Pastaraisiais metais ieškantieji medžiagų namui statyti ar būstui remontuoti susiduria su išties gausiu jų asortimentu. Spręsti vien pagal kainą negali. Kartais ir brangi prekė nuvilia savo kokybe. NP skaitytojams į pagalbą atėjo Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos specialistai. Nuo šio numerio pradedame spausdinti jų patarimus statybinių medžiagų vartotojams. Šilumos izoliacinių medžiagų šiandien tikrai didelė pasiūla. Perkant apšiltinančias medžiagas reiktų žinoti jų izoliacines savybes, naudojimo intervalą tam tikroje temperatūroje, atsparumą vandeniui, chemikalams, atsparumą mikroorganizmų poveikiui (pelėsiams ir pan.), akustines, ekologines, priešgaisrines savybes, taip pat atkreipti dėmesį, ar gaminiai lengvai montuojami, pjaustomi, stabilių matmenų. Renkantis produktą reiktų atsižvelgti į tai, kur ir kokiu tikslu jis bus naudojamas. Po to atidžiai perskaityti ženklinimo rekvizitus, pateiktus ant produkto pakuotės. Neženklintų produktų patarčiau nepirkti.
Pagal izoliacines savybes apšiltinimo medžiagos statybos techniniame reglamente yra sugrupuotos į šilumos laidumo klases (STR 2.01.03:1999). Pvz., jeigu ant pakuotės nurodyta šilumos laidumo klasė 0,042, o kitos izoliacinės medžiagos - 0,033, renkantis apšiltinimo medžiagą, svarbu žinoti, kad kuo žemesnė šilumos laidumo klasė, tuo geriau medžiaga izoliuoja. Nesertifikuotiems produktams šilumos laidumo klasė ženklinimo etiketėje turi būti nurodyta iš STR 2.01.03:1999 6 lentelės. Pavyzdžiui, akmens ir stiklo vatos gaminiams, kurių tankis 20-40 kg/m3, šilumos laidumo klasė ženklinime turi būti 0,08. Jei pastato konstrukcijoje apšiltinimui nepalikta daug vietos, pirkėjas gali rinktis plonesnę medžiagą, kurios šilumos laidumo klasė 0,033.
Akmens vata, stiklo vata ir mineralinės vatos plokštės - pagrindiniai šiltinimo sprendimai. Akmens vatos gaminiai yra pranašesni tuo, kad juos galima naudoti iki 900°C; stiklo vatos gaminių naudojimo intervalas iki 680°C, o putų polistirolo - tik iki 60°C. Todėl patariama vengti putų polistirolo sandarinimo saunų kabinoms, nes nuo šilumos plokštės deformuojasi. Taip pat vengti putų polistirolo kontakto su organiniais tirpikliais (benzinas, toluolas, acetonas).
Reiktų vengti pluoštinių medžiagų pluošto struktūros deformacijų - jos lemia izoliacinių savybių praradimą. Pluoštinių medžiagų atsparumas vandeniui taip pat yra svarbus: akmens vata impregnuotais tepalais nėra užpūnta visiškai vandeniui, o įmerkti gabalą į vandenį galima patikrinti, ar plūduriuoja.
Priešgaisrines savybes lemia nedegios, sunkiai degios ir degios medžiagos. Nedegiosios medžiagos yra saugiausios ir jų nedegumas patvirtinamas LST ISO 1182 metodu, įvertinamas pagal LST 1441 kriterijus.
1. Lakštinė izoliacinė medžiaga
Plokštės termoizoliacinė medžiaga plačiai pritaikoma ir gali būti naudojama sienų ar sienų projektuose. Pagrindinis plokštės šilumos izoliacinių medžiagų korpusas yra: putų polistireno plokštė, akmens vatos plokštė ir stiklo vatos plokštė bei kitos skirtingos medžiagos. Plokštės izoliacinės medžiagos skirstomos į atskiras izoliacines medžiagas ir sistemos izoliacines medžiagas.
2. Gumos ir plastiko izoliacinės medžiagos
Guminės ir plastikinės izoliacinės medžiagos atitinka nacionalinio standarto standartus. Jo medžiaga yra PEVA putplasčio medžiaga, vamzdis turi elastingumą, gerą atsparumą smūgiams, stiprią garso izoliaciją ir gali būti naudojamas inžineriniuose projektuose, kuriuose reikia sumažinti triukšmą. Jis pasižymi geromis antikorozinėmis savybėmis, gali užkirsti kelią rūgščių, šarmų ir druskos korozijai, apdorojimo medžiaga yra minkšta, o montavimas ir konstrukcija yra paprasta.
3. Srutų izoliacinė medžiaga
Srutų šilumos išsaugojimo medžiaga gali būti naudojama pertvarų ir namų sienų šilumai išsaugoti ir šilumos izoliacijai. Yra du tipai: vienas yra kietėjimo, o kitas - džiovinimo. Tai lengva termoizoliacinė medžiaga, pagaminta iš sepiolito, mineralinio pluošto, silikato ir kitų medžiagų po tam tikro apdorojimo. Yra dviejų rūšių milteliai ir srutos.
4. Aliuminio silikato izoliacinė medžiaga
Aliuminio silikato termoizoliacinė medžiaga yra naujo tipo šilumos izoliacinė medžiaga, netoksiška ir nekenksminga, pasižyminti gera garso sugertimi, atsparumu įtrūkimams ir atsparumu žemės drebėjimui. Jis yra stabilios formos, tvirto sukibimo ir neriboja šilumos išsaugojimo. Tai ypač tinka vidaus ir išorės sienų šilumai išsaugoti, todėl galima išvengti nuostolių, atsiradusių dėl tradicinių medžiagų nutekėjimo.
5. Neorganinės aktyvios sienų šiltinimo medžiagos
Neorganinė aktyvi sienų izoliacinė medžiaga yra kitokia medžiaga, pasižyminti geru saugumu ir ilgu tarnavimo laiku. Jis turi atsparumo įtrūkimams, atsparumo vėjui, atsparumo smūgiams, tuščiavidurio būgno ir gero oro sąlygų pranašumus. Siena nebus sukelta dėl aukštos temperatūros išsiplėtimo. Toks reiškinys kaip tuščiaviduris būgnas neskilinėja ir nenukrenta dėl susitraukimo šaltu oru. Mineralinė vata būna įvairių tankių plokštėmis (lakštais), rulonais ar net granulėmis. Gaminiai iš mineralinės vatos išsiskiria geromis šilumos izoliacinėmis ir akustinėmis savybėmis, atsparūs ugniai. Naudojama sienų, palėpių, plokščių, stogų ir perdangų apšiltinimui. Taip pat lubų ir sienų garso izoliacijai ir kambarių pertvaroms. Yra dvi mineralinės vatos rūšys: stiklo vata ir akmens vata. Abiejų savybės panašios: puiki šilumos izoliacija, atsparumas ugniai, gera akustinė izoliacija, atsparumas drėgmei, tvarumas. Stiklo vata yra lengvesnė, dažnai naudojama išorinių sienų šiltinimui, šlaičių stogams ir pakabinamosioms luboms. Akmens vata pasižymi aukštesniu atsparumu ugniai ir gali būti naudojama net iki 900 °C.
Mineralinė vata yra bendras terminas apimantis abi rūšis. Mineralinė vata plokštėmis arba ritiniais pasižymi gera šilumos ir garso izoliacija bei atsparumu ugniai. Šilumos laidumo koeficientas (lambda) ir šilumos atsparumas (R) lemia izoliacijos efektyvumą. Mineralinės vatų plokštės gali būti Unifit ruloninės ar plokštės, su specialiais žymėjimais, palengvinančiais pjovimą ir montavimą.
6. Kitos šiltinimo medžiagos
Finfoam FF - PIR poliuretano plokštės: plokštės su standžia poliizocianurato šerdis ir aliuminio folijos danga, pasižymi itin mažu šilumos laidumo koeficientu (λD = 0,022 W/mK). Ekovata iš celiuliozės pluošto yra ekologiška, gera garso izoliacija, tačiau jautri drėgmei ir brangesnė nei mineralinė vata. Ekovata priskiriama B1 degumo klasei. Be to, ši palma turi platesnį kontekstą renkant šiltinimo sprendimus.
Faktoriai, įtakojantys šiltinimo medžiagos pasirinkimą
- Klimato sąlygos: temperatūros, krituliai, vėjai.
- Pastato tipas: konstrukcija, sienų storis, stogo forma.
- Norimas šilumos izoliacijos lygis: kuo aukštesnis, tuo storesnis sluoksnis.
- Biudžetas: kainų ir ilgaamžiškumo santykis.
Šlaitinio stogo šiltinimo ypatumai
Šlaitinis stogas reikalauja sandarumo nuo pamatų iki stogo. Jis turi daugiau šalčio tiltelų nei plokščias stogas, todėl prarandama daugiau šilumos. Barejoje palėpėje šilumos izoliacija dedama tarp gegnių; storis priklauso nuo norimo rezultato. Minimalus reikalingas izoliacijos storis perdangai bus mažesnis nei šlaitiniam stogui, todėl rekomenduojama naudoti vatą plokštėmis. Susilietimams su sienomis rekomenduojamas elastingas hermetikas Homeseal LDS Solimur, 310 ml.
Gamintojai ir sprendimai
Oficialiai atstovaujame pagrindinius šiltinimo medžiagų gamintojus. Statybų bazėje rasite platų šiltinimo medžiagų asortimentą ir kompetentingą pagalbą sprendimų pasirinkimui. ISOVER, PAROC. Mineralinės vatos plokštės nedegios, skirtos visų tipų pastatų atitvaroms, šilumos ir garso izoliacijai bei priešgaisrinei apsaugai. Natūrali mineralinė Knauf Insulation vata gaminama Ecose Technology technologija, jungimą sudaranti be formaldehidų ar kitų kenksmingų priedų. Ecose Technology sukurta 2009 m. ir aprėpia aukštus aplinkosaugos standartus. UNIFIT plokštės specialiai skirtos šlaitiniams stogams ir karkasinėms sienoms, su lengvai atpjaujamomis linijomis kas 10 cm.
Mineralinė vata plokštėmis - KNAUF Insulation: Ecose technologija be toksiškų priedų; plokštės puikiai priglunda, patogios šlaitiniams stogams ir karkasinėms sienoms. Mineralinė vata ritininė UNIFIT skirta didesniems mechaniniams krūviams bei palengvina pjovimą. Mineralinė vata laikoma viena iš efektyviausių šiltinimo medžiagų dėl gero garso izoliavimo ir atsparumo ugniai.
Stipresnis dėmesys kainos ir kokybės balansui: stiklo vata - pigesnė nei poliuretano putos, tačiau dažnai mažiau efektyvi esant itin žemoms temperatūroms. Purškiamosios putos užpildo visus tarpelius ir yra puiki užtvara šilumai, tačiau jų įrengimas reikalauja patyrusių specialistų, o komponentai (izocionatai) gali sukelti sveikatos rizikų be apsaugos priemonių. Klausimai apie dalį pluoštinių izoliacijų ir purškiamų putų yra svarbūs: izoliuotų paviršių pjovimas, įrengimas, atsparumas ir sauga dirbant su cheminėmis medžiagomis.
Purškiamosios putos vidutiniškai yra 2-3 kartus brangesnės, bet ir efektyvesnės. Planuojant šiltinimo darbus, būtina įvertinti, ar reikia atvirųjų ar uždarųjų porų putų, nes tai lemia tankį, stiprumą ir ilgaamžiškumą. Didesnis šiluminės varžos koeficientas reiškia geresnę izoliaciją. Sienų varža turėtų būti ne mažesnė kaip R=5 m2K/W pagal statybos normas; namų sienos dažnai apšiltinamos su 10-40 m2K/W varža priklausomai nuo ploto ir užduoties.
- Aukštos kokybės pasirinkimas: įvertinti klimato laiką, pastato konstrukcijos ypatumus ir numatomą šilumos lygį.
- Teisinė informacija: įtraukti ženklinimą pagal STR ir tarptautinius standartus.
- Priežiūra ir montavimas: įsitikinti, kad darbuos atlieka kvalifikuoti meistrai su apsaugos priemonėmis.
Teorinė gairė apie šiltinimo kompleksus
Šiltinimo medžiagų pagalba sudaromas barjeras, kuris sulaiko šilumą pastato viduje žiemą ir vėsų orą vasarą. Apšiltinus patalpas sumažinsite energijos sąnaudas šildymui žiemą ir vėsinimui vasarą, taip sutaupysite lėšų ir sumažinsite poveikį aplinkai. Patalpose kondensatas susidaro tuomet, kai šiltas oras susiduria su šaltu paviršiumi. Tokia situacija gali sukelti pelėsį, grybelį, o medienoje ir puvimo procesus. Tam, kad užkirsti kelią minėtoms problemoms, rekomenduojama pastatus apšiltinti. Taip apsaugosite pastatą nuo pažeidimų. Gyvenamosiose patalpose ypatingai svarbu užtikrinti žemą triukšmo lygį. Šiltinimo medžiagos gali padėti mažinti triukšmą tiek iš lauko, tiek tarp vidinių patalpų. Siekiant saugoti pastatų sienas, stogus ir pamatus nuo drėgmės, temperatūrų svyravimų, pelėsio ir kitų aplinkos poveikių rekomenduojame pastatus apšiltinti. Taip prailginsite pastato eksploatavimo laiką, atitolinsite remontus bei sumažinsite išlaidas rekonstrukcijoms. Taip pat pagerinsite oro kokybę, nes sumažinus energijos sąnaudas, sumažinsite išmetamų teršalų kiekį. Be to, gerai apšiltintas pastatas yra patrauklesnis ir turi didesnę vertę.
Šilumos izoliacijos technologijų apibendrinimas
Nuo EPS (putų polistireno) iki XPS (ekstruzinis putplastis), nuo plokščių iki ritinių: Yra didelis pasirinkimas plokštinių ir ritęjų formatais. EPS yra lengvas ir gerai izoliuojantis, tačiau jo šilumos laidumas priklauso nuo stiklo plokštės storio ir tipo (EPS 50-EPS 150). XPS uždarų porų struktūra užtikrina ypač geras šilumos izoliacines savybes ir didesnį atsparumą drėgmei bei deformacijoms. Putų polistirolo plokštės dažnai naudojamos, kai svarbus atitikimas konstrukcijos laikančiosioms apkrovoms ar need for thinner insulation sluoksnis. Purškiamosios putos užpildo visus tarpus ir suteikia monolitinę šilumos izoliacijos plėvelę.
Profilaktinė išvada: pasirinkimas priklauso nuo regiono klimato, konstrukcijos tipo, užduoties ir biudžeto. Tinkamai parinktos ir sumontuotos šiltinimo medžiagos leis sutaupyti šildymo ir vėsinimo išlaidas bei pagerinti namo komfortą. Pasitarkite su specialistais, kad įvertintumėte visus pliusus ir minusus bei technines detales.
Kaip pasirinkti ir naudoti izoliaciją | This Old House
Šilumos izoliacijai naudojamos medžiagos turi būti montuojamos pagal gamintojo instrukcijas, o ženklinimas ir dokumentai turi atitikti STR 2.01.03:1999 reikalavimus. Tinkamai parinktos medžiagos ir darbo etapai užtikrina ilgaamžiškumą bei efektyvią energijos taupymą.
tags: #silumos #izoliacijos #strukturos #rusys