmo izoliacijai. Sąnariai, segtukų plotas klijuojami specialia juosta. Folijos medžiaga laikoma kartu su sustiprinta aliuminio juosta. Skylės laidams, vamzdžiams turi būti užplombuoti. Naudojant garų barjerines medžiagas namo viduje sutrinka garų pašalinimas iš patalpų. Tinkamas vėdinimas ir vėdinimas sukurs gerą mikroklimatą.

Izoliacinių medžiagų pasirinkimas ir tvirtinimas

Renkantis izoliacinę medžiagą, svarbu atsižvelgti į tokias savybes: mažas šilumos laidumas, atsparumas ekstremalioms temperatūroms ir drėgmei, ekologiškumas, priešgaisrinė sauga ir ilgaamžiškumas. Ne visos medžiagos atitinka visus šiuos reikalavimus, todėl reikia nagrinėti tinkamiausias.

Mineralinė vata ir ekovata

Rąstinio namo sienų šiltinimas dažnai atliekamas naudojant mineralinę izoliaciją. Jos privalumai: lengvas svoris, priešgaisrinė sauga, didelis garų pralaidumas, ekologiškumas, atsparumas kenkėjams. Bazalto vata yra nesusitraukianti plokščių pavidalo medžiaga, nehigroskopinė, atlaikanti iki 1000 °C temperatūrą. Ekovata - tai celiuliozės pluoštai, šiek tiek degūs, turintys priešgrybelinių ir antibakterinių savybių dėl boro rūgšties buvimo sudėtyje.

Putplastis, putų polistirenas ir penoizolis

Šios medžiagos turi privalumų: atsparumas drėgmei (nereikia papildomos hidroizoliacijos), netoksiškumas, mažas svoris, atsparumas grybams ir pelėsiams. Trūkumai: didelis degumas, mažas garų pralaidumas. Penoizolis (karbamido putos) turi privalumą - mažą šilumos laidumą, vientisą užpildymą pašalinant šalčio tiltus ir atsparumą mikroorganizmams, tačiau turi mažą garų pralaidumą ir purškiamos medžiagos darbai reikalauja specialios įrangos.

Plokščių tvirtinimo ir klijavimo būdai

Klijuojant šilumą izoliuojančias plokštes, klijus galima tepti ir ant plokštės, ir ant pagrindo. Yra trys skirtingi termoizoliacinių plokščių klijavimo būdai - rutulinis klijavimas, klijavimas per visą plotą ir mašininis klijavimas.

1. Rutulinis klijavimas: prie kamuoliukų dėjimas, išilgai plokštės perimetro užtepama klijų juostelė; lėkštės viduryje dedami 3-6 rutuliukai; bendras klijais padengto paviršiaus plotas turi būti ≥ 40% (sistemose su keraminiu pamušalu ≥ 60%).
2. Klijavimas per visą plotą: klijai tepami ant šukos per visą plokštelės paviršių dantyta mentele; dantų plotis apie 20 mm; leidžiama klijais tepti ir pagrindą.
3. Mašininis klijavimas: klijus galima tepti ir ant plokštelės, ir ant pagrindo; bendras klijais padengtas paviršius turi būti ≥ 60%.

Plokštės sukraunamos iš apačios į viršų. Plokštės dedamos horizontaliai išilgai fasado, sandariai viena šalia kitos, nepaliekant atstumo tarp jų. Neleidžiama formuoti kryžminių jungčių tarp plokščių, todėl jie horizontaliai skiriasi puse plokštės. Taip pat neleidžiama, kad jungtys tarp plokščių tęstų fasado angų linijas (langai, durys ir kt.).

Tvirtinimo elementai ir vėjo apkrovos

Tvirtinimo detalės yra geri šilumos laidininkai, todėl jų kiekį reikia kaip galima labiau sumažinti, o pačius elementus rinktis iš kaip galima šilumai mažiau laidžių medžiagų. Stipriausia šilumos izoliacijos sistemai tenkanti apkrova yra jos įsiurbimas nuo vėjo, kuris susidaro lygiagrečiose ir priešingose vėjo krypčiai srityse. Šias apkrovas daugiausia neša sistemoje esantys kaiščiai.

Apkrovos, kurioms dedama TIS, yra šios: sistemos savitasis svoris; vėjo sukeltos siurbimo apkrovos; šiluminės apkrovos (paros ir metiniai oro temperaturų svyravimai); higroapkrovos (medžiagos susitraukimas, oro drėgmės svyravimai ir stiprūs lietūs); apkrovos, atsirandančios dėl sienų deformacijų. Sienų deformacijų sukeltos TIS apkrovos turi būti paimamos konstruktyviai, įrengiant deformacines siūles arba pasirenkant bėgeliais montuojamą TIS, o ne klijuoti ir kaišti.

Darbo pradžia ir sąlygos montuoti šilumos izoliaciją

Šilumos izoliacijos sluoksnio klojimą galima pradėti tik tada, kai: pastato viduje baigti visi šlapi procesai (išlyginamųjų sluoksnių klojimas, tinkavimas ir kt.); montuojami durų staktos, langų rėmai ir palangės; visų aplinkinių pastato elementų paviršiai uždengti ir tinkamai apsaugoti; pamatas yra patikrintas ir paruoštas; yra priimti sprendimai ir konkretūs visų konstrukcinių detalių įgyvendinimo planai. Įvykdžius visas šias sąlygas, laikas įrengti šilumos izoliaciją.

Sienų izoliacijos ypatumai ir dekoratyvinės apdailos įtaka

Sienos estetinis vaizdas - apdaila. Būtent nuo to turėtų prasidėti šiltinimo sistemos parinkimas, nes skirtingai apdailai reikalingos skirtingos konstrukcijos ir medžiagos, skiriasi jų tvirtinimo būdas. Dekoratyvinis tinkas - plačiai paplitusi, ekonomiška apdaila. Lakštinės medžiagos - medinės, plastikinės dailylentės, fibrocementinės, HPL, aliuminio kompozito plokštės ir kt.; plokščių tvirtinimui reikalingas karkasas, kuris energetiniu požiūriu yra didelis šilumos tiltelis. Apdailinės plytos - trijų sluoksnių konstrukcija, kai šiltinimo sluoksnis įrengiamas tarp laikančiosios sienos ir apdailinių plytų.

Karkasas ventiliuojamame fasade yra didelis šilumos tiltelis, per jį prarandama daugiau nei 20 proc. visos šilumos - reikia papildomai 20 proc. storinti izoliacinę medžiagą, kad kompensuotų šiuos nuostolius. Šilumos tilteliai minimizuojami kronšteinus pakeičiant tvirtinimo varžtais (nerūdijančio plieno). Sandarumo užtikrinimas reikalingas šilto vidaus oro išlaikymui patalpose ir šalto oro užtvėrimui patekti į pastato vidų.

Medinių namų vidaus šiltinimas

Mediena yra puiki šilumos izoliacinė medžiaga. Tačiau atšiaurus klimatas reikalauja papildomų priemonių, kad būtų išvengta šilumos nuostolių. Namo apšildymas iš vidaus, naudojant medieną, gali padėti sumažinti šilumos nuostolius ir eksploatacines šildymo įrangos priežiūros išlaidas. Izoliacijos metodo (vidinio ar išorinio) pasirinkimas turėtų būti atliktas projektavimo etape. Prieš apšildydami namą iš medienos iš vidaus, būtina pasirinkti tinkamą izoliacinę medžiagą.

Medinių sienų šilumos izoliatoriai: mineralinė vata, ekovata, polistirenas, putotas rutanas. Ekovata dedama tiesiai po gipso kartono plokštėmis, o garų barjero nereikia kloti. Ekovata geba lengvai absorbuoti bei išleisti drėgmę, todėl medinės namo sienos nenustoja kvėpauti. Medienai geriau pasiimti medį, tik pirmiausia reikia išdžiovinti barus ir mirkyti antiseptikais, pavyzdžiui, Senezh.

Grindų, lubų ir stogo izoliacija

Nepriklausomai nuo to, kaip namą apšiltinti - iš išorės ar iš vidaus - reikia atlikti darbus šalčio srautui blokuoti nuo grindų, lubų (palėpės). Šilumos nutekėjimas per šiuos paviršius sudaro iki 25% viso tūrio. Horizontalų paviršių šilumos izoliacijos technologija: kaukolės strypai pritvirtinami prie atsilikimų, ant kurių klojamas pagrindas; medienos apdirbimas su bio, priešgaisrine apsauga; ant suformuoto paviršiaus klojama hidroizoliacija; tarp rąstų dedama izoliacija; garų barjero tvirtinimas; baigtų grindų įrengimas.

Penoizoliu izoliuotoms grindims nereikia naudoti garų barjero plėvelės. Ar gali būti naudojamas putų polistirenas? Taip, bet su hidroizoliacija. Esant palėpės grindims, šilumos izoliacija montuojama taip pat, kaip ir kambario viduje esančios sienos. Garo ir hidroizoliacija klojama horizontalia kryptimi. Stogo danga atliekama perforuotais sofitais. Reikalingas vėdinamas kraigas.

Tvirtinimo detalių korektiškas parinkimas ir sandarumo užtikrinimas

Teisingai įrengtame fasade tvirtinimo elementai yra vieninteliai šilumos tilteliai, kertantys izoliacinį sluoksnį. Tvirtinimo detales reikia rinktis iš kaip galima šilumai mažiau laidžių medžiagų. Medžiagų sandarumą apibūdina vandens garų varžos faktorius μ - kuo jis didesnis, tuo medžiaga sandaresnė.

FF-PIR poliizocianurato plokštės šilumos laidumas λD yra 0,022 W/mK, todėl jų reikės iki 2 kartų mažiau nei tradicinių medžiagų. FF-EPS (pilkasis polistireninis putplastis) turi geresnes savybes nei baltasis polistirenas ir mažesnes CO2 emisijas. FF-PIR plokštės atsparios atmosferos drėgmei, jose nevyksta vidinė konvekcija, todėl nereikia papildomų priešvėjinių plėvelių.

Šilumos praradimas per sienas yra didžiausias pastato nuostolių šaltinis individualiuose namuose. Tinkamas ir efektyvus sienų apšiltinimas yra greičiausias būdas sumažinti šilumos nuostolius. Norint sumažinti karkaso storį ir šilumos tiltelį, rekomenduojama naudoti efektyvias medžiagas ir mažinti tvirtinimo detalių kiekį.

tags: #silumos #izoliacijos #tvirtinimo #detale