Siluminiu trasu kameru plokstes armavimas: pamatų plokštės įrengimo detalės ir šiltinimo principai

Pamato plokštė (kitaip vadinama “plokštieji pamatai“, “švediška plokštė“) įrengta ant 50cm drenuoto žvyro pasluoksnio, garažo plokštė - ant žemės šilumokaičio (skaldos). Supiltą žvyrą reikėjo išlyginti iki projektinės namo “dugno“ altitudės. Pradėjome nuo pamatų plokštės perimetro klojinių. Pagal tikslų namo nužymėjimą, kampuose įkalti kuolai niveliuojami ir ant jų pažymima pastato nulinė (pirmo aukšto grindų be apdailos) altitudė. Pagal žymas kalami klojiniai - taip, kad klojinio viršus sutaptų su nuline altitude. Apkalus klojiniais visą perimetrą, skersai klojinių ištempiama virvė, nuo kurios naudojant modulinę lentą matavome žvyro viršaus altitudę. Virvė paslenkama kas 50-70cm ir matuojant nuo jos žvyro aukštį, kastuvu išlygintas klojinio dugnas: kur per daug -žvyras nukastas, kur per mažai - pripiltas. Klojinio dugne jau sukloti nuotekų tinklai - stovai išvesti virš klojinio viršaus. Nuotekoms panaudoti plastmasiniai vamzdžiai nuo 50mm iki 100mm diametro. Klojinyje patiesta hidroizoliacija - stabilizuota 200mk polietileno plėvelė, galus užlenkiant iki klojinio viršaus. Į klojinį sudėtos EPS150 (Baltijos polistireno) plokštės, dviem aukštais, prakeičiant siūles ir sandarinant montažinėmis putomis. EPS plokščių pagalba po išorės sienomis bei nešančiomis pertvaromis suformuotos sijos - pamatų plokštė vertikaliame pjūvyje primena briaunuotą plokštę, briaunos yra po sienom ir pertvarom. Perimetru, tarp klojinio ir hidroizoliacinės plėvelės vertikaliai sustatėme pjuvenų betono plokštes (Cetrį), kurios bus cokolio apdaila. Cetris laikinai tvirtinamas 40mm sraigtais į perimetrinį plokštės termo izoliacinį sluoksnį, kurio plotis 200mm. Perimetrinės EPS plokštės išfrezuotos kūgine freza - šie grioveliai tarnaus plokščių pritvirtinimui prie betono. Plokštės izoliacijos storis 35cm, po sijomis -20cm. Plokštės betonas niekur nesiliečia su gruntu - jis iš trijų pusių izoliuotas EPS. Suklojus šiltinimą, perėjom prie armatūros. Sijos armuotos d12…16 rifliuotais strypais, plokštė - dviem eilėm tinklo, atskiriant juos “gyvatėmis“. Armatūra suvirinta, tinklai surišti. Tarp tinklų sukloti vamzdynai: šildomų grindų( žr. šildymo projektą) bei vandentiekio. Šildomų grindų vamzdžiai išvedžioti pagal šildymo sistemos projektą, kurį atliko projektuotoja Dalia. Vamzdžių ilgiai ir diametrai suskaičiuoti, kad šildymo galia atitiktų namo šiluminius poreikius. Vandentiekis cirkuliacinis - tikiuosi šilto vandens kranuose iškart juos atsukus, vamzdžiai izoliuoti akmens vatos kevalais ir folija. Taip pat išvesti akumuliacinių talpų paėmimo ir padavimo vamzdžiai, techninėje patalpoje per būsimas grindis kyšo žemės šilumokaičio vamzdžiai dešinės ir kairės pusės po vieną. Atliktas vandentiekio hidraulinis bandymas - sistema užpilta vandeniu, slėgis sukeltas kompresoriumi ir palikta stebėjimui. Paruoštą klojinį betonavome naudojant betono siurblį. Supilta ~27m3 betono, iš Marvelės betono mazgo. Mūsų namo pamatas jau baigtas, šiame etape neturim sienų, bet jau turime grindinį šildymą. Kuo ypatingi mūsų pamatai: 1. Jie labai gerai izoliuoti - pastato konstrukcijos neturi sąlyčio su gruntu, jokių šalčio tiltu. 2. Pamatas sutampa su pirmo aukšto grindimis - mes jau sutaupėme grindų įrengimui. 3. Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Uncategorized ir priskirtas tokioms žymoms: armatura, betonas, betono siurblys, cetris, EPS, EPS150, pamatų plokštė, Pasyvus namas, plokštieji pamatai, šalčio tilteliai, švediška plokštė.

Slapta detalių išlyginimas, šilumos izoliacija ir armavimas

Kaip ir priklauso specialiai pamatų plokštei, buvo įrengta visapusiška šiluminė izoliacija. Plokštės izoliacijos storis 35cm, po sijomis -20cm. Plokštės betonas niekur nesiliečia su gruntu - jis iš trijų pusių izoliuotas EPS. Perimetrinės EPS plokštės išfrezuotos kūgine freza - šie grioveliai tarnaus plokščių pritvirtinimui prie betono. Perimetras tarp klojinio ir hidroizoliacinės plėvelės vertikaliai papildomai užpildytas pjuvenų betono plokštėmis (Cetris), kurios vėliau taps cokolinio apdailos pagrindu. Ant išorinių sienų suformuotos sijos naudojant EPS150 plokštes, dvejais aukštais, užpildant siūles ir sandarinant montavimo putomis. Cokolio apdailai - plokštės, kurias laikys laikinoji tvirtinimo sistema. Cetris laikui bėgant padengs cokolinio plokštės paviršių, o hidroizoliacija užtikrins atsparumą drėgmei.

Armatūros instaliavimas prasidėjo nuo sijų: sijos armuotos d12…16 rifliuotais strypais, plokštė armuota dviem eilėm tinklo, atskiriant juos “gyvatėmis“. Armatūra suvirinta, tinklai surišti. Tarp tinklų sukloti vamzdynai: šildomų grindų vamzdžiai ir vandentiekio. Vamzdžių ilgiai ir diametrai skaičuoti pagal projektą, siekiant užtikrinti norimą šiluminį balansą ir efektyvų energijos vartojimą. Vandentiekio hidraulinis bandymas: sistema užpilta vandeniu, slėgis sukeltas kompresoriumi ir palikta stebėjimui. Platus darbų procesas reikalauja kruopštumo, todėl įtraukti darbai prižiūrimi patikimų specialistų.

Šilumos tiekimas ir grindų šildymas

Šildomų grindų vamzdžiai išvedžioti pagal šildymo projekto reikalavimus - projektą atliko Dalia. Vamzdžių ilgiai ir diametrai suskaičiuoti taip, kad šildymo galia atitiktų namo šiluminius poreikius. Akumuliacinių talpų paėmimo ir padavimo vamzdžiai taip pat įrengti techninėje patalpoje, po būsimos grindų danga kyšo šilumos išgavimui būtini elementai. Hidroizoliacija - pirmasis žingsnis prieš šiltinimo procesą; po jos klijuojamos plokštės ir toliau plėtojama šiluminė sistema.

Fasado šiltinimas, armavimas ir dekoratyvinis tinkavimas

Pastatas šiltinamas išorėje - naudojamos vieno gamintojo medžiagos, kad užtikrinti nuoseklų veikimą ir garantijas. Plokštes dengia nuo apačios į viršų, ypatingą dėmesį skiriant kraštų priklijavimui, kad nebūtų šilumos tiltelių. Pirma, siūlių sandarinimo juosta klijuojama prie besiribojančios konstrukcijos, tada plokštė klijuojama ir glaistoma. Pirmasis armavimo sluoksnis suformuojamas per kelias etapus: kampiniai elementai, kampai su tinkleliais įtvirtinami įstrižai jau įterptos armavimo juostos. Tada įklijuojamas pagrindinis plokščių armavimo sluoksnis su stiklo pluošto tinklu. Tinklelis turi būti tiesiai ir nepertraukiamai, o sandūros turi būti uždarytos plonu glaisto sluoksniu. Po džiūvimo plokščių plokštuma toliau tobulinama. Reikia būti atsargiems, kad glaistas nepatektų į plokščių sandūras.

Toliau - dekoratyvinio tinko dėjimas. Dekoro sluoksnis gali būti purškiamas mechanizuotai, naudojant tinko purškimo aparatą, pasiekiant draskytos tekstūros paviršių, kuris išryškina fasadą ir sutepa jungiamuosius siūlius. Pritaikant tinko techniką, laikomasi principų: fasadą dengia sluoksniuotai, vengiant matomų siūlių ir perteklių. Platus darbas reikalauja kruopštaus planavimo ir profesionalių įgūdžių, todėl MB „JDB Statyba“ siūlo savo meistrų komandą fasadų šiltinimui, armavimui, dekoratyviniam tinkavimui ir klinkerio klijavimui.

Praktiniai patarimai ir klaidų vengimas fasadų šiltinime

1. Pagrindinė klaida - naudoti daugelį skirtingų gamintojų sistemą, vietoj vieno tiekėjo; tai gali sukelti garantijų netekimą ir našio gedimo riziką.
2. Kaina ir planavimas: fasadų šiltinimo darbai Klaipėdos krašte dažnai įtraukia kompleksinį darbų spektrą, kur kainos gali svyruoti priklausomai nuo medžiagų pasirinkimo ir projekto sudėtingumo.
3. Strateginiai kampai ir jungtys: kampai turi užtvirtinti tinkleliu ir kampuočiais, o jų sandūros turi būti užpildytos tinkamai, kad būtų išvengta šalčio tilčių.
4. Drėgmės apsauga: įstrižos armavimo juostos kampuose ir siūlių jungimo vietose patrumpintas siūlių plotis turi būti ne didesnis kaip 4 mm, kad apsaugotų nuo drėgmės įsiskverbimo.
5. Tinklo priežiūra ir džiūvimo laikotarpiai: armavimo sluoksnis turi būti pilnai sukietėjęs prieš kitas operacijas; paprastai po 24 valandų pradėjamas tolesnis darbas, tačiau visada laikomasi dviejų etapų džiūvimo grafiko.

Techninėje dokumentacijoje paminėta, kad šiltinimo plokštės turi būti klijuojamos tik esant tinkamoms oro sąlygoms - +5°C ar aukštesnė temperatūra - užtikrinti medžiagų sukibimą ir džiūvimą. Pasirinkus aukštos kokybės medžiagas, fasado šiltinimo sistema užtikrina ilgaamžiškumą ir energinį efektyvumą. Po šiltinimo, ant išorinių sienų uždedama armavimo plėvelė arba tinklo danga, o dekoratyvinis tinkas gali būti dengiamas mechanizuotai norint pasiekti nuoseklią tekstūrą.

Konstrukcijų kontūrai ir jų apsauga

Plokščių kampams naudoti plastmasinius kampus su tinkleliu, o langų ir durų angų vietas apsaugoti kampučiais ar skardos kampeliais. Sienų nelygumai švelninami klijais juostine metodu: klijai - kraštinėje 5 cm pločio juosta, o plokštės viduryje - keli taškai. Pirmiausia armuoti kampai, o vėliau visa plokštuma. Išdžiūvus papildomiems įtvirtinimams, galima pradėti dėti pagrindinį tinklo sluoksnį. Armavimo sluoksnis turi būti vienodas, o užsilikusios armatūrinio tinklo dalys nedelsiant nupjaunamos. Po išdžiūvimo tinklo spalva neturi būti matoma, o paviršius turi būti lygus.

Šiltinimo plokštės klijuojamos iš apačios į viršų, užtikrinant atskyrimą nuo lietaus. Siūlių plotis turi būti iki 4 mm, o plokščių jungiamuosius siūliams skiriamas dėmesys. Prie langų, kampų ir staktų sutvirtinimą užtikrina alumino skardos ar plastiko kampuočiai, o kampiniai juostos - įklijuojamos stačiu kampu. Išdžiūvus armavimo sluoksniui, fasado danga gali būti užbaigta dekoratyviniu tinku arba kitais dekoriniais sprendimais, kurie prideda estetikos ir energijos taupymo naudos.

Bedirbant fasado darbus, svarbu laikytis statybos etikečių, kad naudotos medžiagos būtų vieno gamintojo, užtikrinant jų tarpusavio suderinamumą ir garantiją. Taip užkertamas kelias nekokybiškiems sprendimams ir rizikoms, kurios gali kilti dėl skirtingų medžiagų savybių. Darbų eiga reikalauja profesionalų rinkos patirties, kruopštumo ir laikymo terminų. MB „JDB Statyba“ siūlo patikimą pagalbą fasado šiltinimo ir dekoravimo darbuose.

Tabela: pagrindiniai įrengti elementai

tags: #siluminiu #trasu #kameru #plokstes #armavimas