Šilumos izoliacija virš sienų ir stogo: kaip pasirinkti medžiagas

Pastaraisiais metais ieškantieji medžiagų namui statyti ar būstui remontuoti susiduria su išties gausiu jų asortimentu. Spręsti vien pagal kainą negali. Kartais ir brangi prekė nuvilia savo kokybe. NP skaitytojams į pagalbą atėjo Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos specialistai. Nuo šio numerio pradedame spausdinti jų patarimus statybinių medžiagų vartotojams. Šilumos izoliacinių medžiagų šiandien tikrai didelė pasiūla. Perkant apšiltinančias medžiagas reiktų žinoti jų izoliacines savybes, naudojimo intervalą tam tikroje temperatūroje, atsparumą vandeniui, chemikalams, atsparumą mikroorganizmų poveikiui (pelėsiams ir pan.), akustines, ekologines, priešgaisrines savybes, taip pat atkreipti dėmesį, ar gaminiai lengvai montuojami, pjaustomi, stabilių matmenų. Renkantis produktą reiktų atsižvelgti į tai, kur ir kokiu tikslu jis bus naudojamas. Po to atidžiai perskaityti ženklinimo rekvizitus, pateiktus ant produkto pakuotės. Neženklintų produktų patarčiau nepirkti.

Medžiagų šilumos laidumo klasės ir jų pasirinkimas

Pagal izoliacines savybes apšiltinimo medžiagos statybos techniniame reglamente yra sugrupuotos į šilumos laidumo klases (STR 2.01.03:1999). Pvz., jeigu ant pakuotės nurodyta šilumos laidumo klasė 0,042, o kitos izoliacinės medžiagos - 0,033, renkantis apšiltinimo medžiagą, svarbu žinoti, kad kuo žemesnė šilumos laidumo klasė, tuo geriau medžiaga izoliuoja. Nesertifikuotiems produktams šilumos laidumo klasė ženklinimo etiketėje turi būti nurodyta iš STR 2.01.03:1999 6 lentelės. Pavyzdžiui, akmens ir stiklo vatos gaminiams, kurių tankis 20-40 kg/m3, šilumos laidumo klasė ženklinime turi būti 0,08. Jei pastato konstrukcijoje apšiltinimui nepalikta daug vietos, pirkėjas gali rinktis plonesnę medžiagą, kurios šilumos laidumo klasė 0,033.

Akmens vata gali būti naudojama iki 900°C temperatūroje, stiklo vata - iki 680°C, o putų polistirolo - tik iki 60°C. Todėl nereikėtų naudoti putų polistirolo arba putų poliuretano plokščių sandarinant saunas; šilumos poveikis gali deformuoti plokštes. Reiktų vengti putų polistirolo kontakto su organiniais tirpikliais ir medžiagomis, kurių sudėtyje yra tirpiklių, tokių kaip benzinas, toluolas, acetonas.

Duomenų apie pluoštus ir atsparumą vandeniui

Perkantieji termoizoliacines medžiagas turėtų apžiūrėti pluoštinių medžiagų pluošto struktūrą: pluošto struktūra nulemia medžiagos stabilumą. Deformuota medžiaga praranda savo izoliacines savybes. Labai svarbi medžiagos savybė yra atsparumas vandeniui. Gaminant akmens vata naudojami impregnuojantys tepalai, todėl, nors ir būdama poringa, ji vandenį atstumia. Akmens vata turi plūduriuoti vandens panardinimo bandyme.

Priešgaisrinės savybės ir sandarumas

Svarbu įvertinti apšiltinimo medžiagų priešgaisrines savybes. Priešgaisriniu požiūriu jos tradiciškai skirstomos į nedegias, sunkiai degias ir degias. Pačios saugiausios yra nedegiosios medžiagos, kurių nedegumas patvirtinamas LST ISO 1182 metodu ir įvertinamas pagal LST 1441 kriterijus. Taip pat sandarumas yra vienas iš esminių veiksnių: iki 80% šilumos nuostolių gali būti patiriama per nesandarumus lubose, sienų ir lubų sandūrose, langų rėmuose. Todėl apšiltinimo efektyvumą lemia pirmiausia pastato sandarumas, o tik paskui - atitvarų šiluminė varža.

Rąstinių namų specifika

Rąstinių namų atveju svarbu suprasti, kad net ir didelio storio rąstų siena ne visada atitinka STR keliamus šiluminės varžos reikalavimus. Pavyzdžiui, 20 cm storio rąstinio namo siena paprastai turi šiluminę varžą apie 1,87 m²K/W, o STR reikalauja ne mažiau 5 m²K/W gyvenamiesiems namams. Tačiau yra išimčių vasarnamiams ir namams iki 80 m² ploto. Taip pat svarbu užsandarinimas: netinkamai sujungti rąstai gali kelti didelius šilumos nuostolius, todėl papildomas apšiltinimas dažnai yra būtinas, siekiant užtikrinti energijos efektyvumą. Optimalaus rąstų storio pasirinkimas priklauso nuo namo paskirties ir dydžio: mažesniems namams gali užtekti 68 mm ar 90 mm storio, didesniems - 120-160 mm ar storesnių. Tačiau beveik visais atvejais papildomas sienų apšiltinimas yra reikalingas.

Montavimo technologijos ir praktiniai patarimai

Rąstinių namų sandarumui svarbiausia yra tinkamai atliktas sandarinimas. Nors šiluminė varža yra svarbi, sandarumas lemia didžiąją dalį šilumos nuostolių. EuroPanels įmonė siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi, kurios padeda sumažinti šilumos nuostolius. Jų produktai tinkami tiek naujai statybai, tiek pastatų termomodernizacijai. Tinkamai suprojektuotas ir pastatytas pastatas iš šių plokščių gali gerokai sumažinti eksploatacijos išlaidas. Projektuojant pastatus, ypač pasyvius namus, naudojamos specializuotos programos, pavyzdžiui PHPP (Pasyvaus namo planavimo paketas), kurios leidžia įvertinti pasirinktų medžiagų ir konstrukcijų įtaką energijos suvartojimui jau ankstyvoje stadijoje.

Skardiniai stogai ir jų izoliacija

Skardiniai stogai dažnai vertinami dėl ilgalaikiškumo ir atsparumo oro sąlygoms. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šiluminę izoliaciją: metalas yra geras šilumos laidininkas, todėl be tinkamos izoliacijos gali kilti dideli temperatūros svyravimai. Dažniausiai naudojamos izoliacijos medžiagos - mineralinė vata ir poliuretano putos. Izoliacijos efektyvumas priklauso nuo sluoksnių storio ir jų skaičiaus. Reiktina užtikrinti pakankamą stogo izoliacijos sluoksnio storį - dažnai rekomenduojama bent 20 cm, tačiau gali skirtis priklausomai nuo pastato tipo. Vėjo barjeras ir garų izoliacija yra svarbūs sluoksniai: vėjo barjeras apsaugo izolįciją nuo oro srautų, o garų izoliacija sulaiko drėgmę iš vidaus.

Garo izoliacija dedama po izoliaciniu sluoksniu iš vidaus ir padeda išlaikyti izoliaciją sausa. Sandari jungtys tarp stogo dalių užtikrina ilgaamžiškumą ir šilumos efektyvumą. Vis tik norint užtikrinti ilgaamžiškumą reikia naudoti kokybiškus sandariklius ir atsparias UV spinduliams dangas. Ekologiškos izoliacijos vis dažniau pasirenkamos dėl tvarumo: medžio pluošto ir kanapių pluošto plokštės yra draugiškos aplinkai ir gali būti naudojamos su skarda. Nors ekologiškos medžiagos gali būti brangesnės, ilgainiui jos sumažina poveikį aplinkai ir pagerina mikroklimatą namuose. Kai kurias skardų dangas papildomai galima atšvaitumą padidinti su keramikinėmis dalelėmis ar atspindinčiomis dangomis, kurios padeda sumažinti įkaitimą vasaros metu.

Šilumos nuostoliai, energijos naudingumas ir ateities perspektyvos

Nuo 2016 m. naujai statomi pastatai Lietuvoje privalo atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Nors B klasė šiandien laikoma pasenusiu standartu, ji vis dar aktuali rekonstrukcijoms ir užbaigiant ankstesnius projektus. Tačiau 2026 m. naujų B klasių namų statyba faktiškai nebebus leidžiama. Ekspertai rekomenduoja iš karto projektuoti A arba A+ klases namus, nes nuo 2030 m. tai taps privalomu ES standartu. Taip pat svarbu pasitelkti energijos efektyvumo ekspertą ir atlikti termovizinį tyrimą po pirmos žiemos, kad būtų identifikuoti galimi šilumos nuostoliai.

Visapusiškai svarbi yra pastato šiluminė varža (R) ir U-koeficientas: kuo didesnė R ir kuo mažesnis U koeficientas, tuo geresnė izoliacija. Pagrindinis kriterijus vertinant pastato šiluminę izoliaciją yra U koeficientas, o R yra jo atvirkštinė reikšmė. STR reglamentuoja normines vertes visoms pertvaroms: stogams, sienoms, grindims, langams ir durims. Sienų šiluminė varža ir išorinių atitvarų sandarumas užtikrina energinį efektyvumą ir mikroklimatą.

Kaip išsirinkti medžiagas ir kuriuos patarimus laikytis

• Atlikti teisingą medžiagos pasirinkimą pagal naudojimo vietą ir tikslą, įvertinti šilumos laidumo klases ir galimą aukštą temperatūros atsparumą.
• Skaityti ženklinimo rekvizitus ant pakuotės - venkti neženklintų produktų.
• Atkreipti dėmesį į pluošto struktūrą, sandarumą ir vandenį atstumiančias savybes.
• Atsižvelgti į priešgaisrines savybes (nedegios ar degios medžiagos) ir į tai, ar medžiaga tinka konkrečiai pastato daliai.
• Priimant sprendimus įtraukti profesionalų vertinimą ir įvertinti bendrą pastato energinį naudingumą (PHPP arba analogiškas įrankis).
• Rinktis ekologiškas izoliacijas, kai tik galima, bet nepamiršti, kad jų kaina gali būti didesnė, o našumas siekia aukšto lygio specifikacijų.

Pridėtinė informacija apie produktų įvairovę

Ekovata, akmens vata, stiklo vata ir medžio pluošto vata - kiekviena turi savo privalumų ir tinkamumo atvejai: ekovata pučia į ertmes, akmens vata gerai atlaiko aukštą temperatūrą, stiklo vata dažnai naudojama dėl universalumo, o medžio pluošto vata - dėl ekologijos ir garso izoliacijos savybių. Pritaikymas priklauso nuo pastato konstrukcijos ir klimato sąlygų. Montavimo technologija ir tarpinių sluoksnių sudėtis lemia bendrą efektyvumą ir ilgaamžiškumą.

Skardinių stogų konstrukcija reikalauja tinkamai parinktos izoliacijos ir atitinkamų garų bei vėjo barjerų. Rekomenduojama naudoti bent 20 cm storio izoliacinį sluoksnį, užtikrinti sandarumą ir sumažinti kondensato susidarymą vidiniame stogo paviršiuje. Kadangi skarda skirtina nuo šilumos, specialios dangos gali būti naudojamos šilumos izoliacijai pagerinti ir atsparumui UV spinduliams sustiprinti. Taip pat svarbu naudoti ekologiškas medžiagas ir atsižvelgti į jų poveikį aplinkai, mikroklimatui ir energiniam vartojimui namuose.

Viršuje pateikta santrauka

1. Pagrindiniai šilumos izoliacijos kriterijai: šilumos laidumas, storis, atsparumas vandeniui ir cheminėms medžiagoms, priešgaisrinės savybės bei lengvas montavimas.
2. STR reglamentai ir U-koeficientas nustato reikalavimus visoms pastatų atitvaroms.
3. Rąstinių namų atveju papildomas sienų apšiltinimas dažnai būtinas net ir naudojant storesnius rąstus.
4. Energinio naudingumo klasės ir projektavimo įrankiai (PHPP) padeda tiksliai įvertinti pasirinktas medžiagas jau ankstyvoje stadijoje.
5. Ekologiškos izoliacijos suteikia aplinkosaugos privalumų ir gerina mikroklimatą, nors gali būti brangesnės.

tags: #silumos #izoliacija #varza